- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-915-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-915-115/2010
2010 m. spalio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-19055-235/2009 pagal V. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. B. prašė nustatyti nepilnametės dukros A. B., gim. 1998-08-18, gyvenamąją vietą su juo, nutraukti 1999-07-27 teismo nutarimu priteisto iš jo išlaikymo nepilnametei dukra A. B. išieškojimą (b.l. 2).
Nurodė, kad jo ir atsakovės S. B. santuoka buvo nutraukta 1999-09-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 2000-02-24 (įrašo Nr. 276), Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999-07-27 nutarimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametėms dukroms J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1/3 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki dukros J. pilnametystės, o po to dukros A. išlaikymui- ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, iki jos pilnametystės. Šalių dukrai J. 18 metų sukako 2004-09-05. D. A. nuo pat santuokos nutraukimo nuolat gyveno tik su ieškovu, kuris rūpinosi dukra, ją augino ir prižiūrėjo, išlaikė. Vaiko motina su dukra nebendrauja, ja nesirūpina ir neteikia jokio išlaikymo. Ieškovas norėtų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, kad būtų nutrauktas išlaikymo išieškojimas pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999-07-27 nutarimą.
Atsiliepimas
Atsakovė S. B. su ieškiniu nesutiko (b.l. 19).
Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius ieškovo reikalavimus palaikė. Nurodė, kad Skyriaus nuomone vaiko interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Byloje pateikti buities tyrimo aktai, iš kurių matyti, kad nepilnametė A. B. gyvena su tėvu, jai sudarytos geros gyvenimo sąlygos, pati mergaitė nori gyventi su tėvu (b.l. 17-18).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-12-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b.l. 50-52). Nusprendė nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. B.; nutraukė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999-07-27 nutarimu Nr. AV-260/99 iš ieškovo V. B. priteisto išlaikymo mokėjimą nepilnametei dukrai A. B.- ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, iki dukros pilnametystės. Priteisė iš S. B. išlaikymą nepilnametei dukrai A. B. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Pavedė ieškovui V. B. uzufrukto teise disponuoti nepilnametei dukrai A. B. priteistomis lėšomis, informuojant, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesais; priteisė iš atsakovės 136 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai ir 90 Lt valstybės naudai.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškinio ir pateiktų dokumentų turinio, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999-09-03 sprendimu, ištuoka įregistruota 2000-02-24 Vilniaus m. CM skyriuje, įrašo Nr.276. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta minėtu teismo sprendimu nebuvo nustatyta. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999-07-27 nutarimu Nr. AV-260/99 iš ieškovo V. B. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametėms dukroms J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), - 1/3 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki dukros J. pilnametystės, o po to dukros A. išlaikymui- ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, iki jos pilnametystės. Dukrai J. B. 18 metų sukako 2004-09-05, ji gyvena su motina S. B.. Iš Centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos pažymos matyti, kad iš ieškovo darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2009-10-31 buvo išskaičiuojami alimentai. Ieškovo nurodytų aplinkybių, kad duktė A. jau 10 metų gyvena su juo, pas jį deklaruota dukros gyvenamoji vieta, atsakovė neginčijo, jas patvirtino ir apklausta liudytoja- šalių duktė J. B. ir pati nepilnametė A. B.. Iš buities tyrimo akto bei teismo posėdžio metu apklausus nepilnametę A. B. teismas nustatė, kad vaikas nori gyventi su tėvu, tėvas tinkamai auklėja ir rūpinasi vaiku. Teismas, atsižvelgdamas, į vaiko pageidavimą gyventi su tėvu, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatavo, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitinka vaiko interesus, nepilnametės A. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (LR CK 3.174 str. 2d.). Teismas nutarė, jog nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999-07-27 nutarimu Nr. AV-260/99 iš ieškovo priteisto išlaikymo mokėjimas iki dukros A. pilnametystės netenka prasmės ir mokėjimas nutraukiamas. Teismas nurodė, kad išlaikymo atsisakymas negalioja, nes jis prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas išspręsti nepilnametės A. B. išlaikymo klausimą, nors tokio reikalavimo ieškovas ir nereiškė (LR CPK 376 str. 3d.). Teismas konstatavo, jog buities tyrimo akte nurodyta, kad ieškovas dirba, jo pajamos apie 3000 Lt, o atsakovės pajamos yra apie 800 Lt, taigi, šiuo metu yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės išlaikant nepilnametį vaiką principo.
Šalies argumentai
Atsakovė S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteista iš S. B., išlaikymas nepilnametei dukrai A. B. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; pavesta ieškovui V. B. uzufrukto teise disponuoti nepilnametei dukrai A. B. priteistomis lėšomis, informuojant, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesais; priteista iš S. B. 136Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai ir 90 Lt valstybės naudai, ir priimti naują sprendimą. Iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (b.l. 64-65).
Nurodo, jog ieškovas teismui nebuvo pateikęs reikalavimo dėl 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų A. B. priteisimo iš S. B.. Pabrėžia, jog ieškovas reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovės nepilnametei dukrai atsisakė teismo posėdžio metu. Teigia, jog ji neatsisako teikti materialinį išlaikymai dukrai, tačiau šiuo metu išlaikymo priteisimas iš jos neįmanomas. Nurodo, jog teismas priteisė išlaikymą iš atsakovės neatsižvelgdamas į jos turtinę padėtį, vaiko interesus ir ieškovo gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį. Nurodo, kad atsakovė darbo biržoje yra registruota kaip bedarbė nuo 2009-12-17, nekilnojamojo turto neturi, metinės pajamos nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 sudaro 357 Lt. Pabrėžia, jog teismas vadovaujasi buities tyrimo aktu, kuriame ieškovo pajamos nurodytos apie 3.000 Lt, o atsakovės apie 800 Lt. Teismas sprendimą grindžia nepatikrintais ir išvestiniais įrodymais, remiasi prielaidomis, todėl prieštarauja CK 3.192 str. 2 ir 3 d., vaiko tėvų turtinei padėčiai, šalių turtinio proporcingumo principui. Pabrėžia, jog atsakovė įrodymus apie savo turtinę padėtį pateikia tik apeliaciniam teismui, nes pirmosios instancijos teismas pažeisdamas atsakovės teises jai tinkamai nepaaiškino jos teisės ir pareigos teikti įrodymus, nors atsakovė nemoka lietuvių kalbos, teisinių žinių neturi. Nurodo, jog sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas, neteisėtas, nesurinkti ir neištirti įrodymai, nenustatyta šalių turtinė padėtis, teismo išvados izoliuotos, nepagrįstos patikrintais ir patikimais įrodymais, vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikti ir surinkti įrodymai neužtikrina veikų interesų.
Sprendimas naikintinas, o civilinė bylą nutrauktina.
Byloje nustatyta, kad 2010-08-23 mirė(nuskendo) ieškovas V. B., kuris šioje byloje yra pareiškęs ieškinį atsakovei S. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo panaikinimo. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.
Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir iš jo priteisto šiam vaikui išlaikymo panaikinimo.
Civilinio kodekso 3.156, 3.165, 3.192 straipsnių nuostatos nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios - jie abu turi teisę ir pareigą išlaikyti, auklėti savo vaikus, yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali pasirūpinti vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims. Be to, įstatymas numato, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali tik vaiko tėvas ir motina (CK 3.174straipsnio 1ddalis). Tai rodo, kad pareikštas ieškinys yra neatskiriamai susijęs su tėvo asmeniu ir jo teisės negali pereiti kitiems asmenims paveldėjimo keliu ar kitu įstatyminiu pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad mirus tėvui, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymas dukrai iš motinos galės būti priteistas tik tada, jeigu ji pati nepilnametės neauklės ir neteiks materialinės paramos (CK 3.194straipsnis). Todėl kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra negalimas nei materialiųjų, nei procesinių ieškovo teisių perėmimas, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 293str.7p., 326str.1d.5p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-19055-235/2009 ir bylą nutraukti.