- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- A-143-1171-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Lietuvos
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto apylinkes
- Kategorijos
- 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Anatolijaus Baranovo (praneejas), Arturo Drigoto ir Vaidos Urmonaites – Maculevicienes (kolegijos pirmininke),
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejos R. D. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 10 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejos R. D. skunda atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai del isakymo bei sprendimo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikeja R. D. (toliau – ir pareikeja, apeliante) skundu (b. l. 2 – 5) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima Nr. P-203; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. isakyma Nr. P-204 „Del kvalifikacinio rango nesuteikimo“; 3) ipareigoti Lietuvos Respublikos generalini prokurora priimti sprendima suteikti auktesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga.
Šalies argumentai
Pareikeja nurode, kad nors Atestacijos komisijos ivada nera vidaus administravimo aktas, sukeles jai teisines pasekmes, taciau jeigu ia ivada atsakovas Lietuvos Respublikos generaline prokuratura (toliau – atsakovas, Generaline prokuratura) grind˛ia isakyma del tarnybinio statuso pakeitimo, ji turi buti tiriama ir vertinama kaip skund˛iamo vidaus administravimo sprendimo dalis. Pareikejos nuomone, sprendimas nepatenkinti jos skundo yra nepagristas, kadangi neatitinka realiu faktu. Visu pirma, i surinktos med˛iagos, susijusios su jos vertinimu, akivaizdu, kad Atestacijos komisija, spresdama del jos tarnybos ivertinimo, visikai neanalizavo, o tuo paciu ir nevertino jos tarnybines veiklos rezultatu, idestytu Prokuroro tarnybos vertinimo lapo III skyriaus 18 punkte, taip pat nevertino ir IV skyriaus 19 punkte idestytu ivadu bei pasiulymu del prokuroro tarnybos vertinimo. Paminetame 19 punkte nurodyta, kad ji pagal tarnybines veiklos rezultatus bei kompetencija atitinka prokuraturos pareigunui keliamus reikalavimus, todel treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos (toliau – ir treciasis suinteresuotas asmuo) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. R. siulo jos tarnyba, vadovaujantis Prokuraturos istatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 33 straipsnio 6 dalimi, vertinti teigiamai, siulo eiti tas pacias – Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – pareigas bei suteikti auktesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, siulydamas tarnyba vertinti teigiamai bei suteikti auktesni kvalifikacini ranga, nevertino teoriniu ˛iniu, o tik darbo rezultatus per atestuojamaji laikotarpi. Ne i visus jai pateiktus klausimus atsakius isamiai, ne vienas Atestacijos komisijos narys neu˛dave klausimo nei jos Prokuroro tarnybos vertinimo lapa pristaciusiam Vilniaus miesto apylinkes vyriausiajam prokurorui G. B., nei Atestacijos komisijoje dalyvavusiam ir siuliusiam suteikti auktesni kvalifikacini ranga vyriausiojo prokuroro pavaduotojui J. R., kodel jie, t. y. tiesioginiai jos vadovai, siulo suteikti jai auktesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad yra butina iklausyti, apsvarstyti ir ivertinti argumentus, kodel siuloma suteikti auktesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Joks vertinimas padarytas nebuvo. Tai irodo ne tik aukciau nurodyti faktai, bet ir surinkta raytine med˛iaga. Visu pirma, 2007 m. gruod˛io 6 d. ivadoje Nr. 6.15.