- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-18
- Bylos Nr.
- 2K-304/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Dalia Bajerciute, Gintaras Goda
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerciutes ir pranešejo Gintaro Godos,
teismo posedyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. M. kasacini skunda del Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 27 d. nutarties.
Biržu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 21 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dali 10 MGL (1300 Lt ) dydžio bauda. Iš V. M. priteista: 1000 Lt neturtines žalos ir 1500 Lt atstovavimo išlaidu atlyginimo nukentejusiajam P. K., 12,66 Lt – proceso išlaidu valstybei.
Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 27 d. nutartimi nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 7 d., apie 10.00 val., Biržu r., (duomenys neskelbtini), prie V. M. sodybos keliuko, ant kelio (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitu asmenu akivaizdoje ižuliai elgdamasis tycia galva trenke i galva P. K., kumšciu sudave jam du smugius i veida – taip padare šiam poodine kraujosruva kaktos srityje ir apatines lupos gleivines kaires puses kraujosruva; del šiu sužalojimu buvo nežymiai sutrikdyta nukentejusiojo sveikata, be to, šiais veiksmais V. M. demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikde visuomenes rimti ir tvarka.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 27 d. nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad procesiniai pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimai nepagristi, nusikalstama veika padare ne nuteistasis V. M., o P. K. Pasak kasatoriaus, iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tad tokia nusikalstama veika turejo buti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dali ir irodineta privataus kaltinimo tvarka.
Teismas nuosprendi grinde tik nukentejusiojo P. K. bei bylos baigtimi suinteresuotu asmenu – V. S., jos vyro Vy. S., ikiteismini tyrima atlikusiu pareigunu išvadomis bei prielaidomis, kuriu nepatvirtino kiti bylos faktiniai duomenys. Teismas nepašalino akivaizdžiu prieštaravimu, neatliko lyginamosios irodymu analizes, neivertino ju kaip visumos. Bylos duomenys, susije su P. K. sveikatos sutrikdymo priežastimi, anot kasatoriaus, yra prieštaringi. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais – tai rodo poodines kraujosruvos kaktoje ir apatines lupos gleivineje; neatmestina prielaida, kad sužalojimai galejo buti padaryti stipriu poveikiu, tiketina, spardant kojomis ar griuvant ir galva atsitrenkiant i kieta paviršiu. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad P. K. padaryti sužalojimai budingi smugiu kietais bukais daiktais sudavimui, bet nenurodoma, kad jie nebudingi griuvimui ant kieto buko paviršiaus, tokios galimybes visiškai atmesti negalima. Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas savo nuosprendi grinde tik vienos šalies liudytoju parodymais, o kitos šalies atmete, neva kaip suinteresuotos bylos baigtimi, nesuinteresuotu asmenu parodymai visai neanalizuojami.
Byloje nustatyta, kad nukentejusysis P. K. 2008 m. liepos 7 d. šlapinosi viešoje vietoje kitu asmenu akivaizdoje, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikde visuomenes rimti ir viešaja tvarka, po šiu veiksmu kilo didelis samyšis, kasatorius negalejo tinkamai pamelžti karviu ir turejo drausminti P. K. J. V., pamaciusi tai, pasake nuteistajam V. M. P. K., anot kasatoriaus, dare administracini teises pažeidima, po ivykio atvažiavo V. ir Vy. S. ir apkaltino kasatoriu nusikaltimu, kurio šis nepadare. Nuteistasis V. M. abejoja V. S. parodymu patikimumu, mano, kad V. S. inicijavo ir pati suraše pareiškima policijai P. K. vardu, melagingai iskusdama ir pranešdama apie nebuta nusikaltima, bei dave ji P. K. pasirašyti, taip pat teisme dave melagingus parodymus, siekdama nuslepti P. K. nusikalstamas veikas, vadovaudamasi asmeniniais veikos motyvais, prieštaraujanciais visuotinai priimtinoms morales normoms. Anot kasatoriaus, turejo buti atliktas parodymas atpažinti, vadovaujantis BPK 191 straipsnio 2 dalimi, taciau to nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nepašalino liudytojos V. S. ir nukentejusiojo P. K. parodymuose esanciu prieštaravimu, tiksliai nesiaiškino nusikaltimo padarymo vietos, ja vertino prieštaringai (ir kaip viešaja, ir kaip nuošalia). Apkaltinamasis nuosprendis nepagristas išsamiai ir nešališkai išnagrinetais irodymais, todel tiek savo forma, tiek turiniu šis procesinis dokumentas neatitinka BPK 302–307 straipsniu reikalavimu. Liudytojo Vy. S. parodymai teisme, pasak kasatoriaus, taip pat buvo melagingi, prieštaravo kitu liudytoju (D. C., R. J., J. V., G. M., L. J.) parodymams. Teismas šio liudytojo parodymus vertino kaip liudytojo, tiesiogiai maciusio ši ivyki, nors pats liudytojas Vy. S. nurodo, kad i ivykio vieta atvyko iškviestas žmonos ir tiesiogiai ivykio nemate. Nuteistojo V. M. nuomone, teismas turejo negincijamus irodymus, kad E. S. yra V. S. sunus, D. T., Ž. Ž., R. J., A. B. dirba V. ir Vy. S. ukyje ir yra nuo ju priklausomi, taciau ju parodymu nevertino kaip bendrininkavimo slepiant nusikaltima, siekiant S. išvengti atsakomybes už pranešima apie nebuta nusikaltima ir melagingu parodymu davima. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neaiškus nukentejusiojo sužalojimo mechanizmas; nuosprendyje nenurodyta, ar nukentejusiojo P. K. kraujas iš burnos bego nuo stipraus smugio kietu buku riboto paviršiaus daiktu, ar po smugio i galva griuvant ir ja atsitrenkiant i kieta paviršiu, taip pat nebuvo bandoma nustatyti, ar P. K. buvo blaivus. Teismas turejo atkreipti demesi, kad incidenta išprovokavo netinkamas nukentejusiojo elgesys, – nukentejusysis šlapinosi viešoje vietoje; neaptarta BK 28 straipsnio taikymo galimybe.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i nuteistojo V. M. kasacini skunda Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiunas prašo nuteistojo V. M. kasacini skunda atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacines instancijos teismo procesiniu sprendimu, pirmiausia gincija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagristuma, savaip interpretuodamas nustatytus faktus – tai, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nera kasacinio nagrinejimo dalykas. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, anot prokuroro, pagristas išsamia irodymu, kaip visumos, analize, apeliacines instancijos teismas dar karta išanalizavo duomenis del nukentejusiajam padarytu sužalojimu, šiuos duomenis lygino su nukentejusiojo P. K. paaiškinimais, taip pat aptare liudytoju parodymus, lygindamas juos su nuteistojo V. M. iškelta versija, kad jis tik apšauke P. K. del šio demonstratyviai netinkamo elgesio. Irodymu vertinimas atitinka BPK 20 straipsnyje išdestytus reikalavimus. Del BPK 302–307 straipsniu nuostatu pažeidimo kasaciniame skunde nurodomas tik deklaratyvus nemotyvuotas teiginys. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismas, be to, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudeties požymius nustate tinkamai; prokuroras mano, kad kasaciniame skunde destomas nuošalios ir viešos vietos atskyrimas nera tikslingas veikos kvalifikavimo prasme. Teisiškai vertinant veikos turini buvo atsižvelgta ne tik i vietoves pobudi ir išsidestyma, bet ir smurto pobudi bei ivykio dalyviu (nukentejusiojo ir kaltininko) tarpusavio santykius, asmeniškumus ir t. t. Tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismai nukentejusiojo P. K. elgesi pagristai ivertino kaip menkaverti, nereikalaujanti butinosios ginties – tyciniu, nepadoriu ketinimu nukentejusysis neturejo, nesistenge sukelti aplinkiniu agresijos ar nepasitenkinimo, jo veiksmu negalima vertinti kaip provokuojanciu ar nusikalstamu. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija motyvuotai atmete ir nuteistojo V. M. teigini apie spejama treciuju asmenu prisidejima sužalojant nukentejusiji, pagristai nepripažino P. K. elgesio del jo mažareikšmiškumo provokuojanciu, aptare ir kasatoriaus veikos vieša pobudi bei kitus klausimus, susijusius su teisiniais nuosprendžio aspektais.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismu sprendimai yra tinkamai motyvuoti ir pagristi, juos keisti ar naikinti teisinio pagrindo nera.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dali atsako tas, kas viešoje vietoje ižuliu elgesiu, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, sutrikde visuomenes rimti ar tvarka. V. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dali, o ne pagal BK 140 straipsnio 1 dali, numatancia baudžiamaja atsakomybe asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukele žmogui fizini skausma arba nežymiai ji sužalojo ar trumpam susargdino. Teismu praktikoje ir baudžiamosios teises teorijoje situacija, kai ta pati veika atitinka keliu normu nuostatas, apibudinama kaip normu konkurencija. Konkurencija tarp BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 1 dalies yra visumos (norma atitinka visus veikos požymius) ir dalies (norma atitinka dali veikos požymiu) normu konkurencija. Esant tokiai konkurencijai taikoma bendra visuma nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Siauresnes apimties norma butu taikoma tada, kai nusikalstamos veikos dalis, ieinanti i visuma, yra pavojingesne nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis Nr. 2K-652/2007). Nagrinejamoje byloje taikytina BK 284 straipsnio 1 dalis, o ne BK 140 straipsnio 1 dalis, todel, kad kasatorius ne tik atliko ižulius smurtinius veiksmus prieš nukentejusiji, bet tai padare viešoje vietoje, sutrikdydamas visuomenes rimti bei tvarka.
