Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-05 · Administracinė byla Nr. A-143-1171-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-05
Bylos Nr.
A-143-1171-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Lietuvos
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto apylinkes
Kategorijos
  • 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A143 – 1171/2010Procesinio sprendimo kategorija 70.3; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo (pranešejas), Arturo Drigoto ir Vaidos Urmonaites – Maculevicienes (kolegijos pirmininke),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškejai R. D.,atsakovo atstovei Loretai Pikelienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos R. D. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 10 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos R. D. skunda atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai del isakymo bei sprendimo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškeja R. D. (toliau – ir pareiškeja, apeliante) skundu (b. l. 2 – 5) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima Nr. P-203; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. isakyma Nr. P-204 „Del kvalifikacinio rango nesuteikimo“; 3) ipareigoti Lietuvos Respublikos generalini prokurora priimti sprendima suteikti aukštesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga.

Šalies argumentai

Pareiškeja nurode, kad nors Atestacijos komisijos išvada nera vidaus administravimo aktas, sukeles jai teisines pasekmes, taciau jeigu šia išvada atsakovas Lietuvos Respublikos generaline prokuratura (toliau – atsakovas, Generaline prokuratura) grind˛ia isakyma del tarnybinio statuso pakeitimo, ji turi buti tiriama ir vertinama kaip skund˛iamo vidaus administravimo sprendimo dalis. Pareiškejos nuomone, sprendimas nepatenkinti jos skundo yra nepagristas, kadangi neatitinka realiu faktu. Visu pirma, iš surinktos med˛iagos, susijusios su jos vertinimu, akivaizdu, kad Atestacijos komisija, spresdama del jos tarnybos ivertinimo, visiškai neanalizavo, o tuo paciu ir nevertino jos tarnybines veiklos rezultatu, išdestytu Prokuroro tarnybos vertinimo lapo III skyriaus 18 punkte, taip pat nevertino ir IV skyriaus 19 punkte išdestytu išvadu bei pasiulymu del prokuroro tarnybos vertinimo. Paminetame 19 punkte nurodyta, kad ji pagal tarnybines veiklos rezultatus bei kompetencija atitinka prokuraturos pareigunui keliamus reikalavimus, todel treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos (toliau – ir treciasis suinteresuotas asmuo) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. R. siulo jos tarnyba, vadovaujantis Prokuraturos istatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 33 straipsnio 6 dalimi, vertinti teigiamai, siulo eiti tas pacias – Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – pareigas bei suteikti aukštesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, siulydamas tarnyba vertinti teigiamai bei suteikti aukštesni kvalifikacini ranga, nevertino teoriniu ˛iniu, o tik darbo rezultatus per atestuojamaji laikotarpi. Ne i visus jai pateiktus klausimus atsakius išsamiai, ne vienas Atestacijos komisijos narys neu˛dave klausimo nei jos Prokuroro tarnybos vertinimo lapa pristaciusiam Vilniaus miesto apylinkes vyriausiajam