Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1575-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
1-1575-951/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20013-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1575-951/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20013-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.1.10.1.; (S) 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant I. L., L. P.,dalyvaujant prokurorams A. J., Gintautui Vileikiui,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajai A. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-01-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d. 6 m. laisvės atėmimo bausme; 2) 2013-02-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., atidėtas 1 m. 6 mėn.; 3) 2016-06-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. galutine 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., atidėtas 1 m., 2017-02-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2017-07-20 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę; 4) 2018-10-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 str. galutine 4 mėn. viešųjų darbų bausme, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, 2019-04-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2019-04-27, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajai A. Z. vieną smūgį į veidą, tokiais savo veiksmais A. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko, kairio skruosto, kairio žando srityje.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pas A. Z. buvo atėjęs balandžio 13 dieną, nes buvo gavęs atlyginimą, jis su L. K. A. Z. norėjo pasveikinti su gimtadieniu. Galėjo būti prieš pietus, nusipirko 4 butelius alaus. Atėjo pas A. Z. , ten buvo V., E., jis ir L. K. . Buvo vaikai: U. ir E.. Močiutę pasveikino, padavė jai 10 eurų, dar vaikams davė, padėdavo materialiai. Nuėjo į virtuvę išgerti alaus. Išgėręs alaus, nuėjo į tualetą. Išėjus iš tualeto, A. Z. jam smogė į veidą. Kilo žodinis konfliktas, tarp jų įsirėmusi rankas atsistojo L. K. . A. Z. buvo atsistojusi už L. K. nugaros. Apsižodžiavo ir jis išėjo. Jam nebuvo galimybės nei suduoti, nei pastumti. L. K. įsirėmė tarp durų, kur yra nufotografuota, o A. Z. buvo už jos. Su A. Z. buvo konfliktas, nes A. Z. jam sudavė į veidą ir šoną. Jis į policiją dėl to nesikreipė, jam jokios traumos nebuvo. Tuomet, kai L. K. stojo per vidurį, jis A. Z. nesudavė. Nematė, kad A. būtų buvusi sužalota. Po balandžio 13 dienos A. Z. nėra matęs, nes ten neina. Tyrėja sakė, kad birželio mėnesį A. Z. buvo atėjusi su mėlyna akimi. Balandžio 27 d. nuomojosi butą ne (duomenys neskelbtini), o 21. Jam paskambino buvęs buto (duomenys neskelbtini) g. šeimininkas, jis pardavė butą ir jam reikėjo išsikraustyti. Balandžio 27 – 28 dienomis kraustėsi, 29 dieną ėjo į darbą. Agresijos nerodė, jokio išsišokimo nebuvo, tą gali patvirtinti L. K. , V., kuris buvo namuose. E. išėjo į kiemo pusę, V. išėjo parūkyti į balkoną. Jam atsikėlus eiti į tualetą, vienas ėjo į vieną pusę, kitas į kitą. A. Z. ne toks žmogus, kad po tokio įvykio iš karto nebūtų iškvietusi policijos, ji būtų kvietusi iš karto. Ji pati sakė, kad pati buvo užsigavusi. Ji tarpusavyje konfliktuoja su Z.. Ankščiau yra matęs sužalotą A. Z. , tai galėtų paliudyti L. K. , D. ir V.. Tiesiogiai, kad Z. muštųsi, nematė, matė tik A. Z. s sužalojimus. Birželio mėnesį ji buvo atėjusi su mėlyna akimi. Jei jis gertų, darbo neturėtų. Pas L. atėjus, jam kavos išnešdavo į lauką, kad vengti konfliktų, nes nukentėjusioji mėgsta smurtauti. Yra pakėlusi ranką prieš senelį, L. K. . Balandžio 27 dieną jis pinigų neturėjo ir nebūtų ten ėjęs. Pirmadienį važiavo dirbti į Elektrėnus, antradienį dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gegužės 1 dieną, trečiadienį turėjo išsikraustyti. Balandžio 27 dieną kraustėsi maždaug nuo 9.00 val. iki 19.00 val., po to liko (duomenys neskelbtini). Iki pietų kraustytis padėjo sūnus, po to kraustėsi vienas. Nuomos sutarties neturi. Kai policija apklausė sūnų, jis išsigando. Su sūnaus parodymais yra susipažinęs. Jis kalba apie kraustymąsi į (duomenys neskelbtini) gatvę, o tuomet buvo šeštadienis. Sūnus nenorėjo sakyti, nes nėra turėjęs reikalų su policija. Su sūnumi dabar bendrauja. Dar tą dieną buvo A., jo pavardės nežino, su juo dar išgėrė alaus. Dar buvo užėjusi G. su draugu, po to nuėjo miegoti. (duomenys neskelbtini) butą išsinuomojo penktadienį, o pirmadienį jį iškraustė. Nuvyko pas dabar jau mirusį L. V., ten ir pernakvojo(duomenys neskelbtini). pradėjo gyventi gegužės 16 dieną. Balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje visai nebuvo. Balandžio 21 dieną buvo eglučių sodinimas, jis susimaišė. Jis negalvojo, kad pasitelks policiją, kad jį išskirtų su L. K. . L. K. telefono neišjungė ir jis girdėjo, kaip Z. jį pavadino „mužiku“, „kaleimčiku“, „šašu“, o S. vadino „piktšašiu“, ir L. K. i sakė „kaip pasakysiu, taip ir bus“. Su L. K. yra draugai, su ja kartu negyvena. Šiuo metu santykiai formuojasi. Jai daro didelį spaudimą, kad neliudytų. Jie paskutinę savaitę kartu gyveno, nes ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nebegali būti, ji gyveno su Z.. E. Z. labai geria. Per du metus, kiek yra pažįstamas su L. K. , sudėjus gal gautųsi kokios dvi savaitės kaip matė Z. negirtą. Su D. susiginčijo, kai ji iš L. K. pasisavino pasą, kortelę, pavogė 150 eurų. D. yra L. K. dukra. Su ja kilo konfliktas. Atsirado pavydas, kuomet jis padeda materialiai, vaikams nuperka rūbus. D. pasakė, kad ji turi savo tėvą ir į jį gali kreiptis pagalbos. D. kerštaudama pradėjo sakyti, kad jai turi duoti, o ne U. su E.. D. ir D.draugas grasino, kad jam peršaus kojas ir panašiai todėl, kad jis būna su L. K. . Konfliktas prasidėjo, kai L. K. su vaikais norėjo išeiti iš buto. Ten yra aštuoni žmonės, o butas dviejų kambarių. Jo supratimu, ji ten kaip vergė, ji gamina maistą ir panašiai. Jie, pasitelkdami valstybines institucijas, nori juos sukiršinti. Kitokio motyvo apkalbėti jį nėra. Jis padėjo L. K. i vaikus išleisti į mokyklą. Būna, kad jis išgeria, bet nėra konfliktiškas.

