Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., a. k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (dvidešimties minimalių gyvenimo lygių) arba 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda;

Taip pat iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo V. K. naudai priteistas 500 Lt (penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad jis, pažeidė kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2013 m. vasario 7 d., apie 13 val. 26 min., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į oro meteorologines sąlygas ir kelio Joniškis – Pasvalys 57, 115 km automobiliu važiuodamas pagrindiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešiais lygiareikšmiu keliu važiuojančio, nukentėjusiojo V. K. vairuojamo automobilio „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, ko pasėkoje nukentėjusiojo V. K. vairuojamo automobilio „Hyundai Accent‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei G. K. buvo padarytas dešinio raktikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo bei teigia, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad kitas vairuotojas nepasirinko saugaus greičio – apelianto nuomone, atsižvelgiant į laiką bei nuvažiuotą atstumą, jo (V. K.) greitis turėjo būti ne mažesnis kaip 150 km/h, jis taip pat net nestabdė automobilio, važiavo prie pat ašinės linijos, tai yra padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133, 134 ir 125 punktų pažeidimus.

Taip pat teigia, kad teismo posėdžių metu jautėsi šališkumas, pirmieji 2013-08-09 ir 2013-10-10 teismo posėdžiai neįvyko, tačiau tuo metu V. K. buvo išmokėta draudimo išmoka dėl automobilio sugadinimo ir apeliantui nėra suprantama, kas neįvykus posėdžiams nustatė eismo įvykio kaltininką. Be to apeliantas ginčija ir jam paskirtos baudos dydį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau nustačius esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, teismas, nepaisydamas to, ar dėl pažeidimų gautas apeliacinis skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla (BPK 320 str. 3 d.).

BPK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata. Taigi, šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, t.y. joje tiesiogiai nėra nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, ji nukreipia į kitas teisės normas – kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatančias, kaip konkrečiose situacijose privalo elgtis kelių eismo dalyviai ar transporto priemones eksploatuojantys asmenys.

Šioje byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta, kad R. S. pagal BK 281 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis, 2013 m. vasario 7 d., apie 13 val. 26 min., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Joniškis – Pasvalys 57, 115 kilometre, pažeidė KET 106, 114 ir 133 punktų reikalavimus – privalėdamas atsižvelgti į oro meteorologines sąlygas, esant blogam matomumui, prieš sukdamas į kairę privalėdamas įsitikinti, kad tai bus saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę ne sankryžoje, privalėdamas duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, nepraleido priešpriešiais lygiareikšmiu keliu važiuojančio, V. K. vairuojamo automobilio „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, ko pasėkoje pastarojo automobilio keleivei G. K. buvo padarytas dešinio raktikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas už tai, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje sukėlė kaltinamajame akte nurodytus padarinius – buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Hyundai Accent“ keleivės G. K. sveikata, nes R. S. pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, t.y. važiuodamas pagrindiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešiais lygiareikšmiu keliu važiuojančio V. K. vairuojamo automobilio.

Taigi, skundžiamu nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. dėl to, kad jis pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, nors šio taisyklių punkto reikalavimų pažeidimu jis nebuvo kaltinamas.

Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos BPK 255 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, kad „kaltinamasis negali būti nuteistas <...> dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta“. Teismų praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, veika kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (t.y. veikos kvalifikacija šia prasme nesikeičia), tačiau, esant blanketinei dispozicijai, inkriminuojant kitą to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnį (jo dalį, punktą ir pan.) pripažįstama, kad bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos nuo kaltinime nurodytųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla 2K-62-2008).

Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu R. S. pripažino kaltu veikos, pagal faktines aplinkybes iš esmės skirtingos nuo kaltinime nurodytosios, padarymu, t.y. padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.)

Kadangi apeliaciniu skundui R. S. pirmiausia neigia savo kaltę dėl nagrinėjamo kelių eismo įvykio kilimo, kolegija nagrinėja, ar R. S. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. sudėtis, t.y. ar jis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus KET reikalavimus ir ar tarp šio pažeidimo ir kilusio kelių eismo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Minėta, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad autoįvykis kilo dėl to, kad R. S. pažeidė KET 106, 114 ir 133 punktų reikalavimus.

KET 133 punktas reglamentuoja važiavimo greičio pasirinkimo kriterijus, tačiau kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nėra nurodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu R. S. nebūtų pasirinkęs tinkamo greičio, todėl KET 133 punkto pažeidimas šalinamas.

KET 106 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 114 punkte – kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Apeliantas viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir apeliaciniame skunde nuosekliai teigia, kad nagrinėjamas įvykis kilo dėl to, kad jam (apeliantui) važiuojant pagrindiniu keliu ir darant kairį posūkį į šalutinį kelią, dėl rūko esant ribotam matomumui, jis iš priekio atvažiavusį automobilį, kuriame buvo nukentėjusioji G. K. pamatė tik tada, kai jo automobilio kairės pusės ratai buvo išvažiavę į priešpriešinio eismo juostą. Apelianto teigimu, tai įvyko dėl to, kad priešpriešais važiavusio automobilio greitis buvo labai didelis, ir jam pradedant posūkio manevrą, šio automobilio negalėjo matyti ir nematė, o pamatęs jį, nors ir stengėsi išvengti susidūrimo mėgindamas grįžti į savo eismo juostą, to padaryti, t.y. visiškai išvažiuoti iš priešpriešinio eismo juostos, nespėjo. Apelianto nuomone, autoįvykis nebūtų kilęs, jei priešpriešiais važiavusio automobilio vairuotojas būtų važiavęs saugiu ir leistinu greičiu, ar būtų važiavęs arčiau dešinio kelkraščio.

Šie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti.

Apeliantas neginčija, kad jo vairuojamo automobilio susidūrimas su priešpriešiais važiavusiu V. K. vairuojamu automobiliu įvyko jam priešingos krypties eismo juostoje, t.y. apeliantas pripažįsta, kad automobilių susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 45 punkte nurodyta, kad sankryža laikoma kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – įvykio vietos plano bei nuotraukų, nagrinėjamas kelių eismo įvykis įvyko kelyje, kurio asfaltuotos važiuojamosios dalies plotis yra 6 metrai. Iš užfiksuotų transporto priemonių padėčių (apelianto automobilis stovi jo važiavimo kryptimi prieš sankryžą su keliu į Noreikiškių kaimą) ir automobilių nuolaužų išsidėstymo po įvykio matyti, kad susidūrimas įvyko apie 20 metrų atstumu link Pasvalio nuo šio kelio sankryžos su šalutiniu keliu, vedančiu į Noreikiškių kaimą, į kurį apeliantas, važiavęs nuo Pasvalio, ketino sukti, pradžia. Susidūrimo vietoje priešpriešinio eismo juostas skiria ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama (KET 3-čio priedo 1.1 punktas), sankryžoje pereinanti į punktyrinę liniją (KET 3-čio priedo 1.7 punktas).

Šios aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, kad apeliantas į priešpriešinio eismo juostą, darydamas kairį posūkį išvažiavo ne sankryžoje, dar kurį laiką iki susidūrimo važiavo priešpriešinio eismo juosta ir būtent dėl to susidūrė su šia juosta iš priekio važiavusiu automobiliu. Toks R. S. manevras akivaizdžiai prieštaravo kaltinamajame akte nurodytiems KET 106 ir 114 punktų reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu, t.y. jei R. S. nebūtų padaręs minėtų KET reikalavimų pažeidimų, nagrinėjamas autoįvykis nebūtų kilęs nepriklausomai nuo priešpriešiais važiavusio automobilio vairuotojo pasirinkto važiavimo greičio bei padėties važiavimo juostos pločio atžvilgiu.

Kadangi autoįvykio pasekmės, t.y. tai, kad būtent jo metu automobilio „Hyundai Accent“, keleivei G. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas neginčijamos, ši aplinkybė yra visiškai įrodyta, todėl šiuo klausimu kolegija plačiau nepasisako.

Tokiu būdu įrodyta, kad R. S. 2013 m. vasario 7 d., apie 13 val. 26 min., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Joniškis – Pasvalys 57,115 kilometre, pažeidė KET 106 ir 114 punktų reikalavimus – ne sankryžoje suko į kairę neįsitikinęs, kad tai bus saugu ir nepraleidęs priešpriešiais lygiareikšmiu keliu važiuojančio V. K. vairuojamo automobilio „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje su juo susidūrė, dėl ko pastarojo automobilio keleivei G. K. buvo padarytas dešinio raktikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ši R. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. sudėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, o skundžiamu nusprendžiu R. S. buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl nusikaltimo jis savo kaltę faktiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, kad jis charakterizuojamas teigiamai, bei į kitus BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei paskirtį, R. S. paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis bauda, savo dydžiu ženkliai mažesnė nei įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 20 MGL, šios bausmės laikyti aiškiai per griežta ir ją mažinti kolegija neturi jokio pagrindo, todėl tais pačiais motyvais jam skiriama tokia pat bausmė.

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu iš apelianto civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės buvo priteista neturtinė žala V. K. naudai, o civilinis atsakovas šio nuosprendžio neapskundė, revizuoti šią nuosprendžio dalį kolegija neturi pagrindo ir šį sprendimą tik pakartoja šiame nuosprendyje.

Apeliaciniame skunde keliamas draudimo bendrovės motyvo išmokėti žalos atlyginimą G. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo pagrįstumo klausimas nėra niekaip susijęs su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį 20 MGL ( 2600 Lt ) bauda.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo V. K. naudai 500, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.