-730, kuri buvo surayta nagrinejant jos skunda, vienareikmikai yra nurodyta, kad, palyginus iu dvieju prokuroriu atsakymus i klausimus, akivaizdu, kad R. D. atsakinejo daug silpniau, todel rangas jai nebuvo suteiktas. Nagrinejant jos skunda Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Generalinis prokuroras pateike teismui Atestacijos komisijos 2007 m. lapkricio 9 d. posed˛io protokola, kuriame nurodyta, jog atestuojamoji ne i visus pateiktus klausimus atsake isamiai, todel svarstyta vertinti teigiamai, bet auktesnio kvalifikacinio rango nesuteikti. Pareikeja nurode, kad Atestacijos komisijos nariai, spresdami klausima, ar suteikti jai auktesni kvalifikacini ranga, vertino tik jos teorines ˛inias. Savo sprendime Generalinis prokuroras nurode, kad „Kadangi prokurore R. D. eina Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas, todel turi ypac gerai ˛inoti istatymu normas, imanyti ju taikyma praktikoje, nes kontroliuoja kitu prokuroru darba, teikia konsultacijas skyriaus prokurorams“. Taciau jau 2005 m. vasario 15 d. Generalinis prokuroras, priimdamas isakyma Nr. P-64 „Del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. D. paskatinimo“, nurode butent tuos kriterijus, kurie yra reikalingi, einant skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas. is isakymas buvo priimtas per jos tarnybos vertinimo laikotarpi. Pareikeja nurode, kad Atestacijos komisija 2007 m. lapkricio 9 d. atestuojamiesiems taike skirtingus vertinimo kriterijus, kurie prietarauja tiek Prokuraturos istatymui, tiek Generalinio prokuroro 2006 m. vasario 21 d. isakymu Nr. 1-43 patvirtintiems Prokuroru atestacijos komisijos veiklos nuostatams (toliau – Nuostatai). Generalines prokuraturos 2007 m. gruod˛io 6 d. ivadoje Nr. 6.15.-730 nurodyta, kad rangas suteikiamas u˛ itin aukta kvalifikacija. Ivadoje yra nurodyta, jog, nagrinejant jos 2007 m. lapkricio 23 d. skunda, buvo perklausytas Atestacijos komisijos posed˛io garso iraas. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde bei patikslintame skunde ji nurode, kad „minetoje ivadoje teigiama, kad rangas suteikiamas tik u˛ itin aukta kvalifikacija“. Butent is teiginys prietarauja esamiems faktams, kadangi Atestacijos komisija, 2007 m. lapkricio 9 d. teigiamai ivertinusi tarnyba ir konstatavusi fakta, kad atestuojamieji prokurorai ilgai dirba prokuraturoje, butent u˛ ilgamete tarnyba prokuraturoje ma˛iausiai dviems prokurorams suteike auktesni kvalifikacini ranga. Tai gali irodyti Atestacijos komisijos posed˛io garso iraas, kurio atsakovas negali pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu i skunda (b. l. 29 – 30, 41 – 42) prae skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsakovas nurode, kad, pareikejos teigimu, Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimas yra nepagristas, nes Atestacijos komisija, kurios ivada remesi Generalinis prokuroras, posed˛io metu vertino tik jos teorines ˛inias ir visikai neatsi˛velge i darbo rezultatus. Nuostatu 7 punkte nustatyta, kad komisija, ivertinusi prokuroru tarnyba, kompetencija ir tinkamuma einamoms pareigoms, ivadas bei sprendimus teikia tvirtinti generaliniam prokurorui. Komisija, vertindama prokuroro tarnyba, remiasi prokuroro tarnybos vertinimo lapu, kuri pildo vertinamojo prokuroro auktesnysis prokuroras. Tarnybos vertinimo lape pateikiama isami informacija apie