Triju smugiu galva ir rankomis sudavima, teismai pagristai laike ižuliais veiksmais pagal BK 284 straipsnio 1 dali, taip pat pagristai laike, kad V. M. veiksmais buvo ne tik nežymiai sutrikdyta nukentejusiojo P. K. sveikata (iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. K. sveikata sutrikdyta nežymiai, sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, tai rodo poodines kraujosruvos kaktoje ir apatines lupos gleivineje – taigi sužalojimo pobudis, lokalizacija, mechanizmas sutampa su buvusiu ivykiu), bet ir sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, demonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (veika padaryta kitu asmenu akivaizdoje, panaudotas fizinis smurtas, kviesta policija, nutrauktas suplanuotas žmoniu darbas – V. ir Vy. S. gyvuliu varymas).
Tai, kad V. M. padare jam inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta, vadovaujantis nukentejusiojo P. K. parodymais, liudytoju parodymais bei kitais BPK nustatyta tvarka surinktais ir ivertintais irodymais. Nukentejusiojo P. K. parodymai apie ivyki taip pat buvo nuoseklus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios viso proceso metu, motyvu, del kuriu jis galejo apkalbeti kasatoriu – jam iki ivykio nepažistama žmogu – nebuvo. Tai, kad nukentejusysis P. K. nurode V. M., kaip nusikalstama veika prieš ji padariusi asmeni, akistatos metu, nereiškia BPK pažeidimo. BPK 191 straipsnyje numatyta galimybe, bet ne teisesaugos pareigunu pareiga organizuoti galimai nusikalstama veika padariusio asmens atpažinima pagal BPK nustatytas asmens parodymo atpažinti taisykles.
Apie prieš P. K. naudota smurta parodymus dave liudytojai D. C., V. S., E. S. P. K. sužalota iškart po ivykio mate liudytojai Vy. S., D. T., Ž. Ž., R. J., A. B. Pirmosios instancijos teismas ivertino ir liudytoju V. V., R. Š., M. S. parodymus byloje, taip pat kasatoriaus bei jo sugyventines J. V. parodymus kaip prieštaraujancius kitu daugumos liudytoju parodymams byloje bei rašytiniam irodymui – specialisto išvadai, taip pat del šios suinteresuotumo bylos baigtimi.
Tarp V. M. veikos ir padariniu egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat pažymetina, kad viešoji vieta teismu praktikoje pripažistama tokia vieta, kur del laisvo priejimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie del kaltininko veiksmu patirs nepatogumu. Kiti žmones nebutinai turi buti akivaizdoje kaltininkui darant nusikalstama veika. Sodybos keliuko pavadinimas nuošalia vieta, kaip motyvas priteistino žalos dydžio sumažinimui, šioje situacijoje niekaip nepaneigia BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos viešosios vietos požymio V. M. inkriminavimo.
V. M. veike tiesiogine tycia – suprato, kad smurtaudamas prieš P. K. del menkavertes dingsties kitu asmenu akivaizdoje ižuliai elgiasi, numate, kad del tokio jo elgesio bus sutrikdyta visuomenes rimtis ir tvarka, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, ir to norejo.
Apeliacines instancijos teismas patikrino byla tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacines instancijos teismo nutartyje padarytos teisingos išvados del BK 28 straipsnio netaikymo šioje byloje. P. K. neatliko chuliganišku veiksmu prieš kasatoriu, jis ant kasatoriaus sodybos keliuko šlapinosi stengdamasis, kad to nematytu aplinkiniai, taigi tokie veiksmai nebuvo nukreipti i tycini viešosios tvarkos pažeidima ir buvo atlikti nesuvokus, kad jo veiksmus stebi kiti asmenys; kasatorius padare BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, esant menkaverciai dingsciai – jokio pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi prieš ji, kitus asmenis, nuosavybe, busto nelieciamybe, visuomenes ar valstybes interesus nebuvo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. M. kasacini skunda atmesti.