prokurorui G. B., nei Atestacijos komisijoje dalyvavusiam ir siuliusiam suteikti aukštesni kvalifikacini ranga vyriausiojo prokuroro pavaduotojui J. R., kodel jie, t. y. tiesioginiai jos vadovai, siulo suteikti jai aukštesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad yra butina išklausyti, apsvarstyti ir ivertinti argumentus, kodel siuloma suteikti aukštesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Joks vertinimas padarytas nebuvo. Tai irodo ne tik aukšciau nurodyti faktai, bet ir surinkta rašytine med˛iaga. Visu pirma, 2007 m. gruod˛io 6 d. išvadoje Nr. 6.15.-730, kuri buvo surašyta nagrinejant jos skunda, vienareikšmiškai yra nurodyta, kad, palyginus šiu dvieju prokuroriu atsakymus i klausimus, akivaizdu, kad R. D. atsakinejo daug silpniau, todel rangas jai nebuvo suteiktas. Nagrinejant jos skunda Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Generalinis prokuroras pateike teismui Atestacijos komisijos 2007 m. lapkricio 9 d. posed˛io protokola, kuriame nurodyta, jog atestuojamoji ne i visus pateiktus klausimus atsake išsamiai, todel svarstyta vertinti teigiamai, bet aukštesnio kvalifikacinio rango nesuteikti. Pareiškeja nurode, kad Atestacijos komisijos nariai, spresdami klausima, ar suteikti jai aukštesni kvalifikacini ranga, vertino tik jos teorines ˛inias. Savo sprendime Generalinis prokuroras nurode, kad „Kadangi prokurore R. D. eina Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas, todel turi ypac gerai ˛inoti istatymu normas, išmanyti ju taikyma praktikoje, nes kontroliuoja kitu prokuroru darba, teikia konsultacijas skyriaus prokurorams“. Taciau jau 2005 m. vasario 15 d. Generalinis prokuroras, priimdamas isakyma Nr. P-64 „Del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. D. paskatinimo“, nurode butent tuos kriterijus, kurie yra reikalingi, einant skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas. Šis isakymas buvo priimtas per jos tarnybos vertinimo laikotarpi. Pareiškeja nurode, kad Atestacijos komisija 2007 m. lapkricio 9 d. atestuojamiesiems taike skirtingus vertinimo kriterijus, kurie prieštarauja tiek Prokuraturos istatymui, tiek Generalinio prokuroro 2006 m. vasario 21 d. isakymu Nr. 1-43 patvirtintiems Prokuroru atestacijos komisijos veiklos nuostatams (toliau – Nuostatai). Generalines prokuraturos 2007 m. gruod˛io 6 d. išvadoje Nr. 6.15.-730 nurodyta, kad rangas suteikiamas u˛ itin aukšta kvalifikacija. Išvadoje yra nurodyta, jog, nagrinejant jos 2007 m. lapkricio 23 d. skunda, buvo perklausytas Atestacijos komisijos posed˛io garso irašas. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde bei patikslintame skunde ji nurode, kad „minetoje išvadoje teigiama, kad rangas suteikiamas tik u˛ itin aukšta kvalifikacija“. Butent šis teiginys prieštarauja esamiems faktams, kadangi Atestacijos komisija, 2007 m. lapkricio 9 d. teigiamai ivertinusi tarnyba ir konstatavusi fakta, kad atestuojamieji prokurorai ilgai dirba prokuraturoje, butent u˛ ilgamete tarnyba prokuraturoje ma˛iausiai dviems prokurorams suteike aukštesni kvalifikacini ranga. Tai gali irodyti Atestacijos komisijos posed˛io garso irašas, kurio atsakovas negali pateikti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu i skunda (b. l. 29 – 30, 41 – 42) praše skunda atmesti kaip nepagrista.