Nukentėjusioji A. Z. teisme parodė, kad tą dieną kaltinamasis atėjo su dviem buteliais alaus, atsisėdo ir po lašą virtuvėje išgėrė. A. K. atsinešė alų, nes įvykio dieną atsikraustė į (duomenys neskelbtini). esantį butą ir ta proga šventė. Jis atsinešė du „bambalius“ alaus ir gėrė. Šiek tiek gėrė ir jos vyras, dar buvo dukra. Anūkėlė pasakė: „mes išeiname į lauką“. Ji atsakė kad eitų, o kaltinamasis pasakė, kad į lauką negalima. Vyras išėjo į lauką, sūnaus nebuvo, o A. K. pradėjo riaušes, nes ji jo paprašė, kad išeitų. Pasakė jam, kad nenori, jog jis triukšmautų, sakė: „A., būk žmogus ir išeik iš namų, čia yra mano namai, aš visą gyvenimą dirbau ir nenoriu, kad pas mane būtum“, ir ji nepajuto, kaip gavo smūgį, tik suriko. A. K. jai trenkė į veidą. K. suduodamas buvo kažkiek išgėręs, bet kiek, pasakyti negali. Smūgį matė L. K. , o vaikai buvo kieme. Jai surikus, pribėgo dukra, klausė, kas nutiko. L. K. verkė, lindo tarp jų į tarpą, kad apsaugotų. Dukra su alkūne jai suduoti negalėjo. Tuo metu dukra buvo kambariuke, vyras lauke sėdėjo ant suoliuko ir nieko nematė. Paskui vyras laiptais ėjo namo ir sutiko kaltinamąjį, bet jis nieko nesakė. Vyras įėjo į kambarį ir pasakė „kas tau?“. A. K. išbėgo per duris, nebegėrė. Jai iš karto buvo mėlyna kairė pusė, buvo baisus skausmas. Dabar jai dažnai tą vietą ima skaudėti. Kai išėjo į lauką, kaimynai klausė, kas jai nutiko, nenorėjo sakyti, nes jai prieš visus buvo gėda. Įvykio metu namie buvo dukra, po to iš lauko parėjo anūkėliai - U. G., E. K.. Grįžę vaikai matė sužalojimus. D. namie nebuvo. Grįžusi D. padarė jos nuotraukas. Sužalojimas buvo daugiau nei mėnesį. Kai į namus atėjo socialinė darbuotoja, ji pasakė, kad eitų į ligoninę atlikti tyrimo. Jai buvo didelis guzas, labai skaudėjo. Vaistinėje pirko vaistų nuo skausmo, tepalus. Iš karto į policiją nesikreipė, nes yra kvaila, nenorėjo žmogui blogo. Ji kreipėsi į policiją, nes socialinė darbuotoja pradėjo sakyti, kad reikia kreiptis pagalbos. Socialinė darbuotoja ateina retai. Būna, jei L. K. pas ją negrįžta, kaltinamasis kviečia policiją. L. K. ir vaikai gyvena su jais. Balandžio 13 dieną gal jis buvo, bet tuomet jis išėjo. Jis su ja nebendrauja. Jis sakė L. K. i, kad jie gyvens (duomenys neskelbtini). kažkokiame bute. Balandžio 13 d., kai jam buvo leidžiama ateiti, jis ateidavo ir keldavo kivirčus, bet ji tuoj išvarydavo. Pas juos yra ramu, nes aplink gyvena garbingi žmonės, kurie netylėtų. Toks sužalojimas buvo vienintelis. Jei senelis parsineša „bambalį“, ji nesmerkia. Jos dabartinis vyras nuo alkoholizmo nesigydė. Pirmasis vyras buvo gydytas. Socialinė darbuotoja atvyksta dėl A. K.. Jos vyras niekada nesipyksta su sūnumi. V. S. ją sužalotą matė ryte.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, o kaltinamasis yra draugas, sutinka duoti parodymus. Buvo savaitgalis, dienos tikslios neprisimena, buvo balandžio mėnuo. Su A. K. susitiko penktadienį, jis buvo gavęs pinigų, tą patį vakarą buvo pas A. E. gatvėje. Kitą dieną sugalvojo nuvažiuoti pas mamą išgerti alaus. 10 val. ėjo pirkti alkoholio. Pas mamą buvo apie 11.30 val. Konfliktas įvyko gal už valandos. Atvyko su A. K. į mamos namus. Namie buvo mama, senelis, brolis ir vaikai. Vyresniosios dukros nebuvo. Vaikams 10 m. ir 13 m. Vyriausia duktė buvo išvykusi pas draugą. Visi sėdėjo virtuvėje, išgėrinėjo, viskas buvo gerai. Po to senelis sugalvojo išeiti parūkyti. Brolis išėjo į vieną pusę, senelis – į kitą. A. K. išėjo į tualetą. Ji prie tualeto pamatė mamos ir A. K. apsižodžiavimą. Kai mama pykosi su A. K. , brolis buvo balkone, o senelis buvo lauke. Negirdėjo, kaip prasidėjo konfliktas, nes buvo virtuvėje. Apsižodžiavimas įsismarkavo. Ji atsistojo tarpduryje tarp jų, bet jie toliau pykosi. Pykosi žodžiais. A. K. i pasakė išeiti, stūmė jį lauk. Smūgio nematė. Rankų mostų nematė. A. K. buvo labiau išgėręs nei ji. Brolis ir senelis buvo išėję parūkyti, tai į konfliktą įsiterpė ji. Mama jai buvo už nugaros. Verkė, prašė, kad išeitų. Kai A. K. išstūmė iš namų, galėjo būti apie 14 val., tada parėjo senelis. Paties konflikto, kaip neva A. K. sudavė mamai, nematė. Mama sakė, kad jai sudavė. Kai ji stovėjo tarp jų, A. K. mamai suduoti negalėjo. Mama ant A. K. šaukė. Kiek matė, A. K. mamos nesužalojo. Nematė, kad mama būtų susvyravusi. Kai išleido A. K. , ant mamos veido pamatė guzą. Guzą ant veido pamatė tą patį vakarą. Negali pasakyti, kaip jis atsirado, gal tuo metu, kai jie grūmėsi. Nežino, ar ji galėjo suduoti mamai, nes stovėjo nugara į mamą. Stūmė mamą, kad eitų toliau. Buvo guzas ant skruosto, negali pasakyti, kurioje vietoje. Kai mama atėjo į virtuvę, pamatė patinimą, dėjo sušalusios mėsos gabalą. Mama kažką sakė, bet negali pasakyti ką, nes buvo stresas, buvo išgėrusi. Senelis, brolis šaukė. Ji pasiliko namie. Kai vyko susistumdymas, ji buvo išgėrusi, susistumdymą prisimena gerai. Mama išgėrusi nebuvo. Patėvis, brolis buvo išgėrę. Kai parėjo senelis, iš balkono parėjo ir V.. Turbūt jie matė, kad mama sužalota. Po konflikto mama atsisėdo virtuvėje, dejavo, kad blogai jaučiasi. Daugiau niekas mamos sužaloti negalėjo, tik A. K. , bet ji to nematė. Jis prieš suduodamas negalėjo paeiti į šoną, nes ji buvo įsirėmusi į staktą. Mama jai buvo už nugaros, A. K. buvo priešais. Jei būtų davęs per viršų, būtų ir ji gavusi. Smūgio nematė. Gal ji netyčia mamai trinktelėjo. Vienu momentu ėjo atgal, gal galėjo trinktelėti iš alkūnės. Neatkreipė dėmesio, kaip mama galėjo būti sužalota. Kai A. K. išėjo, ji toliau buvo virtuvėje. Buvo nusipirkę daug alaus. Kai A. K. išėjo, vartojo alkoholį. Pavakare grįžo dukra U. , sūnus. U. nufotografavo močiutės žandą, nes jis buvo patinęs. Nuotrauką siuntė D.. Gal ir sakė dukrai, kaip A. K. trenkė močiutei. Po dviejų savaičių mama kreipėsi į policiją. Nežino, kodėl taip ilgai laukė. Jos šeima yra įskaitoje, nenorėjo problemų su policija, tai buvo nusprendusios policijos nekviesti. Kai mama kreipėsi į policiją, guzas jau buvo pradėjęs geltonuoti. Mama sakė, kad buvo atėjusi socialinė darbuotoja S., sakė, kad mama rašytų pareiškimą. Socialinė darbuotoja ateina pas ją su vaikais, nes pernai sulaukė policijos, visi buvo išgėrę. S. yra šeimos krizių specialistė, dirbanti (duomenys neskelbtini). D. D. turi jos kontaktus. Prieš pasirašydama apklausos protokolo neskaitė. Gal per apklausą ne taip pasakė žodžius. Nematė, kaip A. K. sudavė mamai. Apklausos protokolą jai davė tik pasirašyti. Kai kažkokį lapą davė A. K. , tuomet pamatė, kas jame parašyta. Mama kartais mėgsta fantazuoti. Nemano, kad mama apie įvykį gali meluoti, tik ji kartais linkusi perdėti. Kaip mama sako, tai turbūt taip ir buvo. Ji buvo šalia, bet nematė, kaip A. K. sudavė mamai. Kai atėjo pas mamą, ji su savimi turėjo telefoną, o dėl A. K. nežino, gal ir jis su savimi turėjo telefoną. Nežino, ar tą dieną su A. K. bendravo telefonu. A. K. telefono numeris tas pats kaip dabar. A. K. tą vakarą ėjo namo, į (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar tą pačią dieną jie kalbėjo telefonu. Kitą ar dar kitą dieną jam bandė skambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Po savaitės laiko jis pats jai paskambino. Neprisimena, kad toks konfliktas būtų buvęs anksčiau. Mama jo nemėgo, yra telefonu apsižodžiavę. Nebuvo jokios progos išgėrinėti. A. K. pasveikino mamą su gimtadieniu, bet vėliau, ne tikrą gimtadienio dieną. Pasveikino po balandžio 10 d., nes brolis buvo gavęs kapeikų. Patėvis, kai išgeria, kartais su mama pykstasi, smurtauja. Kai senelis sužinojo, kad jie gyvena kartu, su juo pradėjo konfliktuoti. Mama ir senelis dėl jų santykių yra nusiteikę priešiškai. Iki įvykio namie būdavo dažniau, su A. K. susitikdavo savaitgaliais. Bendrabutyje kaimynas pakvietė A. K. kartu sodinti eglutes. Gal eglutes sodino savaitgalį prieš įvykį. Dažnai pakviesdavo kartu atlikti kokius nors darbus. Išvažiuodavo prieš 9 val., grįždavo apie 16 val. Nežino, kiek savaitgalių taip važiavo. Prieš du metus A. K. atsikraustė į G. gatvę, po to visi išsikraustė į B.s gatvę. Galiausiai jis atsikraustė į Ž. gatvę. Supranta, kad prisiekė sakyti tiesą. Nebeprisimena, kaip viskas buvo iš tiesų.

