- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- I-5041-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04525-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Jūros Marijos Strumskienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Sveikatos priežiūros tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. pateikė teismui skundą (b. l. 1-9), kurį vėliau patikslino (b. l. 18-26), ir prašo: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) 694,76 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-29 sprendimą Nr. 1D-6890(11), priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vidaus reikalų ministerija 792,55 Lt, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2011-12-20 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo nepagrįstai sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį VRM 2014-09-29 sprendimu NR. 1D-6890(11) susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką išmokėti atsisakė. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas savo skundą grindžia, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 31).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašo skundą atmesti (b. l. 54-58). Nurodo, kad teismui nusprendus skundą tenkinti, iškiltų būtinybė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2016-12-31.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies. Byla dalyje nutrauktina.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjui 2012-01-25 buvo paskirta valstybinė pensija (b. l. 34). Pareiškėjas 2014-09-16 atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 35).
Vidaus reikalų ministerija 2014-09-29 sprendime NR. 1D-6890(11) nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 36-37). Kartu su sprendimu pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas (b. l. 38-39).
Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatas, taip pat dėl Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-29 sprendimo NR. 1D-6890(11), teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo.
Pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašo panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-29 sprendimą NR. 1D-6890(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS492-124/2013; Nr. AS146-562/2013; Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (žr. 2015-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-606-520/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2014-09-29 sprendimo NR. 1D-6890(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Dėl pareiškėjo teisės į valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti jam nuo 2011-12-20 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92).
2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, taip pat buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2011-12-20 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jo prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011-12-20 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo teisės į pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, buvo mažinama nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 ir yra susidariusi 694,76 Lt (201.22 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjui nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 neišmokėta 694,76 Lt (201.22 Eur) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina, kad teismui priėmus pareiškėjo skundą ir jo pagrindu pradėjus nagrinėti administracinę bylą, Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923 (toliau – Kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923), kuris įsigaliojo 2015-08-01, ir kurio preambulėje nustatyta, kad jį Seimas priima, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, ir nustato praradimų, atsiradusių, be kita ko, dėl valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, t. y. sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo turinio matyti, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijai nesieja su įstatymo leidėjo pareiga mažinant valstybines pensijas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, nustatyti kompensavimo mechanizmą. Vadinasi, nuo pareiškėjo teisė į susidariusią pensijos nepriemoką, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme Nr. XII-1923 įtvirtintu kompensavimo mechanizmu. LVAT praktikoje įtvirtinta, kad savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr. pvz., 2008-09-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pareiškėjas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus taip pat į tai, kad pareiškėjas pasirinko teisminį savo pažeistos teisės į 694,76 Lt (201.22 Eur) dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, gynimo būdą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 201.22 Eur (du šimtus vieną eurą ir dvidešimt du euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31.
Bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-09-29 sprendimo NR. 1D-6890(11) panaikinimo nutraukti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.