Atsakovas nurode, kad, pareiškejos teigimu, Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimas yra nepagristas, nes Atestacijos komisija, kurios išvada remesi Generalinis prokuroras, posed˛io metu vertino tik jos teorines ˛inias ir visiškai neatsi˛velge i darbo rezultatus. Nuostatu 7 punkte nustatyta, kad komisija, ivertinusi prokuroru tarnyba, kompetencija ir tinkamuma einamoms pareigoms, išvadas bei sprendimus teikia tvirtinti generaliniam prokurorui. Komisija, vertindama prokuroro tarnyba, remiasi prokuroro tarnybos vertinimo lapu, kuri pildo vertinamojo prokuroro aukštesnysis prokuroras. Tarnybos vertinimo lape pateikiama išsami informacija apie prokuroro profesini pasirengima ir kompetencija, tarnybines veiklos rezultatus per tarnybos vertinimo laikotarpi, aukštesniojo prokuroro išvados ir pasiulymai del tarnybos vertinimo. Tarnybos vertinimo lapas komisijai yra pateikiamas prieš posedi, todel prokuroro vertinimo diena Atestacijos komisija jau buna susipa˛inusi su juo. Tuo tarpu posedyje yra tikrinamos prokuroro teorines ˛inios ir tuomet ivertinama ir tarnyba, ir teorines ˛inios. Be to, teigini, kad Generalinis prokuroras, priimdamas sprendima, netinkamai ivertino esama informacija bei prieme faktais nepagrista sprendima, pareiškeja grind˛ia ir tuo, kad per atestuojamaji laikotarpi ji buvo paskatinta (Generalinio prokuroro 2005 m. vasario 15 d. isakymas Nr. P-64). Isakyme del paskatinimo nurodyta, kad pareiškeja skatinta u˛ ilgameti nepriekaištinga darba ir pavyzdinga tarnybiniu pareigu atlikima. Butent u˛ tai aukštesni ranga jai suteikti siule ir jos tiesioginis vadovas. Taciau atestacijos metu yra vertinami ne tik darbo rezultatai, bet ir teorines ˛inios. Tai salygojo 2003 m. gegu˛es men. isigalioje nauji Baud˛iamasis kodeksas ir Baud˛iamojo proceso kodeksas. Butent todel pareiškejos vertinimo metu didelis demesys buvo skiriamas jos teorinems ˛inioms. Atsakovas nurode, kad iš prideto sprendimo aiškiai matyti, kokiais argumentais Generalinis prokuroras grind˛ia savo sprendima. Jokiais kitais argumentais, išskyrus Atestacijos komisijos išvada, kaip tai numatyta Nuostatu 7 punkte, Generalinis prokuroras, priimdamas sprendima, remtis negalejo, kadangi pats Atestacijos komisijos posedyje nedalyvavo ir asmeniškai pareiškejos teoriniu ˛iniu ivertinti negalejo. Pareiškejos teigimu, Atestacijos komisija, 2007 m. lapkricio 9 d. teigiamai ivertinusi tarnyba ir konstatavusi fakta, kad atestuojamieji ilgai dirba prokuraturoje, butent u˛ ilgameti darba ma˛iausiai dviems prokurorams suteike aukštesnius kvalifikacinius rangus. Tuo tarpu Generalines prokuraturos 2007 m. gruod˛io 6 d. išvadoje Nr. 6.15-730 nurodyta, kad aukštesni rangai suteikiami u˛ itin aukšta kvalifikacija. Pareiškejos nuomone, Atestacijos komisijos posed˛io metu, skiriant aukštesnius rangus, buvo taikomi skirtingi kriterijai, o tai irodo 2007 m. lapkricio 9 d. posed˛io irašas. 2007 m. lapkricio 9 d. Atestacijos komisijos posed˛io irašo nera bylos med˛iagoje, kadangi jis naudojamas kaip pagalbine priemone, rašant posed˛io protokola, o paskui yra sunaikinamas. Tai ir nurode Generaline prokuratura (administracine byla Nr. I-2678-484/2008). Todel šiuo atveju reikia remtis Atestacijos komisijos posed˛io protokolu, kuriame u˛fiksuota visa posed˛io eiga. 2007 m. lapkricio 9 d. posedyje buvo ivertinta 16 prokuroru tarnyba. Dviems prokurorams, kuriu viena buvo pareiškeja, nors ir buvo vadovu pasiulymai, aukštesni rangai suteikti nebuvo. Abiem atvejais motyvai buvo vienodi – ne i visus Atestacijos komisijos pateiktus klausimus atsakyta teisingai, išsamiai. Iš protokolo matyti, kad tie prokurorai, kuriems siulyta suteikti aukštesnius rangus, i klausimus atsake teisingai. Protokole niekur nera u˛fiksuota, kad, siulant suteikti aukštesnius kvalifikacinius rangus, buvo atsi˛velgta i tarnybos prokuraturoje sta˛a. Kvalifikacija negali buti tapatinama su tarnybos sta˛u. Tokios nuostatos, kad kvalifikacinis rangas suteikiamas u˛ tarnybos sta˛a, nera nei Prokuraturos istatyme, nei Nuostatuose.

Treciasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu i skunda (b. l. 38 – 39) praše skunda nagrineti teismo nuo˛iura.

Treciasis suinteresuotas asmuo nurode, kad, atsi˛velgiant i pareiškejos tarnybines veiklos rezultatus, Prokuroro tarnybos vertinimo lapo IV skyriaus 19 punkte, kuriame numatytos išvados ir pasiulymai del prokuroro tarnybos vertinimo (taip pat Generalines prokuraturos, teritorines prokuraturos vyriausiojo prokuroro pasiulymai del kvalifikacinio rango, irašymo i prokuroru, siekianciu karjeros, saraša), nurodyta, kad pareiškeja pagal tarnybines veiklos rezultatus bei kompetencija atitinka prokuraturos pareigunui keliamus reikalavimus, todel Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. R. siule jos tarnyba, vadovaujantis Prokuraturos istatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 33 straipsnio 6 dalimi, vertinti teigiamai ir pasiule eiti tas pacias – Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – pareigas bei suteikti aukštesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, siulydamas pareiškejos tarnyba vertinti teigiamai bei suteikti aukštesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga, nevertino prokurores teoriniu ˛iniu, o tik skyriaus ir prokurores darbo rezultatus per atestuojamaji laikotarpi, kuris yra tik vienas iš prokuroru tarnybos, aukštesnio rango suteikimo, irašymo i karjeros saraša vertinimo kriteriju. Aukštesnis kvalifikacijos rangas prokurorui suteikiamas Generalinio prokuroro isakymu, remiantis Atestacijos komisijos, kuri ivertina atestuojamojo prokuroro tarnybine veikla ir kvalifikacija pagal prokuroro tarnybos vertinimo lape pateiktus duomenis, paaiškinimus ir atsakymus i klausimus iš Prokuroru kvalifikacijos vertinimo programos, išvada.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 10 d. sprendimu (b. l. 68 – 74) pareiškejos skunda patenkino iš dalies. Teismas panaikino Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima Nr. P-203 bei Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. isakyma Nr. P-204 ir ipareigojo atsakova per du menesius, skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos, ivertinti pareiškejos tarnyba, kvalifikacija teises aktu nustatyta tvarka.