prokuroro profesini pasirengima ir kompetencija, tarnybines veiklos rezultatus per tarnybos vertinimo laikotarpi, auktesniojo prokuroro ivados ir pasiulymai del tarnybos vertinimo. Tarnybos vertinimo lapas komisijai yra pateikiamas prie posedi, todel prokuroro vertinimo diena Atestacijos komisija jau buna susipa˛inusi su juo. Tuo tarpu posedyje yra tikrinamos prokuroro teorines ˛inios ir tuomet ivertinama ir tarnyba, ir teorines ˛inios. Be to, teigini, kad Generalinis prokuroras, priimdamas sprendima, netinkamai ivertino esama informacija bei prieme faktais nepagrista sprendima, pareikeja grind˛ia ir tuo, kad per atestuojamaji laikotarpi ji buvo paskatinta (Generalinio prokuroro 2005 m. vasario 15 d. isakymas Nr. P-64). Isakyme del paskatinimo nurodyta, kad pareikeja skatinta u˛ ilgameti nepriekaitinga darba ir pavyzdinga tarnybiniu pareigu atlikima. Butent u˛ tai auktesni ranga jai suteikti siule ir jos tiesioginis vadovas. Taciau atestacijos metu yra vertinami ne tik darbo rezultatai, bet ir teorines ˛inios. Tai salygojo 2003 m. gegu˛es men. isigalioje nauji Baud˛iamasis kodeksas ir Baud˛iamojo proceso kodeksas. Butent todel pareikejos vertinimo metu didelis demesys buvo skiriamas jos teorinems ˛inioms. Atsakovas nurode, kad i prideto sprendimo aikiai matyti, kokiais argumentais Generalinis prokuroras grind˛ia savo sprendima. Jokiais kitais argumentais, iskyrus Atestacijos komisijos ivada, kaip tai numatyta Nuostatu 7 punkte, Generalinis prokuroras, priimdamas sprendima, remtis negalejo, kadangi pats Atestacijos komisijos posedyje nedalyvavo ir asmenikai pareikejos teoriniu ˛iniu ivertinti negalejo. Pareikejos teigimu, Atestacijos komisija, 2007 m. lapkricio 9 d. teigiamai ivertinusi tarnyba ir konstatavusi fakta, kad atestuojamieji ilgai dirba prokuraturoje, butent u˛ ilgameti darba ma˛iausiai dviems prokurorams suteike auktesnius kvalifikacinius rangus. Tuo tarpu Generalines prokuraturos 2007 m. gruod˛io 6 d. ivadoje Nr. 6.15-730 nurodyta, kad auktesni rangai suteikiami u˛ itin aukta kvalifikacija. Pareikejos nuomone, Atestacijos komisijos posed˛io metu, skiriant auktesnius rangus, buvo taikomi skirtingi kriterijai, o tai irodo 2007 m. lapkricio 9 d. posed˛io iraas. 2007 m. lapkricio 9 d. Atestacijos komisijos posed˛io irao nera bylos med˛iagoje, kadangi jis naudojamas kaip pagalbine priemone, raant posed˛io protokola, o paskui yra sunaikinamas. Tai ir nurode Generaline prokuratura (administracine byla Nr. I-2678-484/2008). Todel iuo atveju reikia remtis Atestacijos komisijos posed˛io protokolu, kuriame u˛fiksuota visa posed˛io eiga. 2007 m. lapkricio 9 d. posedyje buvo ivertinta 16 prokuroru tarnyba. Dviems prokurorams, kuriu viena buvo pareikeja, nors ir buvo vadovu pasiulymai, auktesni rangai suteikti nebuvo. Abiem atvejais motyvai buvo vienodi – ne i visus Atestacijos komisijos pateiktus klausimus atsakyta teisingai, isamiai. I protokolo matyti, kad tie prokurorai, kuriems siulyta suteikti auktesnius rangus, i klausimus atsake teisingai. Protokole niekur nera u˛fiksuota, kad, siulant suteikti auktesnius kvalifikacinius rangus, buvo atsi˛velgta i tarnybos prokuraturoje sta˛a. Kvalifikacija negali buti tapatinama su tarnybos sta˛u. Tokios nuostatos, kad kvalifikacinis rangas suteikiamas u˛ tarnybos sta˛a, nera nei Prokuraturos istatyme, nei Nuostatuose.
Treciasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu i skunda (b. l. 38 – 39) prae skunda nagrineti teismo nuo˛iura.
Treciasis suinteresuotas asmuo nurode, kad, atsi˛velgiant i pareikejos tarnybines veiklos rezultatus, Prokuroro tarnybos vertinimo lapo IV skyriaus 19 punkte, kuriame numatytos ivados ir pasiulymai del prokuroro tarnybos vertinimo (taip pat Generalines prokuraturos, teritorines prokuraturos vyriausiojo prokuroro pasiulymai del kvalifikacinio rango, iraymo i prokuroru, siekianciu karjeros, saraa), nurodyta, kad pareikeja pagal tarnybines veiklos rezultatus bei kompetencija atitinka prokuraturos pareigunui keliamus reikalavimus, todel Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. R. siule jos tarnyba, vadovaujantis Prokuraturos istatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 33 straipsnio 6 dalimi, vertinti teigiamai ir pasiule eiti tas pacias – Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – pareigas bei suteikti auktesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, siulydamas pareikejos tarnyba vertinti teigiamai bei suteikti auktesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga, nevertino prokurores teoriniu ˛iniu, o tik skyriaus ir prokurores darbo rezultatus per atestuojamaji laikotarpi, kuris yra tik vienas i prokuroru tarnybos, auktesnio rango suteikimo, iraymo i karjeros saraa vertinimo kriteriju. Auktesnis kvalifikacijos rangas prokurorui suteikiamas Generalinio prokuroro isakymu, remiantis Atestacijos komisijos, kuri ivertina atestuojamojo prokuroro tarnybine veikla ir kvalifikacija pagal prokuroro tarnybos vertinimo lape pateiktus duomenis, paaikinimus ir atsakymus i klausimus i Prokuroru kvalifikacijos vertinimo programos, ivada.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 10 d. sprendimu (b. l. 68 – 74) pareikejos skunda patenkino i dalies. Teismas panaikino Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima Nr. P-203 bei Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. isakyma Nr. P-204 ir ipareigojo atsakova per du menesius, skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos, ivertinti pareikejos tarnyba, kvalifikacija teises aktu nustatyta tvarka.
Teismas nurode, kad ioje byloje gincas kilo del atsisakymo suteikti pareikejai auktesni kvalifikacini ranga. Teismas, spresdamas byla, vadovavosi Prokuraturos istatymo (2003 m. baland˛io 22 d. istatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalimi (2008 m. liepos 1 d. redakcija), 33 straipsnio 6 dalimi, Nuostatais, remesi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegu˛es 22 d. sprendimu, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A17-723/2007. Teismas konstatavo, kad, remiantis Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimu Nr. P-203, Atestacijos komisijos 2007 m. lapkricio 9 d. posed˛io protokolu Nr. 6.4.-16, taip pat Generalines prokuraturos 2007 m. gruod˛io 6 d. ivada Nr. 6.15-730, kuria buvo remtasi priimant 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima Nr. P-203, neimanoma nustatyti, kokie tiksliai klausimai buvo u˛duoti pareikejai ir kokie buvo jos atsakymai. Be to, 2007 m. gruod˛io 6 d. ivadoje Nr. 6.15-730 nurodyta, kad, sprend˛iant klausima del pareikejos skundo, buvo „perklausytas Atestacijos komisijos posed˛io garso iraas (stenograma pridedama)“. Teismui paminetas garso iraas ar stenograma nera pateikta (nors atsakovas buvo ipareigotas tai pateikti administracineje byloje Nr. I-2678-484/2008). Teismo posed˛io metu atsakovo atstove paaikino, kad garso iraas buvo sunaikintas. Atsakovo atstoves teigimu, pareikejai buvo atsisakyta suteikti auktesni kvalifikacini ranga butent del teoriniu ˛iniu trukumo, kurios buvo tikrinamos 2007 m. lapkricio 9 d. Atestacijos komisijos posedyje. Teismas pabre˛e, kad i Atestacijos komisijos posed˛io protokolo nera aiku, kokie tiksliai klausimai buvo u˛duoti pareikejai ir kokie buvo atsakymai i juos, t. y. nera aiku, kokiu duomenu vertinimo pagrindu priimta neigiama ivada del auktesnio kvalifikacinio rango suteikimo pareikejai. Nesant tokiu duomenu, teismas padare ivada, kad, vykdant pareikejos atestacija, buvo pa˛eistos atestavimo taisykles, skirtos objektyviai ir isamiai ivertinti jos kvalifikacija. Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) taikymo po˛iuriu tai reikia, kad iuo atveju buvo pa˛eista procedura, turejusi u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma. Todel Atestacijos komisijos ivada nesuteikti auktesnio kvalifikacinio rango pareikejai negali buti laikoma pagrista. O tai yra pakankamas pagrindas i dalies patenkinti skundo reikalavimus. Vadovaudamasis Prokuraturos istatymo (2003 m. baland˛io 22 d. istatymo redakcija) 33 straipsnio 7 dalimi, 35 straipsnio 3 dalimi, teismas pa˛ymejo, jog kvalifikacinio rango suteikimas – tai generalinio prokuroro veiksmas, iforminamas isakymu, kuris laikytinas individualaus pobud˛io teises aktu pagal ABTI taikymo prasme. Teismas nurode, kad pareikeja prao panaikinti Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima Nr. P-203 ir Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. isakyma Nr. P-204. Kadangi Generalinis prokuroras, priimdamas iuos sprendimus, i esmes remesi Atestacijos komisijos ivada, kuri laikytina nepagrista, teismas padare ivada, kad ie sprendimai yra neteiseti ir nepagristi, todel naikintini. Be to, pareikeja prao ipareigoti Generalini prokurora priimti sprendima suteikti jai auktesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Teismas pa˛ymejo, jog byloje esanciu irodymu pagrindu neturi galimybiu ivertinti pareikejos kvalifikacijos, tarnybines veiklos ir kt., todel toks pareikejos praymas atmestinas kaip nepagristas. Atsi˛velgiant i idestytas aplinkybes, atsakovas ipareigotinas per du menesius, skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos, ivertinti pareikejos tarnyba, kvalifikacija teises aktu nustatyta tvarka.
III.
Pareikeja apeliaciniu skundu (b. l. 78 – 83) prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 10 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – patenkinti skunda visikai. Apeliacinis skundas grind˛iamas iais argumentais:
1. Atestacijos komisijos 2007 m. lapkricio 9 d. posed˛io protokole Nr. 6.4.-16 yra pateikta pakankamai isamios informacijos, ivardijant, kiek ir kokiu klausimu buvo u˛duota tiek jai, tiek ir kitiems atestuojamiesiems bei kaip buvo atsakyta i pateiktus klausimus. Negincijo fakto, kokie tiksliai klausimai jai buvo u˛duoti ir kokie buvo jos atsakymai.
2. Pagrindinis argumentas, kurio pagrindu prae patenkinti skundo reikalavimus, buvo tai, kad kai kuriems atestuojamiems prokurorams buvo u˛duota ˛ymiai ma˛iau klausimu nei jai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A756-280/2008, yra pagrindas pripa˛inti Atestavimo komisijos darba neobjektyviu jos at˛vilgiu.
3. Atestavimo komisija visikai nevertino jos tarnybines veiklos rezultatu, o vertino tik teorines ˛inias, taikydama neaikius ir nevienodus standartus bei vertinimo kriterijus, lyginant su kitais atestuojamais prokurorais.
4. Teismas nepagristai nepatenkino praymo ireikalauti kitu prokuroru – skyriu vyriausiuju prokuroru pavaduotoju – tarnybos vertinimo dokumentus. Praomu ireikalauti dokumentu nuoraai leistu ivertinti Atestavimo komisijos objektyvuma del u˛duotu klausimu kiekio bei leistu palyginti jos tarnybines veiklos rezultatus su jau anksciau ivertintu skyriu vyriausiuju prokuroru pavaduotoju tarnybines veiklos rezultatais. Prokuroru vertinimas vyko pagal tuos pacius Nuostatus. Tarnybines veiklos rezultatai turi buti lyginami butent su analogikas pareigas u˛imanciu prokuroru tarnybines veiklos rezultatais.
5. Ireikalautini visi bylai ispresti butini duomenys.
6. Teismo ipareigojimas yra visapusikai ydingas. Ji ivykd˛ius, visikai butu eliminuota galimybe realiai ir veiksmingai igyvendinti savo teise teisme, siekiant irodyti ikeltu reikalavimu pagristuma.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 89 – 91) prao apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodomi ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Vertinant prokuroru tarnyba, atsi˛velgiama i tai, kad prokuroru tarnybines veiklos patirtis yra skirtinga, ju atliekamos funkcijos – individualios, todel atestuojamiems vienodi klausimai, o juo labiau vienodas klausimu skaicius nepateikiami, o atestacijos metu vyksta diskusija. Sprendimu priemimo objektyvumui yra numatyta Atestacijos komisijos nariu balsavimo procedura.
2. Pareikejos tarnyba ivertinta teigiamai ir jai pasiulyta eiti tas pacias pareigas. Pareikejos tarnybine veikla nepriekaitinga, taciau teorines ˛inios nepakankamos, kad butu galima siulyti suteikti jai auktesni, iuo atveju justicijos patarejo, kvalifikacini ranga. Teiginys, kad Atestacijos komisija visikai nevertino tarnybines veiklos rezultatu, yra nepagristas.
3. Kiekvieno i skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoju darbas yra individualus, kruviai skirtingi ir lyginti iu prokuroru darba butu netikslinga, nes vieningo vertinimo kriterijaus nera ir objektyviai negali buti. Paminetu prokuroru tarnybos vertinimo dokumentu pateikimas teismui nera tikslingas.
4. Nuostatuose nera imperatyviai nurodyta, kad jeigu auktesnysis prokuroras siulo atestuojamajam suteikti auktesni kvalifikacini ranga ir tai pa˛ymi tarnybos vertinimo lape, tik tuomet Atestacijos komisija sprend˛ia i klausima. ios komisijos prerogatyva yra siulyti suteikti auktesni kvalifikacini ranga (nors tokio siulymo atestuojamaji pristatantis auktesnysis prokuroras ir nepateike) atsi˛velgiant i atestuojamojo turimas itin kokybikas teorines ˛inias.
5. Nuostatuose taip pat imperatyviai nenurodyta, kad prokuroro buvimas dekretinese atostogose turi reikmes (blogesniam ar geresniam) tarnybines veiklos vertinimui, nes iuo atveju vadovaujamasi proporcingumo principu ir visada – kokybes. Generalinis prokuroras 2005 m. vasario 15 d. isakymu Nr. P-64 40-ojo jubiliejaus proga u˛ pavyzdinga tarnybiniu pareigu atlikima pareikeja paskatino, pareikdamas jai padeka.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Administracine byla nutrauktina.
Pareikeja (apeliante) pareike apeliacines instancijos teismui, kad atsisako skundo. Pareikejo teise atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta ABTI 52 straipsnyje, pagal kuri pareikejas turi teise atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinejimo stadijoje iki teismui ieinant i pasitarimu kambari. Pagal ABTI 101 straipsnio 3 punkta, pareikejo skundo atsisakymas yra pagrindas teismui nutraukti byla. Nurodytos ABTI normos yra skirtos nagrinejant administracines bylas pirmosios instancijos teisme. Taciau, pagal ABTI 133 straipsni, ios taisykles yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reikia, kad apeliacines instancijos teismas, gaves pareikejo skundo atsisakyma, gali nutraukti byla ABTI 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 10 d. sprendima panaikinti, o byla nutraukti.
Nutartis neskund˛iama.