- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-24
- Bylos Nr.
- 2A-938-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Leonas Jachimavičius, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- I. A.
- Advokatai
- Ramūnas Širvys
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė
2008 m. liepos 24 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-431-475/2008 pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei I. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 22-23) ieškovas prašė įpareigoti atsakovę I. A. paneigti jos paskleistą tikrovei priešingą žinią, raštu ieškovui bei ieškinyje minėtiems asmenims J. O. , S. V. , R. G. ir A. I. , pateikiant tokio turinio paneigimą: „2007 m. birželio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdžių salėje Nr. 1 mano viešai paskelbta informacija, jog V. G. prieš teismo posėdį man – I. A. grasino, neatitinka tikrovės“, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė I. A. kaip liudytoja civilinėje byloje buvo pakviesta liudyti į 2007 m. birželio 12 d. vykusį Lietuvos apeliacinio teismo posėdį. Teismo posėdžio pertraukos metu, įėjusi į teismo posėdžių salę, garsiai visiems posėdžio dalyviams pranešė, kad ieškovas V. G. jai prieš teismo posėdį grasino ir klausė salėje esančių posėdžio dalyvių, kaip jai elgtis toliau. Tai girdėjo apeliacinio proceso civilinėje byloje Nr. 2A-115/2007 dalyviai, kurių parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00046-07. Atsakovės kaltė paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias ir taip pažeminant jo garbę ir orumą pasireiškė tyčia ir tai matyti iš atsakovės veiksmų sistemingumo. Dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo ieškovas patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo reputacija, jam buvo padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 28-29) atsakovė prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad, 2007 m. birželio 12 d. atvykus į Lietuvos apeliaciniame teisme vykusį teismo posėdį, prie jos priėjęs V. G. parodė kažkokį popierių ir pasakė, kad jis ją sunaikins. Atsakovė susijaudinusi ir išsigandusi po teismo posėdžio teismo salėje išsiaiškino, kas yra prokuratūros atstovas, ir Generalinės prokuratūros atstovei pasakė, kad V. G. jai grasino bei paklausė, ką jai daryti. Tikrovės neatitinkančių žinių ji neskleidė, tiesiog atlikusi pilietinę pareigą ir informavusi prokuratūros atstovę apie jos atžvilgiu V. G. pasakytus grasinamojo pobūdžio žodžius. Ieškovė taip pat nurodė, kad neaišku, kokio pobūdžio dvasinius išgyvenimus ar sukrėtimus patyrė ieškovas, kad prašymas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos yra visiškai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 7 d. sprendimu (b.l. 110-113) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 20,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių interesų pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Be to, teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą). Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovė paskleidė asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis. Atsakovė, nežinodama kaip elgtis susidariusioje situacijoje, sąžiningai kreipėsi į Generalinės prokuratūros atstovę pagalbos, nors ir hiperbolizuotai išreikšdama savo subjektyvų faktų ir duomenų vertinimą, t. y. pareikšdama savo nuomonę. Teismas konstatavo, kad atsakovė, išreikšdama savo nuomonę dėl V. G. veiksmų, nepaskleidė žeminančių jo garbę ir orumą bei neatitinkančių tikrovės duomenų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 125-132) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės žodžius nepagrįstai laikė nuomone ir faktų hiperbolizavimu, kadangi atsakovė nurodė tariamai ieškovo atliktus veiksmus, šią informaciją paskleidė kaip tikslią, citavo ieškovo tariamai pasakytus žodžius. Atsakovės veiksmus įvertinus kaip informacijos pateikimą, pareiga įrodyti šios informacijos turinio pagrįstumą teko atsakovei, o šios pareigos ji neįvykdė.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006 išaiškino, kad ieškinys tokio pobūdžio byloje gali būti atmestas tik tokiu atveju, kai asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją ar pareigūną, nors pastarasis asmens nurodytuose veiksmuose teisės pažeidimo ir nenustatytų. Nagrinėjamoje byloje prokurorė, į kurią kreipėsi atsakovė, nebuvo kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio skundo, be to, atsakovė nepateikė jokių jos nurodytų aplinkybių pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Dėl šių priežasčių atsakovės kreipimasis vertintinas kaip melagingas, atsakovė pažeidė savo teisių įgyvendinimo ribas ir ieškovo teises bei laisves.
3. Informacijos paskleidimo faktą patvirtina tai, kad informacija tapo žinoma visai eilei ieškinyje nurodytų asmenų. Atsakovės veiksmų, kaltinant ieškovą jai grasinant, sistemingumą patvirtina prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga.
4. Abejonę atsakovės teiginių pagrįstumu kelia ir prieštaringi atsakovės teiginiai ikiteisminio tyrimo byloje ir kandidato į Kauno miesto savivaldybės tarybos narius 2002 metų rinkimuose anketoje apie jos paskolinius teisinius santykius, bei atsakovės painiojimasis nurodant aplinkybes, kuriomis, anot atsakovės, ieškovas jai grasino.
5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o tai yra absoliutus šio sprendimo negaliojimo pagrindas.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi šių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu į bylą buvo įsiūti advokato suteiktos teisinės pagalbos kvitai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 143-146) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ginčo dėl duomenų paskleidimo fakto byloje nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes ar paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą ir ar jie atitinka tikrovę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei ieškovas, nei atsakovė negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, ieškovės teiginiai nebuvo konstatuojamojo pobūdžio, todėl teismas pagrįstai juos įvertino kaip nuomonę, kuriai būdingas subjektyvus pateikiamos informacijos vertinimas. Nenustačius žinios paskleidimo fakto, nebuvo pagrindo nustatinėti informacijos pobūdžio. Neturtinės žalos atsiradimui nepakanka neturtinės teisės pažeidimo, o būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, o jų nesant nėra kaltės, kartu ir žalos, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovas niekaip nepagrindžia ir neturtinės žalos dydžio. Atsakovės išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dydį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti paskutinio teismo posėdžio pradžioje kartu su atstovavimo sutartimi, kurią pateikė naujai į bylą kartu su advokate įstojusi advokato padėjėja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. nurodyta, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik už konkrečios žinios, kurią sudaro fakto turinį atskleidžianti informacija, paskleidimą, tuo tarpu asmens nuomonei, t.y. jo subjektyviam faktų ir duomenų vertinimui, požiūriui, perduodamoms mintims, idėjoms bei pastaboms apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, dėl subjektyvumo tiesos kriterijus netaikomas, nuomonės autorius tik turi užtikrinti, kad nuomonė buvo reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Nustačius, kad buvo pareikšta nuomonė, reikalavimas įpareigoti atsakovą ją paneigti ar atlyginti su jos išsakymu susijusią žalą atmestinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtintai asmens teisei turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Todėl ieškinyje dėl garbės ir orumo gynimo iškeltų reikalavimų pagrįstumą vertinančiam teismui esminis yra atsakymas į klausimą, ar atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip duomenų paskleidimas, ar turi būti vertinami kaip nuomonės išsakymas. Tuo tarpu aplinkybės, ar paskleidimas buvo viešas, ar kreiptasi į kompetentingą asmenį, ar pateikti duomenys susiję su ieškovu, ar jie žemina ieškovo garbę ir orumą, ar neatitinka tiesos, vertintini tik teismui nustačius, kad paskleista žinia, ir negali turėti jokios įtakos civilinės atsakomybės taikymui teismui konstatavus, kad atsakovas išsakė savo nuomonę.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime atsakovės veiksmus nepagrįstai įvardijo kaip nuomonės išsakymą. Šis argumentas atmestinas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovės prieš 2007 m. birželio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdį įvyko kontaktas. Tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00046-07 (b.l. 46-47), tiek ir nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje (b.l. 104), ieškovas patvirtino iš anksto žinojęs, kad į 2007 m. birželio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdį liudytoja bus kviečiama atsakovė, būtent dėl šios priežasties į teismo posėdį atsinešė savo archyve rastą paskolos sutartį, niekaip nesusijusią su tą dieną nagrinėta byla, pats inicijavo kontaktą su atsakove norėdamas jai minėtą sutartį parodyti bei pamatyti atsakovės reakciją. Aplinkybė, kad atsakovei nurodžius, jog ieškovas jai grasino kažkokiu dokumentu, ieškovas atidavė atsakovei minėtą paskolos sutartį, taip pat patvirtina, kad ieškovas ir savo veiksmais pripažino tarp jo ir atsakovės buvus kontaktą. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad teismo posėdžio pertraukoje atsakovė, įėjusi į teismo posėdžio salę ir suradusi prokuratūros atstovę visiems tuo metu salėje buvusiems asmenims girdint pasakė, kad ieškovas jai grasino. Tačiau nei vienas iš salėje buvusių asmenų negalėjo nurodyti, ką tiksliai atsakovė pasakė. Tiek Teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė J. O. (b.l. 48-50), tiek Generalinės prokuratūros prokurorė S. V. (b.l. 51-53), tiek ir Policijos departamento prie LT VRM vyriausiasis specialistas R. G. (b.l. 54-56) duodami parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00046-07 nurodė nepamenantys, kokiais konkrečiais žodžiais, atsakovės teigimu, ieškovas jai grasino. Pats ieškovas, duodamas parodymus toje pačioje ikiteisminio tyrimo byloje (b.l. 46-47) nurodė nepamenantis, kas ką sakė, kai atsakovė įėjo į posėdžių salę, taip pat patvirtino, kad atsakovė įėjusi į teismo posėdžių salę nepaaiškino, kaip ieškovas jai grasino ir niekas jos apie tai neklausė. Be to, teismui pateiktuose paaiškinimuose (b.l. 99-103) ieškovas pakartojo, jog nurodžiusi, kad ieškovas jai grasino, atsakovė neatskleidė, kuo tai pasireiškė, tuo sudarydama palankią terpę įvairioms interpretacijoms. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. balandžio 4 d. nutarime (b.l. 94-96) taip pat nurodyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės įvykusio kontakto apibūdinimas yra abiejų jame dalyvavusių asmenų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių vertinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. nurodė, kad teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir t.t. Aptartos faktinės aplinkybės neleidžia atsakovės veiksmų Lietuvos apeliacinio teismo posėdžių salėje vertinti kaip žinios paskleidimo. Atvirkščiai, atsakovės elgesys vertintinas kaip jos subjektyvios nuomonės apie tai, kas įvyko prieš teismo posėdį, pateikimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė negalėjo tiksliai nurodyti, kas iš tikrųjų įvyko jų kontakto metu. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00046-07 (b.l. 44-45) atsakovė nurodė, kad ieškovas jai pasakė „Šitas popierius tave sunaikins. Buvo paruošta 100 tūkstančių dolerių (ar panašiai)“, tuo tarpu ieškovas savo parodymuose (b.l. 46-47) nurodė negalintis atgaminti pokalbio pažodžiui, nes neatsimena. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. balandžio 4 d. nutarime (b.l. 94-96) taip pat nurodyta, kad kontaktas įvyko, tačiau duomenų kas įvyko nėra ir gauti neįmanoma. Nepaneigta ir atsakovės pareiškime prokurorui (b.l. 41-42) bei liudytojo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00046-07 (b.l. 44-45) nurodyta aplinkybė, kad dėl grasinimo ji pirmiausia kreipėsi į iš teismo posėdžių salės išėjusią teismo posėdžio sekretorę, kuri ir patarė atsakovei pasikalbėti su teismo posėdyje dalyvavusia prokurore. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, įvertinusi kontakto metu ieškovo pasakytus žodžius kaip grasinimą, bandė išsiaiškinti, kur dėl šio grasinimo ji turėtų kreiptis ir kas ieškovo elgesį galėtų įvertinti. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip jos subjektyvios nuomonės išsakymas, už kurį civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Atsakovės veiksmus įvertinęs kaip nuomonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovės teiginių teisingumo, nepasisakė dėl asmenų, į kuriuos kreipėsi atsakovė kompetencijos, nekonstatavo teiginių paskleidimo fakto. Dėl nurodytos priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kad teismas nesiaiškino su informacijos paskleidimu susijusių aplinkybių.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl ginčijamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Dar atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 28-29) atsakovė prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Šias išlaidas patvirtina 2008 m. balandžio 23 d. posėdžio metu pateikti 2007 m. spalio 10 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 379587 (b.l. 92) ir 2007 m. spalio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 379590 (b.l. 93). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai.
Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti atsakovės nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis byloje esančiu 2008 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 446925 (b.l. 149), atsakovei priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tuo tarpu atsakovei priteistinų išlaidų už teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdyje, kurias patvirtina 2008 m. liepos 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 379820 (b.l. 148), suma, atsižvelgiant į tai, kad šias teisines paslaugas teikė kitas advokatas, įvertinus bylos sudėtingumą ir teisinių paslaugų apimtis, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, mažintina iki 1000Lt. Iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 2000 Lt išlaidų teisinei pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų teisinei pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.