Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei E. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui A. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas palaikė ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Santuoką šalys įregistravo (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 28( b.l.6). Gyvenant santuokoje šalims gimė 4 vaikai: S. V. (duomenys neskelbtini), N. V. - (duomenys neskelbtini), T. V. - (duomenys neskelbtini) ir E. V. - (duomenys neskelbtini) (b.l.6-9). Iš ieškinio bei ieškovės atstovo paaiškinimo teismo posėdžio metu matosi, kad sutuoktinių santykiai blogi daugiau kaip metai laiko, šeimoje nebuvo ramybės dėl atsakovo girtavimo, triukšmavimo, nenoro dirbti ir rūpintis šeima, dėl psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu( byloje yra pateikti duomenys, kad 2016-11-23 pagal ieškovės pareiškimą atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 145 straipsnio 2 dalį). Nors šeima gyvena tame pačiame name( namas priklauso atsakovo motinai R. V.), tačiau santuokinių ryšių nepalaiko ir bendro ūkio netvarko. Atsakovas, išskyrus pavienius atvejus, iš esmės šeimai materialiai nepadeda, pati ieškovė niekur nedirba, augina vaikus, šeimą išlaikyti padeda atsakovo motina. Netgi po to, kai ieškovė 2014m. spalio 7d. buvo užvedusi bylą teisme dėl santuokos nutraukimo, bet bylos eigoje susitaikė ir bylą nutraukė, atsakovas ir toliau nevykdė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigų, piktnaudžiavo alkoholiu ir nesirūpino šeima, todėl ieškovės nuomone, atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybės, nurodė, kad piktnaudžiavo alkoholiu ir kaltę dėl santuokos iširimo prisėmė sau, nors nurodė, kad dabartiniu metu „ yra užsikodavęs“ ir alkoholio nevartoja, tačiau mano, kad šeima yra iširusi, išsamiau nurodyti šeimos iširimo priežastis atsisakė.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė į teismą kreipiasi antrą kartą, kad ieškovė teikė prašymą policijai, nes atsakovas jai grasina, skirti sutuoktiniams terminą susitaikymui netikslinga, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad sutuoktiniai vėl gyvens kaip šeima, iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad konfliktai šeimoje nėra laikino pobūdžio, sutuoktiniai nėra suinteresuoti šeimos išsaugojimu.

Sutuoktiniai kartu kaip šeima negyvena, bendro ūkio neveda ir nepalaiko santuokinių ryšių daugiau kaip metus laiko, anksčiau nurodytos aplinkybės, liečiančios atsakovo požiūrį į šeimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis kaip sutuoktinis nevykdė savo pareigų rūpintis šeima, vaikais, piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Be to, įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

Dabartiniu metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina (ieškove) ir yra jos pilnai išlaikomi po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas privalo mokėti vaikams materialinį išlaikymą, nes atsakovas iš esmės šios pareigos gera valia nevykdo, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ja (ieškove), leidžiant atsakovui su vaikais bendrauti be jokių apribojimų, kaip nurodo ieškinyje ieškovė. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, todėl laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti 80 Eur suma kiekvienam vaikui kas mėnesį, nors akivaizdžiai yra tikrai menka, tačiau užtikrins bent minimalius vaikų poreikius, nes atsakovas turto nei pastovių pajamų neturi, pragyvena tik iš atsitiktinių darbų.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.

Remiantis CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „V.“.

Iš teismui pateikto ieškinio, duomenų iš turto registrų ir atsakovo paaiškinimų, matosi, kad dėl kilnojamojo turto dalybų šalys ginčo nekelia, santuokos metu nekilnojamojo ar kito registruotino turto, kuris būtų įsigytas iš bendrų lėšų, šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra įgiję. Šalys nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Nei neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo, nei materialinės paramos po santuokos nutraukimo iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016m. spalio 24d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3367-17524 (15-16 b. l.) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ji Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 115,20 Eur dydžio žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo (80 Eur Lt x 4 x 12 x 3%), 41 Eur – už reikalavimą nutraukti santuoką bei 4,19 Eur pašto išlaidų (1 b. l.) ir 115,80 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą . (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 28, tarp E. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k(duomenys neskelbtini) turinčių keturis nepilnamečius vaikus, ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl A. V. kaltės.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), T. V., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina E. V., a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. V. gali bendrauti be apribojimų su savo nepilnamečiais vaikais S. V., N. V., T. V. ir E. V..

Priteisti iš A. V., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), N. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), T. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 80 Eur ( aštuoniasdešimt eurų), kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2016m. gruodžio 2d. iki vaikų pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko nepilnamečių vaikų mama E. V..

Po santuokos nutraukimo E. V. palikti santuokinę pavardę „V.“.

Priteisti iš A. V., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 160,39 Eur ( vieną šimtą šešiasdešimt eurų 39 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. V., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 115,80 Eur( vieną šimtą penkiolika eurų 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.