Liudytoja D. K. teisme parodė, kad mamos draugas balandžio mėn. fiziškai smurtavo prieš močiutę. Jos tuo metu namie nebuvo. Tikslaus laiko neprisimena, buvo Atvelykis. Sesuo jai atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo močiutė su sumuštu veidu. Paklausė, kas nutiko. Sesuo pasakė, kad A. K. sumušė močiutę. Pasakojo, kad A. K. atėjo su mama, A. K. buvo išgėręs. Jie dėl kažko susikivirčijo. A. K. priekaištavo seneliui, močiutei, kad vaikai turi augti su mama ir juo, o ne su seneliais. Sesuo pasakojo, kad mama nusivedė A. K. į kambarį, kad nuramintų. A. K. apkaltino močiutę ar senelį, kad pavogė cigaretes. Močiutė atėjo į kambarį pasižiūrėti, kaip sekasi mamai, A. K. pradėjo „koliotis“ su močiute. Tarpduryje jie susistumdė. Mama užstojo močiutę, atsistojo tarp jų. A. K. pasakė mamai, kad trauktųsi, nes gaus pati. Ranka praskrido pro mamos petį ar galvą, A. K. trenkė močiutei. Močiutė prašė, kad A. K. išeitų, bet jis nesutiko, pradėjo dar daugiau pulti. Po to skambino močiutei, klausė, ar kvietė policiją. Po dviejų savaičių atėjo socialinė darbuotoja S. , pamatė močiutės veidą, paklausė, kas nutiko. Pasakė, kad važiuotų į policiją. Ji nuvežė močiutę į policiją, paliko ją ten, nes jai reikėjo į pamokas. Po to tyrėja paskambino jai, pasikvietė apklausai. Jai viską pasakojo sesė U. , jai 13 metų. U. sakė, kad buvo prekybos centre „Saulės miestas“, po to parėjo namo. Suprato, kad ji konfliktą matė, bent jau jo pabaigą. Nuotrauka daryta gal valanda po sumušimo. Negali pasakyti, kiek buvo valandų, kai įvyko konfliktas. Sakė, kad viskas buvo po pietų. Tai toks antras atvejis, susijęs su A. K. . Pirmasis kartas nebuvo toks smarkus, tada tik apsižodžiavo. U. pasakojo, kad, kai grįžo namo, lyg matė smūgį. Mano, kad ji galėjo matyti smūgį, bet tiksliai nežino. Būna, kad namie juos sudrausmina šaukdami, pakeldami ranką, bet netrenkdami. Mamos brolis kartais sako, kad, jei nenusiramins, gaus per galvą. Negali pasakyti, ar mama tą dieną buvo blaivi, galėjo būti išgėrusi. Žino, kad A. K. buvo gerai išgėręs. Socialinė darbuotoja buvo atėjusi pas juos daugiausiai dvi savaitės po įvykio. Močiutė bijojo rašyti pareiškimą, kad nepaimtų vaikų. Pas juos yra pirmas rizikos lygis, jos tuo metu namie nebuvo, dėl to močiutė į policiją nesikreipė. Ji grįžo namo praėjus savaitei po įvykio, buvo savaitgalis. Dienos tikrai nepasakys. Velykas šventė namuose, o viskas įvyko per Atvelykį, tada jos nebuvo. Ji grįžo namo praėjus savaitei po Atvelykio. Sakė močiutei, kad važiuotų į ligoninę. Kairėje pusėje aplink akį žandas buvo mėlynas. Močiutė pasakė, kad pasiteps tepalu ir viskas bus gerai. Socialinė darbuotoja pasakė, kad kiek galima kentėti, sakė važiuoti į policiją, nes vaikų niekas neatims. Kai mama susipažino su A. K. , viskas buvo gerai, ji su juo irgi gerai sutarė. Geras bendravimas truko apie pusmetį. Po to viskas pradėjo eiti blogyn, nes A. K. pradėjo gerti, ir mama vėl pradėjo gerti. Paskutiniu metu jų santykiai eina blogyn, A. K. dažnai vartoja psichologinį, emocinį smurtą, gal net fizinį. Mama buvo parėjusi iš jo namų sudaužyta galva, ant rankų, strėnų buvo mėlynės. Berods, rugsėjo 26 d. paskambino mamai, girdėjo, kad ji verkė, kūkčiojo. Girdėjo, kaip A. K. ant jos šaukė, grasino duoti į galvą, išmesti per balkoną. Pas sesę turėtų būti garso įrašas. Supranta, kad mama myli A. K. , yra tikimybė, kad ji galėtų liudyti A. K. naudai, tačiau mama užstojo močiutę, tai dėl savo sveikatos turėtų liudyti prieš A. K. . Sesuo nepasakojo, kad močiutei netyčia galėjo sutrenkti mama. Mano, kad dėl jaudulio gali ne taip prisiminti. Geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Kai iš sesers gavo nuotrauką, įvykio dieną ji su mama kalbėjo telefonu. Didžiąją laiko dalį mama verkė, sakė, kad močiutei nutiko nelaimė su A. K. . Mama pasakojo, kad A. K. buvo agresyvus. Tai, ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisybė. Kai kalbėjo telefonu su močiute, pasakė, kad A. K. ją sumušė, nes atėjo išgėręs, ji paprašė jo išeiti, patvirtino, kad A. K. trenkė močiutei. Nuotraukas, kurias pridėjo, atsiuntė sesuo U. . Turi neįgalumą dėl nugaros. Vaikystėje jai buvo nustatytas silpnas protinis atsilikimas, dabar jau nebėra. Nebuvo pasisavinusi mamos kortelės, pinigų, telefono. Nekerštauja kaltinamajam, bet norėtų, kad jis atsiimtų už tai, kad mamą, močiutę žaloja psichologiškai ir fiziškai. Tyrėja ją, močiutę ir mamą apklausė atskirai. Jos akyse senelis su močiute apsistumdo, apsižodžiuoja, bet senelis prieš močiutę fiziškai nesmurtauja. Kadangi dėdė dabar dirba, tai per mėnesį namie būna išgėrinėjama 2-3 kartus. Buvo namie smurtaujama, bet tikrai senokai, gal prieš 2 metus. Močiutė su gimtadieniu buvo sveikinama ne įvykio dieną. Kai A. K. buvo atėjęs pasveikinti močiutės, tada buvo namie ir ji, nes jai A. K. įteikė gėlę. Senelis, būdamas išgėręs, įžeidinėdavo mamą, mama verkdavo, bet jis fiziškai nesmurtaudavo. Mamai spaudimas nebuvo daromas, kad liudytų močiutės naudai. Aplinkybes pasakoja teisingai. Žino, kokia atsakomybė jos laukia už melavimą. Yra melo detektorius, tai neturi priežasčių meluoti. Kai kalbėjo su sese, ji pasakojo, jog močiutė su mama po smūgio pradėjo verkti. Negali pasakyti, kelintą valandą viskas buvo, žino, kad po pietų.

Liudytojas E. Z. teisme parodė, kad šeštadienį po Velykų atėjo kaltinamasis su L. K. . Atsinešė alaus. Susėdo virtuvėje, išgėrė po porą puodelių. Pradėjo baisiai kivirčytis tarpusavyje su jo žmona. Jis išėjo į lauką parūkyti. Parėjo gal už 10 min. Pradarius duris, A. K. su šuniuku išlėkė. L. K. su mama apsikabinusios tarpduryje verkė. Žmonai buvo ištinusi akis. Pasakė, kad nereikia policijos. Nuėjo į kitą kambarį, o L. K. su mama pasiliko dviese. L. K. sakė, kad „tas parazitas“ trenkė. „Tas parazitas“ yra kaltinamasis A. K.. Nieko jam nepasakojo. Jie kažko susikivirčijo. A. K. trenkė su kumščiu. Neklausė, kiek kartų trenkė. Žmona pasakojo, kad trenkė su kumščiu į veidą ir viskas. Jis išgėrė nedaug, viską prisimena. Jo žmona visai negeria. L. K. atėjo jau šiek tiek išgėrusi. Nežino, ar dėl išgerto alkoholio L. K. gali neprisiminti, gal dėl streso neprisimena. Klausė, ar reikia kviesti policiją, bet pasakė, kad nereikia. Berods, socialinė darbuotoja paragino kreiptis į policiją, praėjus gal savaitei ar daugiau po įvykio. Buvo šeštadienis. Namie buvo jis, žmona, posūnis V. S., bet jis kažkur buvo dingęs. Anūkai su draugais buvo kieme. Nepastebėjo, kada U. grįžo namo, gal ir galėjo matyti konfliktą. Kai grįžo parūkęs, namie buvo L. K. ir žmona. Gal kambaryje dar kas nors buvo, nematė. Buvo sužalota kairė pusė. Triukšmų namuose būdavo, bet konflikto iki muštynių nėra buvę. Nežino, kiek A. K. buvo išgėręs. Tarp jo ir A. K. nėra jokių santykių. Neturi už ką jam keršyti. Teismui pasakoja tiesą. Nežino, kokie L. K. ir A. K. santykiai. Jo žmonos gimtadienis vasario ar kovo mėn. Jie gimtadienių nešvenčia. Gal 2-3 savaites iki įvykio matė A. K. , bet pas juos atėjęs nebuvo. Nematė, kad jis ateitų su gėlėmis. Balandžio 27 d. žmonos gimtadienio nešventė. Įvykio dieną A. K. su L. K. atėjo apie pietus. Iki to laiko žmonos veidas sužalotas nebuvo. Jam išeinant į lauką, kaltinamasis nieko nesakė. Kai grįždamas sutiko kaltinamąjį, jis jam nieko nesakė. A. K. pas juos pabuvo apie valandą laiko. Tą dieną su L. K. kalbėjosi, ji su mama sakė, kad A. K. trenkė į veidą. L. K. sumušimą su kažkuo tepė, po to užklijavo. Anūkai parėjo namo. Berods, anūkė fotografavo jo žmoną. Socialinė darbuotoja lankosi pas juos, nes neva pas juos landynė, vaikai neprižiūrimi. Jo žmona nėra linkusi fantazuoti, gyvena kartu 30 metų. Žino, kad žmonai nepatinka A. K., bet dėl pykčio nežino. Jis kartais vartoja alkoholį. Po įvykio dar gėrė alaus.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad A. K. yra matęs du kartus. A. Z. yra jo mama. Mama sakė, kad A. K. nori, jog teismas jį apklaustų. Įvykio metu nebuvo kambaryje, buvo balkone. Mama sakė, kad A. K. ją sumušė. Pas mamą prie akies buvo sužalota, negali parodyti, kurioje pusėje. Dar namie buvo sesuo L. K. . Jam paskambino draugai, išėjo į balkoną kalbėtis telefonu. Jam neįdomu, ką kalba sesuo. Kai pamatė, kad mama sužalota, pasakė, kad gavo į akį. Savo mamą myli. Mama po sumušimo neverkė, tik pasakė, kad jai „padovanojo“. Nematė, ar dėjo ledus. Kai išėjo iš balkono, A. K. nebebuvo. Z. buvo kitame balkone. Įvykis buvo šiais metais, lyg balandžio mėn. Prieš jam išeinant parūkyti į balkoną, A. K. buvo namuose, kartu gėrė. Dar prieš tai buvo šiek tiek sukonfliktavę. Įvykio dieną A. K. atėjo ryte, valandų neprisimena, apie 10.00 val. – 10.30 val. A. K. išėjo apie 12 val., gal pusę pirmos. Jie atsigėrė alaus, pradėjo ginčytis. Jis jau buvo pakankamai išgėręs, A. K. irgi ne mažiau už jį buvo išgėręs. Įvykio dieną atsinešė gal 6 bambalius alaus. Z. gėrė vienodai kartu su jais. Tą dieną jie dar gėrė, dar parsinešė alkoholio.

Liudytoja S. B. teisme parodė, kad pažįsta A. Z.. Kitą asmenį (A. K.) mato pirmą kartą. Nukentėjusiosios dukrai L. K. teikia socialines paslaugas kaip socialinė darbuotoja. Žino, kad galimai A. K. yra sužalota A. Z. . Lankė šeimą, buvo eilinis lankymasis. L. K. vaikus augina A. Z.. Įėjusi į vaikų kambarį, kalbėjo su močiute, ant veido pastebėjo mėlynę, bet ji jau buvo gelsvos spalvos. Paklausė, kas nutiko. Kažką netiksliai paaiškino. Lovoje miegojo pilnametė L. K. dukra D., pasakė močiutei, kad nemeluotų. Tuomet močiutė pasakė, kad jai sudavė A. K.. Paklausė, ar nesikreipė į medikus. Pasakė, kad sužalojimas padarytas prieš dvi savaites, bet į policiją nesikreipė. Primygtinai reikalavo, kad eitų į policiją. Močiutė sakė, kad bijojo, jog sužalojęs asmuo gali keršyti už tai, kad ji parašė pareiškimą. A. Z. pajuto, kad yra ne viena, galės ją pasikviesti į pagalbą, turbūt dėl to nutarė kreiptis į policiją. Negali tiksliai įvardinti, kaip padarytas sužalojimas, bet lyg sakė, kad sudavė ranka. Sakė, kad įvykio metu namie buvo L. K. , bet nežino, ar ji matė. A. klausė, ar įvykio metu buvo vaikai. Ji pasakė, kad vaikai namie buvo. Šeimoje lankėsi gegužės mėn. pradžioje. Sakė, kad sužalojimas padarytas prieš dvi savaites. Kai ji buvo atvykusi, L. K. namie nebuvo. Po įvykio su L. K. kalbėjosi, ji gailėjosi, nesitikėjo, kad taip bus. Sakė, kad, jei būtų žinojusi, kaip viskas pakryps, nebūtų ėjusi pas mamą. L. K. sakė, kad ji ir A. K. jau buvo išgėrę. L. K. sakė, kad smūgį A. Z. i sudavė A. K.. Su D. šiais metais bendravo 3-4 kartus, dažniau telefonu. Ji atsakinga mergaitė, kas liečia vaikų priežiūrą. Pasirūpino brolio perkėlimu į kitą mokyklą. Kai nebūna mamos, ji rūpinasi broliu, sese. Žino, kad ji turi protinę negalią. Mano, kad D. nelinkusi fantazuoti, vis kartoja, kad sako tiesą, jai nemeluoja, nes yra socialinė darbuotoja. Močiutei nesakė, kad kaltinamasis yra teistas, kadangi to nežino. Pastebėjo, kad močiutės veidas ir šiandien sužalotas. Iki įvykio sužalojimų nėra pastebėjusi. Šiandien pastebėjo, kad močiutės kairė akis sužalota, pasakė, kad ją šuo užgavo.

Liudytoja L. M. teisme parodė, kad pažįsta asmenis iš darbinės pusės. Asmenims buvo liepta papasakoti apie konflikto aplinkybes. Pasakojo laisvai, jei iškildavo klausimų, juos užduodavo. L. K. viską pasakojo pati, buvo ganėtinai užgarantuota, kad viską matė, konflikto metu stovėjo tarp asmenų. Ji perskaitė apklausos protokolą. Prieš apklausą buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Nepasakė pastabų, kad netinkamai užrašyti sakiniai. Perskaitė, sakė, kad viskas surašyta teisingai. Pati pasakė teiginį, kad A. K. paėjo į šoną ir trenkė mamai. Paklausė, ar ji tuo įsitikinusi, tai patvirtino. L. K. buvo iškviesta į apklausą. Ji buvo blaivi. Klausė, kokie santykiai su A. K. , pasakė, kad kurį laiką nebendrauja, susiskambina telefonu, bet artimo ryšio nepalaiko. Sakė, kad anksčiau bendravo artimiau, bet nesakė, kad veda bendrą ūkį, gyvena kartu. Apklausa vyko kabinete. L. K. atrodė natūraliai, nepasirodė, kad buvo įsitempusi Užrašė taip, kaip pasakė liudytoja. Pats kaltinamasis A. K. jai skambino, sakė, kad L. K. nori keisti parodymus. Pasakė, kad jis negali spręsti dėl parodymų keitimo. Skambučiai buvo po liudytojos apklausos. L. K. pati atėjusi nebuvo, nesakė, kad nori keisti parodymus. A. K. sakė, kad nori keisti parodymus, kadangi L. K. nematė, kaip jis sudavė A. Z. i.

Motyvuojamoji dalis

Iš dalies be paties kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, A. K. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad su A. K. jau metai laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, kartais susitinka ir bendrauja draugiškai, todėl sutinka būti apklausiama. 2019 m. balandžio mėnesį (tikslios dienos neprisimena) ji su savo draugu A. K. atėjo į svečius pas jos mamą A. Z., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Turėjo nusipirkę alaus, todėl visi šnekučiavosi, gėrė alų, mama A. Z. negėrė. Mama A. Z. niekada gerai nesutarė su A. K.. Jai nepatiko A. K., nes, kai jis išgeria, būna agresyvus, piktas, todėl mama A. Z. pasakė A. K., kad išeitų, nes jai nepatinka, kad jis geria jos namuose. A. K. supyko, nenorėjo išeiti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kai vyko konfliktas tarp mamos ir A. K. ji buvo tarp jų atsistojusi, tačiau net nepastebėjo, kaip A. K. paėjo į šoną ir vieną kartą kumščiu trenkė mamai į veidą. Po smūgio mama, susvyravo, tačiau nematė tiksliai, nes ji stovėjo nusisukusi nugara į mamą, kad atstumtų A. K. nuo jos. Po to bandė raminti A. K., prašė kad jis išeitų, nekeltų daugiau problemų. Jis paklausė ir išėjo lauk. Mamai po įvykio buvo stresas, ji uždėjo ledo ant sumušto žando, sakė, kad jai skauda kairį žandą. Greitosios mama kviesti nenorėjo, sakė nieko čia tokio, gal praeis. Į policiją mama A. Z. kreiptis bijojo, kad A. K. jos vėl neužpultų. Tą patį vakarą, po įvykio grįžo jos nepilnametė dukra U. G. ir savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavusi A. Z. sumušimą, nusiuntė kitai dukrai D. K., kurios tuo metu namuose nebuvo. Praėjus gal dviem savaitėm po įvykio, tiksliai neprisimena, jos dukra D. K. įkalbėjo jos mamą A. Z. kreiptis į policiją ir parašyti pareiškimą, nes po įvykio jautėsi blogai, svaigo galva, ar vartojo vaistus, nežino. Mamos vyras E. Z. paties įvykio nematė, nes tuo metu buvo išėjęs į lauką. Po įvykio savaitę laiko ji su A. K. nepalaikė jokių ryšių, tačiau šiuo metu susiskambina, pabendrauja (1 t., b. l. 67-69).

2019-05-14 A. Z. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2019-04-27 apie 18.30 val. pas ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs į svečius A. K. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą (1 t., b. l. 5-9).

2019-05-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-17).

2019-05-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 623/2019(04), kurioje nurodyta, kad A. Z. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatinio voko - kairio skruosto - kairio žando srityje. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. A. Z. nustatytas kūno sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 42).

2019-05-28 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas D. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG SM-J7 be SIM kortelės. Telefone rastas padarytas U. G. ir D. K. susirašinėjimo per „Messenger“ programą screenshot (ekrano nuotrauka), kuriame matosi, kad balandžio 27 d. 22.01 val. U. G. siuntė D. K. močiutės A. Z. dalies veido nuotrauką, kurioje matyti kairės akies apatinio voko, kairio skruosto srityje esanti mėlynė (1 t., b. l. 46-51).

Iš 2019-06-18 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu nepavyko pašalinti nukentėjusiosios A. Z. ir įtariamojo A. K. parodymų prieštaringumo. Įtariamasis A. K. parodė, kad nesutinka su A. Z. parodymais, teigė, kad ji meluoja. Nesutinka, kad 2019-04-27 buvo atėjęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pas A. Z. su L. K. buvo atėjęs 2019-04-13, nes 2019-04-27 sodino eglutes Gruzdžių girininkijoje, juos nuvežė draugas R. su savo automobiliu. Eglutes sodino keturiese: jis su sūnumi R. K., draugas R. (pavardės nežino) tel. (duomenys neskelbtini), ir dar buvo kažkoks M., kurio nepažįsta ir jo duomenų nežino. Jie sodino eglutes iki 15 val. Į Šiaulius grįžo apie 15.30 val. Po eglučių sodinimo jis nebuvo nuėjęs (duomenys neskelbtini), nes draugas R. iš Gruzdžių girininkijos parvežė jį ir sūnų R. pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu pabuvo kokią valandą, ir po to sūnus R. K. išėjo namo. A. K. nuėjo iki parduotuvės „V(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir po to vienas grįžo namo, tą vakarą jis niekur nėjo. Su savimi turėjo telefoną, kuris buvo įjungtas. Eglutes sodino tik vieną kartą, balandžio 27 dieną. Neneigia, kad 2019-04-13, kuomet buvo atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), vyko konfliktas tarp jo ir A. Z., tačiau nesutinka, kad jai sudavė. Jis nesutinka su A. Z. parodymais, kad konfliktas įvyko 2019-04-27, jis tvirtina, kad konfliktas įvyko 2019-04-13, šeštadienį. Sutinka, kad vieną kartą buvo atėjęs į butą, tačiau nesutinka, kad buvo atėjęs 2019-04-27, sako, kad buvo atėjęs 2019-04-13. Paaiškino, jog 2019-04-27 nebėra įsitikinęs dėl savo parodymų, kad sodino eglutes Gruzdžių girininkijoje, tą dieną nuo ryto galėjo būti (duomenys neskelbtini), nes išsinuomojo butą iš moters, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, nes neklausė, jos telefoną turėjo, bet ištrynė. Visą tą dieną nešėsi daiktus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tiksliai prisimena, kad nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), padavė rankpinigių 50 eurų (1 t., b. l. 85-89).

2019-06-05 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta A. K. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė, kurios metu nustatyta, kad 2019-04-27 nuo 14:45:09 iki 18:16:42 jungėsi prie mobiliojo tinklo bazinių stočių 1654, 1655, 1658, esančių (duomenys neskelbtini) m. 18:41:27 jungėsi prie bazinės stoties 1655, esančios (duomenys neskelbtini)., skambino nenustatytu numeriu (duomenys neskelbtini). 18:43:37 jungėsi prie bazinės stoties 1655, esančios (duomenys neskelbtini) m., skambino nenustatyta numeriu (duomenys neskelbtini). 18:46:27 jungėsi prie bazinės stoties 1655, esančios (duomenys neskelbtini)., skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. K.. 18:48:02 jungėsi prie bazinės stoties 1655, esančios (duomenys neskelbtini) m., skambino nenustatytu numeriu (duomenys neskelbtini). Iš išklotinės matyti, kad A. K. iš savo mobiliojo telefono nuo 19:09:43 val. iki 23:53:23 jungėsi prie bazinių stočių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (19:52:04 skambino ir 20:04:43 siuntė sms žinutę telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. K.). Bazinės stotys, esančios (duomenys neskelbtini), yra miesto centre. Atlikus 2019-04-13 telefono išklotinės analizę, nustatyta, kad 2019-04-13 11:55:52 val. iki 12:12:39 val. jungėsi prie bazinių stočių 1662, 1666, esančių (duomenys neskelbtini) (11:56:23, 11:58:10, 12:12:39 skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu L. K.). 12:55:52 val. iki 13:14:58 val. jungėsi prie bazinių stočių 1666, 1664, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (13:09:03 val. skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. K.). 13:25:50 jungėsi prie bazinės stoties 8336, esančios (duomenys neskelbtini) skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. K.. 13:28:08 val. jungėsi prie mobiliojo tinklo, prisijungimas užfiksuotas prie bazinės stoties F316, esančios S. D. 13:32:27 val. jungėsi prie mobiliojo tinklo, prisijungimas užfiksuotas prie bazinės stoties 833D, esančios (duomenys neskelbtini) 13:43:12 jungėsi prie bazinės stoties 1657, esančios (duomenys neskelbtini)., skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu L. K. (1 t., b. l. 112-114).

2019-05-29 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio raštu, kuriame nurodyta, kad A. K. nėra dirbęs jų įmonės padalinyje ir nėra tokios informacijos, jog 2019-04-27 Gruzdžių girininkijoje būtų sodinamos eglutės (1 t., b. l. 124, 132).

2019-06-04 UAB „(duomenys neskelbtini) gautu raštu, kuriame nurodyta, kad 2019-04-13 ir 2019-04-27 A. K. darbe nebuvo, nes šeštadieniais įmonė nedirba (1 t., b. l. 129).

2019-06-20 „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), gauta informacija, kad kambario, numeriu 102, viešbutyje svečiams nėra (1 t., b. l. 136).

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjant bylą teisme, A. K. savo kaltės dėl veikos pagal LR BK 140 str. 1 d. nepripažino ir aiškino, kad 2019-04-27 jis nukentėjusiosios A. Z. bute nebuvo, prieš ją nesmurtavo, 2019-04-27 jis kraustėsi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kraustėsi nuo 9 iki 19 val. Taip pat tvirtino, jog pas A. Z. buvo atėjęs balandžio 13 dieną, nukentėjusiąją pasveikino su gimtadieniu, būnant svečiuose, E. išėjo į vieną pusę, o V. išėjo į balkoną parūkyti, jis pats nuėjo į tualetą, o išėjus iš tualeto, A. Z. jam smogė į veidą ir į šoną, kilo konfliktas, tarp jų įsirėmusi stovėjo L. K., jiems apsižodžiavus, jis išėjo, po konflikto jis daugiau nukentėjusiosios nematė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus iš dalies atmeta ir vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji A. Z., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme, buvo nuosekli ir aiškino, kad jai į veido sritį sudavė būtent kaltinamasis A. K.. Nurodė, jog įvyko konfliktas, nes ji paprašė kaltinamojo išeiti iš jos namų, kilusio konflikto metu pajuto smūgį, net nesuprato, kuriuo momentu kaltinamasis jai trenkė, pajuto skausmą, tuo metu vyras, sūnus ir anūkai buvo išėję į lauką, viską matė L. K., kuri stojo tarp kaltinamojo ir jos, po įvykio A. K. nedelsiant išėjo. Tai, kad nukentėjusiąją A. Z. konflikto metu sumušė kaltinamasis, nurodyta ir 2019-05-14 A. Z. pareiškime. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius jos duotus parodymus teisme patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys. Liudytoja D. K. teisme nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jos namuose nebuvo, bet jai viską papasakojo jaunesnė sesuo U. , kuri jai atsiuntė nuotraukas, iš kurių pamatė, jog močiutė yra sumušta. Byloje esantis daiktų apžiūros protokolas patvirtina šiuos liudytojos parodymus, nes iš protokolo matoma, kad 2019-04-27 22.01 val. U. G. siuntė D. K. močiutės A. Z. veido nuotrauką, kurioje matyti kairės akies apatinio voko ir kairio skruosto srityje esanti mėlynė. Be to, liudytoja D. K. nurodė, kad sužinojusi apie įvykį ji bendravo su nukentėjusiąja A. Z., ir ši jai patvirtino, jog A. K. jai trenkė. Dar daugiau, D. K. teisme teigė ir tai, kad, kai iš sesers gavo nuotrauką, įvykio dieną ji telefonu kalbėjo su mama L. K., didžiąją laiko dalį mama verkė, sakė, kad močiutei nutiko nelaimė su A. K. , mama pasakojo, kad A. K. buvo agresyvus. Liudytoju apklaustas E. Z. nurodė, kad pas juos atėjo L. K. su kaltinamuoju A. K., visi vartojo alkoholį, vėliau jis išėjo į lauką parūkyti, o jam parėjus, A. K. staiga išlėkė nieko nepasakęs, tuomet pamatė L. K. ir A. Z. apsikabinusias ir verkiančias, L. K. jam pasakė, kad A. K. trenkė A. Z.. Taip pat liudytojas patvirtino, kad iki jam išeinant parūkyti, A. Z. veidas sužalotas nebuvo. Liudytojas V. S. taip pat nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus kartu su sese, patėviu ir kaltinamuoju, jis išėjo į balkoną, E. Z. išėjo į kitą balkoną, bute liko A. K., L. K. ir A. Z., parėjęs iš balkono pamatė sužalojimus ant mamos veido, buvo sužalota prie akies, A. K. jau nebebuvo, mama sakė, kad ją sumušė A. K. . Liudytoja S. B. taip pat teisme parodė, kad, kai pamatė sužalojimus ant A. Z. veido, nukentėjusioji jai papasakojo, jog prieš kelias savaites jai trenkė A. K., močiutė sakė, kad bijojo, jog jai gali keršyti, bijojo dėl vaikų, dėl to iš karto nesikreipė į policiją. Liudytoja S. B. taip pat nurodė, kad telefonu bendravo su L. K., kuri pasakė, jog smūgį nukentėjusiajai sudavė A. K.. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, duoti davus priesaiką teisme. Be to, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti A. K. nusikaltimo padarymu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis ir neigė 2019-04-27 buvęs pas nukentėjusiąją ir prieš ją smurtavęs, tačiau jis pats teismui pasakojo neva 2019-04-13 įvykio aplinkybes adresu (duomenys neskelbtini), t. y. su nukentėjusiąja kilusį konfliktą, kurio įvykių seka iš dalies sutapo su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis.

Tai, kad įvyko konfliktas tarp A. K. ir A. Z., teismui patvirtino ir liudytoja L. K., kuri nurodė, kad įvykio dieną ji kartu su kaltinamuoju A. K. atvyko pas nukentėjusiąją A. Z., ten vartojo alkoholinius gėrimus, nukentėjusioji alkoholio nevartojo, tarp mamos A. Z. ir kaltinamojo prasidėjus konfliktui, ji stojo tarp jų, stūmė kaltinamąjį A. K. nuo mamos, prašė, kad jis išeitų, jam išėjus, ant mamos veido pamatė sužalojimą, šaldė sužalotą vietą, tuo metu jos brolis V. S. buvo balkone, o E. Z. rūkė lauke, todėl niekas kitas sužaloti mamos negalėjo. Pastebėtina, kad nors duodama parodymus teisme L. K. teigė, jog paties smūgio nematė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ši liudytoja, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad: „kai vyko konfliktas tarp mamos ir A. K., ji buvo tarp jų atsistojusi, tačiau net nepastebėjo, kaip A. K. paėjo į šoną ir vieną kartą kumščiu trenkė mamai į veidą, po smūgio mama susvyravo“. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog ši liudytoja su kaltinamuoju prieš metus laiko iki įvykio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o pagal liudytojos D. K. duotus parodymus, matoma, jog liudytoja L. K. ir šiuo metu itin dažnai būna su kaltinamuoju. Pats A. K. teigė, kad jis padėdavo L. K. šeimai materialiai. Kas reiškia, kad liudytoja L. K., duodama parodymus teismui, vengė sakyti tiesą, nutylėjo svarbias aplinkybes, taip siekdama liudyti kaltinamajam palankia linkme ir sušvelninti jo teisinę padėtį.

Dar daugiau, teisme L. K. nurodė, kad ji neskaitė jos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolo prieš pasirašydama, nurodė, kad gal ne taip pasakė žodžius per apklausą, nes nematė, kaip A. K. sudavė mamai, nurodė, jog apklausos protokolą jai davė tik pasirašyti. Tačiau šie liudytojos parodymai prieštarauja teisme apklaustos pareigūnės parodymams. Liudytoja L. M. teisme nurodė, kad per apklausą L. K. viską pasakojo pati, buvo gana užtikrinta tuo, ką pasakoja, pati pasakė, kad A. K. trenkė jos mamai. Be to, liudytoja L. M. tvirtino, kad L. K. perskaitė apklausos protokolą, pasakė, kad viskas surašyta teisingai ir jį pasirašė. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigūnė teismui atskleidė, jog po kurio laiko jai skambino A. K. ir pasakė, kad L. K. nori keisti parodymus, nes ji nematė, kaip jis sudavė nukentėjusiajai, tuo tarpu pati L. K. atėjusi nebuvo. Teismas, įvertinęs tai, kad liudytoja L. M. teisme parodymus davė būdama prisiekusi, nenustatytas šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar pagrindas meluoti, remiasi tokiais jos parodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad L. K. ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie neprieštarauja kitų liudytojų parodymams, teismas L. K. parodymus, duotus teisme, vertina kritiškai ir remiasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Tai, kad būtent vieno trauminio poveikio metu A. Z. padarytas kūno sužalojimas, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, matyti ir iš specialisto išvados Nr. G 623/2019(04). Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Šiuo atveju netikėti specialisto išvada teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė specialistas, turintis reikiamų žinių, 3 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis specialistas išvadą teikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal LR BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad specialistas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinęs specialisto kompetenciją, teismas remiasi specialisto išvada visa apimtimi.