Teismas nurode, kad šioje byloje gincas kilo del atsisakymo suteikti pareiškejai aukštesni kvalifikacini ranga. Teismas, spresdamas byla, vadovavosi Prokuraturos istatymo (2003 m. baland˛io 22 d. istatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalimi (2008 m. liepos 1 d. redakcija), 33 straipsnio 6 dalimi, Nuostatais, remesi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegu˛es 22 d. sprendimu, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A17-723/2007. Teismas konstatavo, kad, remiantis Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. sprendimu Nr. P-203, Atestacijos komisijos 2007 m. lapkricio 9 d. posed˛io protokolu Nr. 6.4.-16, taip pat Generalines prokuraturos 2007 m. gruod˛io 6 d. išvada Nr. 6.15-730, kuria buvo remtasi priimant 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima Nr. P-203, neimanoma nustatyti, kokie tiksliai klausimai buvo u˛duoti pareiškejai ir kokie buvo jos atsakymai. Be to, 2007 m. gruod˛io 6 d. išvadoje Nr. 6.15-730 nurodyta, kad, sprend˛iant klausima del pareiškejos skundo, buvo „perklausytas Atestacijos komisijos posed˛io garso irašas (stenograma pridedama)“. Teismui paminetas garso irašas ar stenograma nera pateikta (nors atsakovas buvo ipareigotas tai pateikti administracineje byloje Nr. I-2678-484/2008). Teismo posed˛io metu atsakovo atstove paaiškino, kad garso irašas buvo sunaikintas. Atsakovo atstoves teigimu, pareiškejai buvo atsisakyta suteikti aukštesni kvalifikacini ranga butent del teoriniu ˛iniu trukumo, kurios buvo tikrinamos 2007 m. lapkricio 9 d. Atestacijos komisijos posedyje. Teismas pabre˛e, kad iš Atestacijos komisijos posed˛io protokolo nera aišku, kokie tiksliai klausimai buvo u˛duoti pareiškejai ir kokie buvo atsakymai i juos, t. y. nera aišku, kokiu duomenu vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada del aukštesnio kvalifikacinio rango suteikimo pareiškejai. Nesant tokiu duomenu, teismas padare išvada, kad, vykdant pareiškejos atestacija, buvo pa˛eistos atestavimo taisykles, skirtos objektyviai ir išsamiai ivertinti jos kvalifikacija. Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) taikymo po˛iuriu tai reiškia, kad šiuo atveju buvo pa˛eista procedura, turejusi u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma. Todel Atestacijos komisijos išvada nesuteikti aukštesnio kvalifikacinio rango pareiškejai negali buti laikoma pagrista. O tai yra pakankamas pagrindas iš dalies patenkinti skundo reikalavimus. Vadovaudamasis Prokuraturos istatymo (2003 m. baland˛io 22 d. istatymo redakcija) 33 straipsnio 7 dalimi, 35 straipsnio 3 dalimi, teismas pa˛ymejo, jog kvalifikacinio rango suteikimas – tai generalinio prokuroro veiksmas, iforminamas isakymu, kuris laikytinas individualaus pobud˛io teises aktu pagal ABTI taikymo prasme. Teismas nurode, kad pareiškeja prašo panaikinti Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. sprendima Nr. P-203 ir Generalinio prokuroro 2009 m. baland˛io 24 d. isakyma Nr. P-204. Kadangi Generalinis prokuroras, priimdamas šiuos sprendimus, iš esmes remesi Atestacijos komisijos išvada, kuri laikytina nepagrista, teismas padare išvada, kad šie sprendimai yra neteiseti ir nepagristi, todel naikintini. Be to, pareiškeja prašo ipareigoti Generalini prokurora priimti sprendima suteikti jai aukštesni – justicijos patarejo – kvalifikacini ranga. Teismas pa˛ymejo, jog byloje esanciu irodymu pagrindu neturi galimybiu ivertinti pareiškejos kvalifikacijos, tarnybines veiklos ir kt., todel toks pareiškejos prašymas atmestinas kaip nepagristas. Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, atsakovas ipareigotinas per du menesius, skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos, ivertinti pareiškejos tarnyba, kvalifikacija teises aktu nustatyta tvarka.

III.

Pareiškeja apeliaciniu skundu (b. l. 78 – 83) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 10 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – patenkinti skunda visiškai. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais argumentais:

1. Atestacijos komisijos 2007 m. lapkricio 9 d. posed˛io protokole Nr. 6.4.-16 yra pateikta pakankamai išsamios informacijos, ivardijant, kiek ir kokiu klausimu buvo u˛duota tiek jai, tiek ir kitiems atestuojamiesiems bei kaip buvo atsakyta i pateiktus klausimus. Negincijo fakto, kokie tiksliai klausimai jai buvo u˛duoti ir kokie buvo jos atsakymai.

2. Pagrindinis argumentas, kurio pagrindu praše patenkinti skundo reikalavimus, buvo tai, kad kai kuriems atestuojamiems prokurorams buvo u˛duota ˛ymiai ma˛iau klausimu nei jai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A756-280/2008, yra pagrindas pripa˛inti Atestavimo komisijos darba neobjektyviu jos at˛vilgiu.

3. Atestavimo komisija visiškai nevertino jos tarnybines veiklos rezultatu, o vertino tik teorines ˛inias, taikydama neaiškius ir nevienodus standartus bei vertinimo kriterijus, lyginant su kitais atestuojamais prokurorais.

4. Teismas nepagristai nepatenkino prašymo išreikalauti kitu prokuroru – skyriu vyriausiuju prokuroru pavaduotoju – tarnybos vertinimo dokumentus. Prašomu išreikalauti dokumentu nuorašai leistu ivertinti Atestavimo komisijos objektyvuma del u˛duotu klausimu kiekio bei leistu palyginti jos tarnybines veiklos rezultatus su jau anksciau ivertintu skyriu vyriausiuju prokuroru pavaduotoju tarnybines veiklos rezultatais. Prokuroru vertinimas vyko pagal tuos pacius Nuostatus. Tarnybines veiklos rezultatai turi buti lyginami butent su analogiškas pareigas u˛imanciu prokuroru tarnybines veiklos rezultatais.

5. Išreikalautini visi bylai išspresti butini duomenys.

6. Teismo ipareigojimas yra visapusiškai ydingas. Ji ivykd˛ius, visiškai butu eliminuota galimybe realiai ir veiksmingai igyvendinti savo teise teisme, siekiant irodyti iškeltu reikalavimu pagristuma.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 89 – 91) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Vertinant prokuroru tarnyba, atsi˛velgiama i tai, kad prokuroru tarnybines veiklos patirtis yra skirtinga, ju atliekamos funkcijos – individualios, todel atestuojamiems vienodi klausimai, o juo labiau vienodas klausimu skaicius nepateikiami, o atestacijos metu vyksta diskusija. Sprendimu priemimo objektyvumui yra numatyta Atestacijos komisijos nariu balsavimo procedura.

2. Pareiškejos tarnyba ivertinta teigiamai ir jai pasiulyta eiti tas pacias pareigas. Pareiškejos tarnybine veikla nepriekaištinga, taciau teorines ˛inios nepakankamos, kad butu galima siulyti suteikti jai aukštesni, šiuo atveju justicijos patarejo, kvalifikacini ranga. Teiginys, kad Atestacijos komisija visiškai nevertino tarnybines veiklos rezultatu, yra nepagristas.

3. Kiekvieno iš skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoju darbas yra individualus, kruviai skirtingi ir lyginti šiu prokuroru darba butu netikslinga, nes vieningo vertinimo kriterijaus nera ir objektyviai negali buti. Paminetu prokuroru tarnybos vertinimo dokumentu pateikimas teismui nera tikslingas.

4. Nuostatuose nera imperatyviai nurodyta, kad jeigu aukštesnysis prokuroras siulo atestuojamajam suteikti aukštesni kvalifikacini ranga ir tai pa˛ymi tarnybos vertinimo lape, tik tuomet Atestacijos komisija sprend˛ia ši klausima. Šios komisijos prerogatyva yra siulyti suteikti aukštesni kvalifikacini ranga (nors tokio siulymo atestuojamaji pristatantis aukštesnysis prokuroras ir nepateike) atsi˛velgiant i atestuojamojo turimas itin kokybiškas teorines ˛inias.

5. Nuostatuose taip pat imperatyviai nenurodyta, kad prokuroro buvimas dekretinese atostogose turi reikšmes (blogesniam ar geresniam) tarnybines veiklos vertinimui, nes šiuo atveju vadovaujamasi proporcingumo principu ir visada – kokybes. Generalinis prokuroras 2005 m. vasario 15 d. isakymu Nr. P-64 40-ojo jubiliejaus proga u˛ pavyzdinga tarnybiniu pareigu atlikima pareiškeja paskatino, pareikšdamas jai padeka.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Administracine byla nutrauktina.

Pareiškeja (apeliante) pareiške apeliacines instancijos teismui, kad atsisako skundo. Pareiškejo teise atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta ABTI 52 straipsnyje, pagal kuri pareiškejas turi teise atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinejimo stadijoje iki teismui išeinant i pasitarimu kambari. Pagal ABTI 101 straipsnio 3 punkta, pareiškejo skundo atsisakymas yra pagrindas teismui nutraukti byla. Nurodytos ABTI normos yra skirtos nagrinejant administracines bylas pirmosios instancijos teisme. Taciau, pagal ABTI 133 straipsni, šios taisykles yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reiškia, kad apeliacines instancijos teismas, gaves pareiškejo skundo atsisakyma, gali nutraukti byla ABTI 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 10 d. sprendima panaikinti, o byla nutraukti.

Nutartis neskund˛iama.

TeisejaiAnatolijus BaranovasArturas DrigotasVaida Urmonaite - Maculeviciene