Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme, V. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo bei gabeno narkotines medžiagas ir jas pardavė, o būtent: 2012-02-22, apie 18.25 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, už 1300 litų įsigijo 9 polietileninius paketėlius su 6,47 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,043 g narkotinės medžiagos heroino, iškart po ko, šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – heroiną, gabeno prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ir 2012-02-22, apie 18.30 val., tiksliai nenustatytu laiku už 1350 litų pardavė kitam asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą nagrinėjimą, neteisėtai įgytus ir gabentus 9 polietileninius paketėlius su 6,47 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,043 g narkotinės medžiagos – heroino.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam V. P. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis vedęs (šiuo metu yra našlys, nes jo sutuoktinė L. P. 2014-12-20 mirė), yra pirminės sveikatos priežiūros bei VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, jam nustatytas priklausomybės sindromas, o, kaip pats nurodė, jis yra ŽIV nešiotojas. V. P. nedirba, baustas administracine tvarka (tarp jų ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo leidimo), teistas 15 kartų, iš jų 5 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, taip pat buvo teistas 2005-2006 metais Vokietijoje, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis, lygtiniu paleidimu prieš terminą iš bausmės atlikimo vietos, amnestijos įstatymo nuostatų taikymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą sunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei, daroma išvada, kad V. P. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas apeliantui paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes jis pats serga, jo žmona yra neįgali ir jis nori ja rūpintis. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti (BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą apsprendžia kelių lengvinančių aplinkybių buvimas. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tik viena aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to, kad nėra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir dėl to nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Be to, pats nuteistasis yra nurodęs, kad jo neįgalia žmona rūpinasi jos motina. 2015-01-07 iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus buvo gautas pranešimas, jog L. P. 2014-12-20 mirė. Taigi, paminėtos aplinkybės rodo, kad nebeegzistuoja BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė. Taip pat nėra pagrindo nuteistajam paskirtą bausmę švelninti dėl jo ligos, nors jam diagnozuotas ŽIV ir patenka į sunkių ligų sąrašą, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl šios ligos nuteistasis negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo gynėja. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymą ir kt. norminius aktus, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinta ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nėra pagrindo apeliantą atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio.