Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-15 · Byla Nr. N-556-1867-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-15
Bylos Nr.
N-556-1867-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Administracinė byla Nr. N17 – 1867/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutarties T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas T. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2006 m. balandžio 25 d. 17.50 val. Vilniuje, Baltupio-Didlaukio g. sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,Audi 80“ įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 117 punkto reikalavimus. T. P. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį bei 130² straipsnio dalį ,,Pastaba“.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2006 m. gegužės 10 d. nutarime konstatuota, kad T. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį jam skirta 160 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 130² straipsnio dalimi ,,Pastaba” pažeidimą įvertinant 4 balais. T. P. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam eismą šviesoforo signalui, tačiau buvo priverstas sustoti sankryžoje, kadangi priekyje važiavę du automobiliai sustojo, jog pasukti į kairę. Kol buvo atliktas manevras, užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir jis pravažiavo sankryžą. KET 204 punktas leidžia važiuoti automobiliui, įvažiavusiam į važiuojamų dalių sankirtą leidžiamam šviesoforo signalui, nepriklausomai koks šviesoforo signalas dega išvažiuojant iš sankryžos. Skiriant nuobaudą šių aplinkybių pareigūnas neįvertino.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartimi T. P. skundo nepatenkino, Institucijos 2006 m. gegužės 10 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pažeidimo vietos schema patvirtina, kad T. P. pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Padarytą pažeidimą patvirtino teisminio nagrinėjimo metu apklausti A. M. ir R. V. Liudytojai paneigė, kad T. P. buvo sustojęs sankryžoje. Teismas nenustatė, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje.

II.

T. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė ABTĮ 73 straipsnį. Teismas netinkamai įteikė pareiškėjui šaukimą, t. y. įmesdamas jį pašto dėžutę, o ne įteikdamas asmeniškai - registruotu laišku. Jei pareiškėjas būtų nepatikrinęs pašto dėžutės, tai teismo posėdžio laikas ir vieta jam būtų nežinoma.

2. Teismas tinkamai neįsigilino į byloje surinktus įrodymus. Teismas nepateikė argumentų, dėl ko teismas atmetė apelianto pateiktus paaiškinimus. Teismo argumentai ne tik nepagrįsti, bet ir neteisėti, nes apeliantui liko neaišku, kuo buvo remiamasi, jog liudytojų parodymai turėjo aukštesnę įrodomąją galią. Tai suponuoja, jog teismas apelianto paaiškinimus visiškai ignoravo, o liudytojų pateikti paaiškinimai teismui turėjo iš anksto nustatytą galią.

3. Teismas neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad eismo juosta, kuria važiavo apeliantas, yra viena, t. y. iš vienos eismo juostos leidžiama sukti į kairę, dešinę ir važiuoti tiesiai, tai pagrįstai leidžia teigti, kad pareiškėjas buvo priverstas sustoti sankryžoje, praleidžiant kitas transporto priemones, sukančias į kairę, dėl ko užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas, o baigti manevrą esant draudžiamam šviesoforo signalui leidžia Kelių eismo taisyklių 204 punktas.

4. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai nematė viso įvykio, o tik pastebėjo, kad apeliantas buvo sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko pareigūnai galėjo susidaryti klaidingą nuomonę apie tariamą pažeidimą.

5. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, jog apeliantas buvo neišklausytas ir jam nebuvo leidžiama pasiaiškinti dėl tariamo pažeidimo bylą nagrinėjant pareigūnui V. B.

6. Teismas pakankamai nesivadovavo bendraisiais teisės principais: sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, apsiribodamas formaliu įstatymo taikymu ir neįsigilindamas į pateiktus byloje įrodymus. Teismo sprendimas sukuria policinės valstybės modelį, kas yra nesuderinama su demokratinėms valstybėms keliamais reikalavimais bei suteikia Kelių policijai teisę piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis, tuo pažeidžiant pagrindines žmogaus teises ir laisves. Tiek pareigūnai, tiek teismas be minėtų pažeidimų, pažeidė ir nekaltumo prezumpciją, nes kaltė, kuri yra esminė atsakomybės sąlyga, buvo neįrodyta.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo aspektas. Tvirtinama, jog teismo argumentai nepagrįsti. Apeliantui liko neaišku, kodėl buvo atmesti jo paaiškinimai. T. P. nebuvo leidžiama pasiaiškinti bylą nagrinėjant policijos komisariate.

IV.

Administracinėje byloje nėra įrodymų apie ATPK 272 straipsnio pažeidimą, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie būtų buvę padaryti, tai nėra pagrindas nutarimo naikinimui, kadangi traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo dalyvavo nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03; b.l. 19).

V.

ATPK 256 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...> taip pat kitokiais dokumentais.

Asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltė iš esmės grįsta subjektyviais įrodymais, t. y. policijos pareigūnų liudytojų A. Michejev bei R. Viržinto parodymais. Netikėti valstybės tarnautojų teikiamais paaiškinimais apie faktines bylos aplinkybes (dėl T. P. vairuotos transporto priemonės važiavimo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui) pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Valdžios atstovų parodymai duoti teismo posėdžio metu nesiskyrė, buvo nuoseklūs, atitiko tarnybinių pranešimų turinį, planą-schemą, sudarytą 2006 m. balandžio 25 d. (b.l. 12). Policijos darbuotojų pateikiamais duomenimis abejoti neleido ir pats T. P., patvirtinęs pirmiau su pareigūnais neturėjęs jokių kontaktų (b.l. 21). Apelianto paaiškinimais teismas nesirėmė pagrįstai, kadangi jie nepatvirtinti kitais įrodymais (tiesioginiais ar išvestiniais, subjektyviais ar objektyviais).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus faktinius duomenis ir pagrįstai paliko galioti institucijos priimtą nutarimą dėl T. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius