Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-12 · Byla Nr. 2T-90/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
2T-90/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Dizainstudija A“
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Litografa“
Kategorijos
  • 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-90/2013Procesinio sprendimo kategorija 130.3.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Dizainstudija A“ prašymą dėl procesinių dokumentų laikymo tinkamai įteiktais bei vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2T-90/2013 pagal pareiškėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Dizainstudija A“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Zemgalės priemiesčio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą byloje Nr. C31188008 dėl nuostolių, netesybų ir valstybinės rinkliavos priteisimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Litografa“.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Latvijos Respublikos bendrovė SIA „Dizainstudija A“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Zemgalės priemiesčio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Litografa“ priteista 16 848 LVL nuostolių atlyginimo, 1061, 42 LVL netesybų ir 546, 10 LVL valstybinės rinkliavos, viso – 18 455, 52 LVL.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi paskelbė vykdytinu Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Zemgalės priemiesčio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą byloje Nr. C31188008.

Šalies argumentai

Pareiškėjas SIA „Dizainstudija A“ 2014 m. sausio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl procesinių dokumentų laikymo tinkamai įteiktais bei vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašo laikyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-90/2013 suinteresuotam asmeniui buvo įteikta 2014 d. sausio 7 d.; įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarčiai, prašo išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas argumentuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis pirmą kartą suinteresuotam asmeniui jo buveinės adresu buvo išsiųsta 2013 m. lapkričio 13 d. Minėtas procesinis dokumentas grąžintas teismui neįteiktas. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis suinteresuotam asmeniui UAB „Litografa“ buveinės adresu buvo išsiųsta pakartotinai 2013 m. gruodžio 27 d., pareiškėjo manymu, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 123 str. 4 d., minėtas procesinis dokumentas turėtų būti laikomas įteiktu 2014 m. sausio 7 d. ir vieno mėnesio procesinis terminas skundui dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. sausio 7 d.

Prašymas netenkinamas.

Europos Sąjungos Sutarties suvestinės redakcijos 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms. Šios vertybės yra bendros Valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurios viena iš fundamentalių vertybių yra teisingumas.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 67 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos Valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos.

Pagal Europos Sąjungos sutarties suvestinės redakcijos 6 straipsnio 2 dalį, Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Pagrindinės teisės, kurias garantuoja EŽTK ir kurios kyla iš Valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus.

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas reikalauja žmogaus teisių ir fundamentalių, visoms ES Valstybėms narėms bendrų teisės principų laikymosi. Viena iš pamatinių žmogaus teisių yra EŽTK 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į tinkamą teismo procesą. Ši teisė yra viena iš esminių teisingumo principo sudedamųjų dalių. Teisė į tinkamą procesą inter alia reiškia, jog kiekvienam asmeniui yra garantuojama, jog nustatant jo pilietines teises ir pareigas, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Taigi šiai teisei užtikrinti būtina, jog bylos, kuriose sprendžiami asmenų teisių ir laisvių klausimai, turi būti nagrinėjamos išklausius visus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis, visapusiškai ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, galiausiai – priimant teismo sprendimą dėl bylos esmės.

Laisvo teismų sprendimų judėjimo ES doktrinos praktinio įgyvendinimo mechanizmai, visų pirma, yra įtvirtinti pačiuose ES reglamentuose. Nagrinėjamai bylai aktualus 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001), įsigaliojęs 2002 m. kovo 1 d. Šis reglamentas laikytinas pagrindiniu ES teisės aktu, reglamentuojančiu ES Valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose. Šis ES reglamentas apima plačiausią spektrą teisinių santykių – tuo atveju, jeigu kiti ES reglamentai nereglamentuoja tam tikrų klausimų, o prašomas pripažinti ir leisti vykdyti kitos ES valstybės teismo sprendimas patenka į civilinės ir komercinės bylos apibrėžimą ir pagrindinis kitoje ES valstybėje vykusio teismo proceso metu spręstas klausimas nepatenka į aiškiai nurodytas siaurai aiškinamas reglamento taikymo išimtis, jo pripažinimui yra taikomos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos.

Reglamente Nr. 44/2001 yra įtvirtinta dviejų pakopų kitų ES Valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir paskelbimo vykdytinais procedūra. Pirmajame kitos ES valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros etape, pagal bendrąją taisyklę, nėra tikrinami reglamente nustatyti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, o patikrinamas tik šią procedūrą inicijuojančio asmens kompetentingam teismui pateiktų procesinių dokumentų atitikimas teisės aktų reikalavimams (Reglamento Nr. 44/2001 33 str. 1 ir 2 d., 38 str. 1 d., 39 str., 40 str, 42 str.). Šiame etape šalis, kurios atžvilgiu sprendimas yra vykdytinas, neturi teisės reikšti prašymų (Reglamento Nr. 44/2001 41 str.). Toks Reglamente Nr. 44/2001 numatytas egzekvatūros procedūros pirmojo etapo veikimo mechanizmas sąlygotas keleto pagrindinių tikslų – užtikrinti maksimaliai efektyvų laisvo teismų sprendimų judėjimo ES doktrinos veikimą, sudaryti sąlygas kuo operatyvesnėms procedūroms, užkirsti kelią skolininko galimoms atlikti nesąžiningoms operacijoms su turtu, dėl kurio yra kilęs ginčas. Kuriant Reglamentą Nr. 44/2001 atsižvelgta ir į tai, kad 1968 m. rugsėjo 27 d. konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, kurios pagrindu buvo sukurtas Reglamentas Nr. 44/2001, taikymo praktika rodė, jog tik nedidelė dalis pirmajame užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros etape priimtų teismo sprendimų buvo apskundžiami. Dėl šių priežasčių pirmoji egzekvatūros procedūros pakopa, pagal bendrąją taisyklę, yra vykdoma ex-parte. Teismas, atlikęs formalų atitinkamą procedūrą inicijavusio asmens pateiktų procesinių dokumentų patikrinimą ir paskelbęs kitoje ES valstybėje priimtą teismo sprendimą vykdytinu pripažįstančioje valstybėje, atlieka Reglamento Nr. 44/2001 42 straipsnyje nurodytus veiksmus. Šių veiksmų atlikimas užbaigia pirmąjį egzekvatūros etapą. Antroji egzekvatūros procedūros pakopa yra fakultatyvi. Ji pradedama suinteresuotai šaliai pateikus skundą dėl kitos ES Valstybės narės teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu kitoje ES Valstybėje narėje (Reglamento Nr. 44/2001 43 str.). Antrajame egzekvatūros etape, vykstančiame pagal pripažįstančiosios valstybės procesiniuose teisės aktuose numatytas ginčo teisenos taisykles (Reglamento Nr. 44/2001 43 str. 3 d.), yra tikrinami užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai (Reglamento Nr. 44/2001 45 str.). Nustačius bent vieno iš nepripažinimo pagrindų egzistavimą, kitos ES valstybės teismo sprendimas nepripažįstamas (Reglamento Nr. 44/2001 34 ir 35 str.).

ES teisės nuostatos turi būti aiškinamos autonomiškai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1984 m. sausio 18 d. Sprendimas Ekro, 327/82, 2006 m. kovo 9 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C?323/03). Tai reiškia, jog ES teisė turi būti interpretuojama atsietai nuo Valstybių narių teisinėse sistemose įprastų kategorijų ir koncepcijų. Todėl autonomiškai turi būti aiškinama ir Reglamento Nr. 44/2001 42 straipsnio 2 dalis, nustatanti kitos ES Valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo procese atliekamo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui reikalavimą. Nors Reglamento Nr. 44/2001 42 straipsnis nereglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo šalims būdų, o nukreipia į pripažįstančiosios valstybės nacionalinę teisę, atsižvelgiant į valstybių, prisijungiant prie ES prisiimtus įsipareigojimus, nacionalinės proceso teisės normos, nagrinėjant kitų ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo klausimus, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į ES reglamentus, kurių atžvilgiu jos konkrečiu atveju yra subordinuotos, bei jais siekiamus tikslus.

Atsižvelgiant į minėtus Reglamento Nr. 44/2001 tikslus ir veikimo mechanizmą, konstatuotina, kad Reglamento Nr. 44/2001 41 straipsnyje įtvirtintas supaprastintas asmens, kurio naudai turi būti vykdomas užsienio valstybės teismo sprendimas, teisės įgyvendinimo mechanizmas negali būti aiškinamas atsietai, o turi būti aiškinamas sistemiškai su Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnyje įtvirtintomis asmens, kurio atžvilgiu yra vykdytinas toks teismo sprendimas, teisių garantijomis. Todėl Reglamento Nr. 44/2001 42 straipsnis ir ES Valstybių narių nacionalinės proceso teisės normos, į kurias nukreipia aptariamas reglamento straipsnis, turėtų būti aiškinami Reglamento Nr. 44/2001 41 ir 43 straipsnių sukuriamo teisinio režimo kontekste. Toks teisės aiškinimas grindžiamas faktu, kad pirmasis egzekvatūros etapas, kaip jau minėta, yra nukreiptas į efektyvų asmens, kurio naudai turi būti vykdomas teismo sprendimas, teisių įgyvendinimą, pasižymi į spartą bei efektyvumą orientuotomis procedūromis ir nesuteikia skolininkui instrumentų ginti savo teises ir teisėtus interesus. Antrojo egzekvatūros etapo, suteikiančio skolininkui šias galimybes, pradžia yra sietina su procesinių dokumentų tinkamu įteikimu šalims, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nesant realaus procesinių dokumentų įteikimo fakto ir taikant tinkamo procesinių dokumentų įteikimo teisinę fikciją, iš asmens, kurio atžvilgiu turi būti vykdomas užsienyje priimtas teismo sprendimas, būtų atimta teisė į gynybą. Priešingas teisės aiškinimas pažeistų Reglamento Nr. 44/2001 41 ir 43 straipsniuose įtvirtintą pagrįstą proporcingumo ryšį tarp abiejų egzekvatūros etapų metu taikomų priemonių ir tokiu teisiniu reguliavimu siekiamo tikslo. Universalieji teisės principai, inter alia sąžiningo proceso principas, reikalauja, kad siekiant proceso spartinimo ir liberalizavimo teisės akte numatyti vienos iš proceso šalių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo ribojimai koreliuotų su šiam asmeniui prieinamais teisiniais instrumentais, nukreiptais į jam nepalankaus atitinkamo teisės akto pagrindu kilusio teisinio rezultato pakeitimą ar panaikinimą. Tokios galimybės apribojimas nacionalinės teisės normų pagrindu, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų, pažeistų tiek EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į tinkamą procesą (žr. pvz., mutatis mutantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Švenčionienė prieš Lietuvą), tiek laisvo teismų sprendimų judėjimo ES doktrinos esmę ir tikslus, tiek Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę (žr. CPK 234 str.), tiek 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnyje įtvirtintą fundamentalų principą, draudžiantį valstybių vidaus teisės normų pagrindu pateisinti jų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas taikyti teisinę fikciją – laikyti procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui tinkamu nesant duomenų apie jų realų įteikimą – negali būti tenkinamas. Papildomai pažymėtina, kad savo turiniu ir veikimo mechanizmais panašių teisinių instrumentų, kai teismas per trumpą laiką priima sprendimą kreditoriaus naudai neišklausęs priešingos šalies (skolininko) argumentų, esama ir Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje (žr. pvz., CPK IV dalies XXIII skyriuje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bylose dėl teismo įsakymų išdavimo). Tačiau ir tokio pobūdžio bylose visais atvejais yra užtikrinamos skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos – pašto siunta, kuria skolininkui siunčiami procesiniai dokumentai, skolininkui įteikiama pasirašytinai (CPK 438 str. ir CPK 124 str. 1 d.), be to, ribojamos galimybės taikyti procesinių dokumentų įteikimo fikcijas (CPK 438 str.).

Pareiškėjui siūloma pasinaudoti kitais CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais (pvz., procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui įteikti per antstolį).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 41, 42 ir 43 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Dizainstudija A“ prašymo dėl procesinių dokumentų laikymo tinkamai įteiktais bei vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2T-90/2013 netenkinti.

Teisėjas Egidijus Žironas