Nors kaltinamasis A. K. teisme aiškino, kad jis pas nukentėjusiąją buvo ne 2019-04-27, o 2019-04-13, kuomet ją sveikino su gimtadieniu, o 2019-04-27 visai nesilankė adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta. Visų pirma, pastebėtina, kad pats A. K. nebuvo nuoseklus pasakodamas apie 2019-04-27 įvykius. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad 2019-04-27 su sūnumi sodino eglutes, tačiau šią A. K. versiją paneigia bylos duomenys, o būtent VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio raštas, kuriame nurodyta, kad 2019-04-27 Gruzdžių girininkijoje eglutės sodinamos nebuvo, o A. K. nėra dirbęs jų įmonės padalinyje. Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis pradėjo neigti eglučių sodinimo versiją ir nurodė, kad gal eglutes sodino ne 2019-04-27, gal sumaišė datą ir paaiškino, kad jis 2019-04-27 ne sodino eglutes, o kraustėsi į naują butą. Tačiau ši kaltinamojo versija taip pat atmetama, nes ją paneigia kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji A. Z., tiek 2019-05-14 rašydama protokolą-pareiškimą, tiek du kartus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek vykusios akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo metu, tiek duodama parodymus teismui, tvirtino, kad kaltinamasis A. K. pas ją lankėsi ir ją sužalojo būtent 2019-04-27. Kaip teigė A. Z., šią datą atsimena, nes buvo šeštadienis, o kitą dieną, t. y. balandžio 28 d., turėjo būti rusų Velykos. Liudytoja D. K. teisme taip pat parodė, kad A. Z. buvo sužalota balandžio mėn., per Atvelykį, jos tuo metu namie nebuvo, bet sesuo jai atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo močiutė su sumuštu veidu. Byloje esantis 2019-05-28 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas D. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG SM-J7 be SIM kortelės, telefone rastas padarytas U. G. ir D. K. susirašinėjimo per „Messenger“ programą screenshot (ekrano nuotrauka), kuriame matosi, kad balandžio 27 d. 22:01 val. U. G. siuntė D. K. močiutės A. Z. dalies veido nuotrauką, kurioje matyti kairės akies apatinio voko, kairio skruosto srityje esanti mėlynė. Be to, liudytoja L. K. taip pat parodė, kad pavakare grįžo dukra U. , kuri nufotografavo močiutės žandą, nes jis buvo patinęs, o nuotrauką siuntė D.. Liudytojas E. Z. teismui taip pat patvirtino, kad įvykis įvyko šeštadienį po Velykų. Šiuo atveju pastebėtina, kad 2019 metais Velykų šventė buvo būtent balandžio 21-22 dienoms, kas reiškia, kad šeštadienis po Velykų buvo balandžio 27 d. Kaip jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nei nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, nei aukščiau aptartų liudytojų parodymais, todėl jais remiasi visa apimtimi. Paminėtina ir tai, kad iš byloje esančios 2019-05-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 623/2019(04) matyti, kad A. Z. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. būtent 2019-04-27.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad kaltinamasis būtent 2019-04-27 lankėsi pas nukentėjusiąją ir ją sužalojo. Nors kaltinamasis teismui tvirtino, kad jei jis būtų sužalojęs A. Z., ji iš karto būtų iškvietusi policiją, tuo tarpu šiuo atveju į policiją kreipėsi daug vėliau, tačiau teismas pažymi, kad tokia aplinkybė nešalina A. K. baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų nukentėjusioji A. Z. su protokolu-pareiškimu į policijos įstaigą kreipėsi tik 2019-05-14, kai įvykis įvyko 2019-04-27. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad iš karto nesikreipė su protokolu, nes bijojo, be to, nenorėjo žmogui blogo, ji kreipėsi į policiją vėliau, nes socialinė darbuotoja pradėjo sakyti, kad reikia kreiptis pagalbos. Liudytoja L. K. teisme taip pat parodė, kad mama į policiją kreipėsi po dviejų savaičių, nes jos šeima yra įskaitoje, nenorėjo problemų su policija, todėl buvo nusprendusios policijos nekviesti, kai mama kreipėsi į policiją, guzas jau buvo pradėjęs geltonuoti, mamai sakė rašyti pareiškimą į namus atėjusi socialinė darbuotoja S. . Liudytoja D. K. taip pat teismui patvirtino, kad močiutė bijojo rašyti pareiškimą, kad nepaimtų vaikų, nes jų šeimai nustatytas pirmas rizikos lygis, tačiau po dviejų savaičių atėjo socialinė darbuotoja S. , pamatė močiutės veidą, paklausė, kas nutiko ir pasakė važiuoti į policiją, nuramino, kad vaikų niekas neatims. Liudytojas E. Z. taip pat teismui parodė, kad socialinė darbuotoja paragino kreiptis į policiją praėjus gal savaitei ar daugiau po įvykio. Bylos nagrinėjimo metu į teismo posėdį buvo iškviesta ir liudytoja apklausta pas A. Z. namuose apsilankiusi socialinė darbuotoja S. B., kuri teismą patikino, jog ji, apsilankiusi pas nukentėjusiąją, pamatė sužalojimą, sakė, kad jis padarytas prieš dvi savaites, bet į policiją nesikreipė, todėl ji primygtinai reikalavo, jog eitų į policiją, močiutė sakė, kad bijojo, jog sužalojęs asmuo gali keršyti už tai, kad ji parašys pareiškimą, tačiau jai paraginus, A. Z. pajuto, jog yra ne viena, galės pasikviesti į pagalbą, turbūt dėl to nutarė kreiptis į policiją. Tokių aplinkybių visumos analizė išsamiai paaiškina, kodėl tik 2019-05-14 A. Z. su protokolu-pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą. Todėl šiuo atveju kaltinamojo keliama versija, kad jei jis būtų sužalojęs A. Z., ji iš karto būtų iškvietusi policiją, atmetama kaip nepagrįsta jokia bylos medžiaga.

Formuluojant kaltinimą A. K., buvo nurodyta, kad jis sudavė nukentėjusiajai A. Z. vieną smūgį į veidą 2019-04-27 18.30 val., tačiau teisme apklausus liudytojus matyti, kad šis įvykis įvyko kitu laiku. Liudytoja L. K. teisme parodė, kad ji su A. K. pas nukentėjusiąją atvyko apie 11.30 val., o konfliktas įvyko gal už valandos, kai A. K. išstūmė iš namų, galėjo būti ir apie 14 val. Liudytoja D. K. teismui teigė, kad ji negali pasakyti, kada įvyko konfliktas, bet sesuo jai sakė, kad viskas buvo po pietų. Liudytojas E. Z. teismui nurodė, kad įvykio dieną A. K. su L. K. atėjo apie pietus. Liudytojas V. S. teisme teigė, kad įvykio dieną A. K. pas juos atėjo ryte, valandų neprisimena, apie 10.00 val. – 10.30 val., kaltinamasis išėjo apie 12 val., gal pusę pirmos. Be to, iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta A. K. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė, nustatyta, kad 2019-04-27 nuo 14:45:09 iki 18:16:42 A. K. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie mobiliojo tinklo bazinių stočių 1654, 1655, 1658, esančių (duomenys neskelbtini) m., o 18:41:27 jungėsi prie bazinės stoties 1655, esančios (duomenys neskelbtini) m. Tokios aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika negalėjo būti padaryta kaltinime nurodytu laiku - 18.30 val. Be to, kaltinime nurodytą laiką prašė patikslinti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, veikos padarymo laikas tikslintinas, nurodant, kad A. K. tyčia kumščiu sudavė A. Z. vieną smūgį į veidą tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 14.00 val. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra galimas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, susiedamas juos į visumą, teismas konstatuoja, kad A. K., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją A. Z., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. Z. į veido sritį, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus ir įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.)

Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme yra pripažįstama nusikaltimų recidyvu (1 t., b. l. 147-153, 173-178), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 146), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (2 t., b. l. 22). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas A. K. už padarytą nusikalstamą veiką skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kas padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba, kas rodo, jog siekia teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl LR BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Daiktinis įrodymas – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-J7“ be SIM kortelės, kuris 2019-05-28 grąžintas D. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai D. K. nuosavybei.

Daiktinis įrodymas – vokas, kuriame yra 2 vnt. kompaktinių plokštelių, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, A. K. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-J7“ be SIM kortelės, kuris 2019-05-28 grąžintas D. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai D. K. nuosavybei.

Daiktinį įrodymą – voką, kuriame yra 2 vnt. kompaktinių plokštelių, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė