Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1127-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
2S-1127-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
UAB ,,Marių sala“
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-1127-56/2009

Teisėjas V. Pajeda Proc. sprendimo kategorijos: 110.1;121.15;

121.18;122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo

UAB ,,Marių sala“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-04 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB ,,Marių sala“ su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo UAB Intertek Servis“ priteisti 3157,68 Lt skolos, 25,26 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti 24 Lt bylinėjimosi išlaidų;

Nurodė, kad su skolininku 2008-12-18 buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. 2008/114, pagal kurią kreditorius įsipareigojo jam perduotą skolininko krovinį pristatyti į sutartyje nurodytą vietą, o skolininkas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti per 45 dienas po sąskaitos pateikimo, sąskaitos apmokėjimo terminas pasibaigė 2009-02-12, tačiau įsipareigojimo skolininkas neįvykdė, todėl kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu priteisti skolos sumą pagal jo skolininkui 2008-12-29 pateiktą PVM sąskaitą-faktūrąVRK Nr. 1671.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą ir priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Intertek servis“, kreditoriaus UAB „Marių sala“ naudai

skolą – 3157,68 Lt, 25,26 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 3182,94 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 26 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 24 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2009 m. gegužės 11 d. priimti skolininko UAB „Intertek Servis“ prieštaravimai dėl kreditoriaus UAB „Marių sala“ pateikto pareiškimo civilinėje byloje Nr. L2-6481-820/2009, todėl ieškovui pasiūlyta pareikšti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 71,48 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2009-06-04 nutartimi priėmė ieškovo ieškinį. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises esančias pas jį ar kitus asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-04 nutartimi teismas netenkino kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalaus įrodinėjimo dalykas ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodynėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo įrodyti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, ir nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, kad teismui būtų sudaryta galimybė įvertinti jos taikymo būtinybę.

Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas (CPK 178 str.).

Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas nepaisant raginimų vengia grąžinti skolą, nebendradarbiauja, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina procesą ir stengiasi paslėpti ar perleisti turtą ir išvengti teismo sprendimo įvykdymo, nevykdo skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl jo finansinė padėtis yra sunki.

Teismas sprendė, kad ieškovas nurodė argumentus susijusius su prievolės vykdymo tinkamumu, tačiau nenurodė jokių aplinkybių leidžiančių manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog atsakovas vilkina teismo sprendimą, nes teismo nuomone, naudojimasis procesinėmis teisėmis nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų negali būti laikomas proceso vilkinimu.

Teismas konstatavo, kad prievolės nevykdymas yra pagrindas kreiptis į teismą, tačiau nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Asmens finanasinė padėtis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priežastis apsaugoti teismo sprendimo įvykdymą nuo nesąžiningų veiksmų. Ieškovui nepateikus įrodymų galinčių apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, teismas prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas UAB ,,Marių sala“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti skolininko UAB ,,Interek Servis“ pinigines lėšas, suteikiant teisę iš jų atsiskaityti su ieškovu, o jų nesant areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą arba turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos jei nurodoma galimybė, kad atsakovas gali vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovas neprivalo įrodyti fakto, kad bus vengiama vykdyti teismo sprendimą. Ieškovas negali pateikti objektyvių įrodymų, kad teismo sprendimas nebus vykdomas, nes tai neįmanoma. Ieškovas neturi jokios informacijos apie skolininko sudaromus sandorius ar atliekamus veiksmus, kurie gali būti pateikti kaip įrodymai, jog skolininkas vengs vykdyti teismo sprendimą. Asmens finansinė padėtis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik iš dalies, nes į ją turi būti atsižvelgiama, vertinant ar priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą jis bus realiai įvykdytas.

Nesutinka su teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalaus įrodinėjimo dalykas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama į atsakovo elgesį, atsisakymą bendradarbiauti, vengimą vykdyti prievolę, nes atsakovo veiksmai rodo jo požiūrį į prisiimtų įsipareigojimų vykdymo privalomumą bei netinkamą bendrą civilinių teisinių santykių suvokimą, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą. Ieškovas pateikė pakankamai duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, vengimą bendradarbiauti, jo veiksmų piktybiškumą. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto registruoto viešajame registre neturi, jo atžvilgiu yra pradėtos ir vykdomos trys vykdomosios bylos (vykdomosios bylos Nr. 0018/09/00845, Nr. 0139/09/02480, Nr. 0011/09/02887), pagal kitų ieškovų pareikštus reikalavimus, visa tai gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.)

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį bei būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jos taikomos, tada, kai jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 144 str.). Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio pagrįstumo ir vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad pareiškęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorius gali, bet neprivalo surinkti ir pateikti įrodymus apie skolininko nemokumą. Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklė įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, paskirstant įrodinėjimo naštą taip pat reikia atsižvelgti į tai, kuriai iš ginčo šalių paprasčiau įrodyti reikšmingas aplinkybes.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB ,,Marių sala“ su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB Intertek Servis“ atžvilgiu, kreipėsi į teismą ir prašė priteisti 3157,68 Lt skolos, 25,26 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti 24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skolininkui 2009 m. gegužės 11 d. pareiškus prieštaravimus, kreditorius buvo įpareigotas primokėti trūktamą žyminio mokesčio dalį bei pareikšti ieškinį. Teismo 2009-06-04 nutartimi ieškinys buvo priimtas, o 2009-07-30 atsakovui nepareiškus atsiliepimo teismas priėmė sprendimą už akių ir ieškinį patenkino visiškai. 2009-09-03 ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 646 straipsniu vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmos instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Civilinio proceso kodekso 650 straipsnis nustato, kad vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas jo atstovas. Gavęs vykdomąjį raštą antstolis patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių numatytų Civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą ir pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei byloje nei teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“ nėra duomenų apie tai, kad teismui priėmus sprendimą už akių atsakovas, per 20 dienų nuo jo priėmimo būtų pareiškęs pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl įsiteisėjus priimtam sprendimui ir išdavus vykdomąjį raštą ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį prašydamas pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus tiek atsakovo turtas, tiek piniginės lėšos reikalavimo sumai patenkinti yra areštuojamos sudarant turto arešto aktą. Esant baigiamajai civilinio proceso stadijai, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir antstoliui areštavus atsakovo turtą bei lėšas, ieškinio reikalavimas yra užtikrinamas ir teismo sprendimo realus įvykdymas negali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu iš ieškovo UAB ,,Marių sala“ priteistinos 2,80 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6481-820/2009 palikti nepakeistą, o ieškovo UAB ,,Marių sala“ juridinio asmens kodas 177364188, atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Marių sala“ juridinio asmens kodas 177364188, 2,80 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjai Danutė KutrienėDalia Višinskienė