Kauno apygardos teismo nutartis, N1-57-844/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-10
Bylos Nr.: N1-57-844/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26723-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaidas Vasiliauskas
Nukentėjusysis: A. S. T.
Kaltinamasis: D. S.
Advokatai: Tomas Liutauras Petkauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. N1-57-844/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26723-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14; 2.10; 2.10.1; 2.10.2; 2.10.9; 2.10.11. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas2025 m. kovo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – D. S. gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, D. S. atstovei pagal įstatymą - motinai E. S., nukentėjusiajam A. S. T., teismo psichiatrei ekspertei Ramunei Drazdauskienei ir teismo psichologei ekspertei Audronei Glinskienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu gydomas viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas.

D. S. kaltinamas baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

D. S., 2022 m. liepos 16 d., apie 18.20 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ant pėsčiųjų šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas išankstinį tikslą naudoti smurtą kitų asmenų atžvilgiu, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios priežasties, privažiavęs elektriniu paspirtuku prie einančio A. S. T. iš nugaros pusės, be jokios priežasties tyčia sudavė šiam ne mažiau kaip septynis smūgius peiliu, tuo šiam padarė tris durtines apie 2 - 3 cm ilgio žaizdas nugaros srityje, durtinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje lateraliai V - VI šonkaulių projekcijoje su kairio plaučio pažeidimu, pjautinę - durtinę žaizdą kairio žasto lateraliniame paviršiuje, pjautinę žaizdą kairio stipinkaulio viduriniame trečdalyje, durtinę žaizdą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje ir tokiais savo veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. S. T. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką,

Motyvuojamoji dalis

t. y., tokie D. S. veiksmai atitinka įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, požymius.

D. S. teismo posėdyje nedalyvavo dėl sunkios sveikatos būklės, esant ekspertų rekomendacijoms. Jo parymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo teisiamojo posėdžio metu perskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi.

2022-07-19, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl jam pareikšto įtarimo, D. S. parodė, kad pripažįsta jog sužalojo nepažįstamą asmenį, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, tačiau jam peiliu nedūrė. Jis gyvena kartu su savo motina E. S. ir jos draugu A. D.. Jo tėvas yra miręs. Ji išlaiko jo motina. 2022 m. birželio mėnesį dėl jo netinkamo elgesio jam buvo iškviesti med. pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Jis buvo nugabentas į Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Šioje gydymo įstaigoje jis gydėsi šešias savaites. Po to jis gydėsi namuose. Vartojo vaistus. 2023-07-16, jis buvo vienas namuose, klausėsi muzikos, išgėrė apie 500 ml brendžio. Po to nutarė pasivažinėti elektriniu paspirtuku. Nežinojo kur juo važiuoti. Neatsimena, kokiais drabužiais tą dieną buvo apsirengęs, tik atsimena, jog avėjo pilkos spalvos sportinius batelius su „Nike“ logotipu. Išvažiavęs el. paspirtuku iš savo namų, juo važiavo link „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos. Kodėl ten važiavo nežino. Atsimena, jog važiavo šaligatviu. Važiuojant link sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“, pamatė einantį vieną žmogų ir privažiavo prie jo. Nulipęs nuo paspirtuko tam žmogui jis sudavė kelis smūgius rankos kumščiu į veidą, nugarą. Po to sudavė jam kumščiu ne mažiau 4 smūgių, kojomis spyrė jam ne mažiau 5 kartų. Po jo suduotų smūgių tas žmogus nenugriuvo. Atsimena, kad smūgius tam žmogui jis sudavė į veidą, pilvą, krūtinės sritį. Po suduotų smūgių jam sukilo adrenalinas. Tada jis atsistojo ant savo paspirtuko ir juo nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos. Jis nežino, kiek laiko jis važinėjosi paspirtuku. Sugrįžęs į namus jis pradėjo galvoti, kodėl jis sudavė tam žmogui, tačiau atsakymo nerado. Apie minimą įvykį jis niekam nepasakojo. Nežino, kodėl jis taip pasielgė. Mano, jog tam turėjo įtakos alkoholis, o be to jis gydėsi psichiatrijos ligoninėje (3 t., b. l. 139-142).

2022-10-12, įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmę supranta, kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis prisipažįsta, kad sužalojo, kaip dabar žino, A. S. T., prisipažįsta, kad jį sužalojo peiliu, tačiau nepripažįsta, kad sudavė 7 smūgius peiliu. Prisipažįsta, kad tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, dėl to labai gailisi. Paaiškino, kad 2022-08-16, jam sukako 18 metų. Jis gyvena kartu su motina E. S. bei patėviu A. D., adresu (duomenys neskelbtini). Jo tėvas S. S. yra miręs. Jis yra išlaikomas savo motinos E. S. ir patėvio A. D.. 2022 birželio 2 dieną, jam reikėjo adrenalino, todėl jis užlipo ant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančio devynaukščio gyvenamojo namo penkto aukšto balkono turėklo, ir vaikščiojo jo kraštu. Tokiu būdu jis norėjo sukelti adrenaliną. Dėl to namo gyventojai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policijos pareigūnus bei ugniagesius. Jį medikai įsodino į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir nugabeno į Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Šioje gydymo įstaigoje jis buvo gydomas 6 savaites. Po to iš šios gydymo įstaigos jis buvo išleistas į namus, kur jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau jis vaistų negėrė. Iš gydymo įstaigos buvau paleistas 2022 liepos 14 dieną. Neatsimena kokia jam buvo diagnozė. 2022-07-20, jis savo motinos paprašė nuvežti jį gydytis į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, nes po 2022-07-16 įvykio, kada jis sužalojo, kaip dabar žino, A. S. T., jaučiausi blogai. Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje buvo gydomas nuo 2022-07-20 iki 2022-08-16. Jis nuolatos turi vartoti vaistus. Šiuo metu jo psichinė būklė yra geresnė, vartoja vaistu „Haloperidoli“, 1 tabletę ryte, 2 - vakare, „Olanzapini 10 mg“ vakare tabletę. Šie vaistai jam padeda. jam yra nustatyta diagnozė, kurios pavadinimo nežino. 2022-07-16, praėjus 2 dienoms, kada jis grįžo iš Vilniaus psichiatrinės ligoninės, buvo vienas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jo motina šią dieną dirbo, o jos draugas A. D. buvo išvykęs į kaimą. Jis namuose klausėsi muzikos, tą dieną buvo negėręs paskirtų vaistų. Išgėrė alaus ir brendžio, kiek ir kokio pavadinimo neatsimena. Jis buvau girtas. Iš virtuvės paėmė peilį. Neatsimena, negali apibūdinti jo. Tas peilis buvo paimtas kratos metu. Jis nežino kokiu tikslu pasiėmė peilį ir nutarė pasivažinėti su paspirtuku. Buvo vakaras, kiek tiksliai valandų buvo nežino. Iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Važiavau pro „(duomenys neskelbtini)“ sanatoriją. Peilis buvo striukės kišenėje. Jis buvo apsirengęs lyg ir su tais mėlynais šortais, juoda striuke, avėjo sportinius batelius. Drabužiai, kuriais buvo apsirengęs, buvo paimti kratos metu. Jis prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie garažų, gali būti, kad tai vieta, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, nutrenkė paspirtuką ant žolės ir nubėgau link vyro, kuris kaip jam pasirodė, buvo užpuolikas. Jam atrodė, kad tai žmogus, kuris jį užpuolė tą dieną, kada jis buvo paleistas iš Vilniaus psichiatrinės ligoninės 2022-07-14 ar tai 2022-07-15. Tą dieną jį tikrai kažkas gaudė, jis bėgo nuo jų miške. Apie šitą įvykį jis niekam nepasakojo. Jis numetė paspirtuką ir nubėgo link vyro, kurio apibūdinti negali, neatsimena. Jį gaudė pagyvenę 3 vyrai, jie buvo apie 40 metų. Taip jam atrodė, kad tai buvo vienas iš tų trijų vyrų. Jis prie to vyro pribėgo iš nugaros ir peiliu, neatsimena kuria ranka, tiesiai nestipriai dūrė į nugaros vidurį. Viskas vyko greitai. Šiandieną detaliai pasakyti negali, kaip jis dūrė, nes neprisimena. Jis sudavė kokius 3-4 smūgius į nugarą. Jis tikrai nesudavė 7 smūgių. Nors neskaičiavo, kiek smūgių sudavė peiliu tam vyrui. Po smūgių vyras nukrito ant žemės. Jis (D. S.) jautė, kad jį sužalojo, tačiau kraujo nematė. Jis neatsimenu, ar kas nors matė kaip jis dūrė tam vyrui į nugarą. Jis tada greitai nubėgo prie paspirtuko ir nuvažiavo į namus. Jis peilį įsidėjo į kišenę. Grįžęs namo nuplovė peilį, nors peilis nebuvo kraujuotas. Peilį padėjo virtuvėje. Jis jautėsi keistai, blogai. Nežino, kodėl taip padarė, niekam apie tai nieko nesakė. Atrodo, kad po dviejų dienų į namus atvažiavo policija ir jį sulaikė. Po šio įvykio tėvai pasiūlė jam gydytis, jis sutiko ir gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nuo 2022-07-20 iki 2022-08-16. Šiuo metu vartoja vaistus ir jaučiasi geriau. Jis galvoja, kad taip pasielgė, nes nevartojo paskirtų vaistų, ir buvo girtas. Jis labai blogai vertina savo poelgį, gailisi, nori atsiprašyti A. S. T.. Sutinku atlikti parodymų patikrinimą vietoje (3 t., b. l. 153-157).

II. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai ir išklausyta ekspertų išvada dėl nepakaltinamumo

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. S. T. parodė, kad D. S. nėra jo giminaitis ar šeimos narys. Yra jį matęs du kartus. Atvyko į (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos arba rugpjūčio 14 d., nes vyko viso pasaulio lietuvių bendruomenės sporto žaidynės. 16 dieną, po žaidynių ėjo į koncertą, gatvės pavadinimo neatsimena. Eidamas į koncertą, vidury gatvės staiga pajuto 4 smūgius į nugarą. Vienas buvo stiprus. Tada jis neteko sąmonės. Kada atsimerkė, prieš jį stovėjo jaunuolis su peiliu rankose. Nukentėjusysis gulėjo ir jam atrodė, kad jis artinosi. Norėjo kažką pasakyti, tačiau negalėjo. Jis artinosi. Kada priėjo į tokį atstumą, kada galėjo jį pasiekti, jis jam nestipriai įspyrė ir suprato, kad jis atsitrauks. Jo (D. S.) veido išraiška baisi buvo, negali jos apibūdinti, bet buvo baisu. Galvojo, gal jis narkotikų, tablečių kokių prisigėręs. Jis pats, kai jį sutiko (duomenys neskelbtini), sakė, kad buvo girtas ir nieko neprisimena, nors jis (D. S.) jį (nukentėjusįjį) atpažino. Jis (nukentėjusysis) jį atpažino. Jam rodė 6 fotografijas, vienoje iš tų fotografijų buvo D.. Jis (nukentėjusysis) bandė atsisėsti ir matė, kaip jis (D. S.) nuvažiavo su elektriniu paspirtuku į apačią. Moteris sustojo su mašina, klausė jo (nukentėjusiojo), ar gali atsistoti. Tuo metu buvo jau atsisėdęs. Sakė, kad pasistengs atsistoti. Paėjau kokius 5 metrus ir tada jau pradėjo rinktis žmonės aplink jį. Dar viena moteriškė buvo privažiavusi su mašina, vienas vyras su dviračiu privažiavo. Jam iš rankos labai bėgo kraujas, tikriausiai vena buvo sužeista, vyras su dviračiu turėjo turniketą, sakė, kad jis jam uždės jį. Kada tas vyras pradėjo dėti turniketą, atvažiavo greitoji pagalba ir jį (nukentėjusįjį) nuvežė į ligoninę. Kadangi jam kraujas tekėjo kaip iš krano, vis jo klausė, kaip jis jaučiasi. Jis sakydavo, kad tuoj „atsijungs“. Kada taip atsakydavo, jam tuojau suleisdavo vaistus. Medikai jam užsiuvo 7 žaizdas. D. padarytos žaizdos buvo 6, septinta žaizda buvo ant kelio, kada jis krisdamas susižeidė. Buvo bortas, ir jis tikriausia krito ant to borto, susidaužė galvą, susilaužė du šonkaulius. Kada jam viską siuvo, vienas gydytojas paklausė, ar jis sutiktų, kad jį nuvežtų į Vilnių, nes ten didesnės gydymo galimybės. Jį nuvežė į Vilnių ir jis buvo paguldytas į ligoninę. Ligoninėje pragulėjo mėnesį, buvo operuotas. Po to buvo išleistas į namus. Ligoninėje mažai judėjo, todėl jam per mėnesį atrofavosi visi raumenys. Iš ligoninės sugrįžo į namus (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose, vieną naktį kėlėsi iš lovos ir neteko sąmonės. Tada dar 10 dienų pragulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pasekmės nelabai geros, nes krisdamas nuo D. smūgių susidaužė galvą, nors ir pradžių nejautė skausmo visiškai. Patikslino, kad D. S. dūrė peiliu. Policijos pareigūnui iš karto pasakė, kad tai buvo virtuvinis peilis, nes jį gerai matė. Jis (nukentėjusysis) nematė, kaip D. S. buvo apsirengęs, tačiau matė jo ranką, peilį ir veidą. Peilio geležtė buvo nukreipta į apačią. D. S. sakė, kad nieko neatsimena, bet jis jį (nukentėjusįjį) atpažino. Peiliu buvo padarytos keturios žaizdos – ant nugaros, peties ir rankos. Ant rankos buvo didžiulis randas. Sužalotos nugaros negalėjo gerai prižiūrėti, buvo odos suaugimai, sunku buvo kvėpuoti. Kiekvieną dieną darydavo ir dabar daro kvėpavimo pratimus, ir jo sveikata gerėja. Vaikšto, tačiau siūbuoja ir gali nukristi. Užpuolimo metu (duomenys neskelbtini) buvo vienas. Mano, kad jeigu būtų buvęs ne vienas, jo ir D. S. nebūtų ir užpuolęs. Jį užpuolė iš nugaros. Viską, ką jis (D. S.) padarė, tai dūrė peiliu jam ir viskas. Jis jam nieko nesakė, jo balsą išgirdo tik (duomenys neskelbtini), kada jis jo atsiprašė. Paklausė ar gali apsikabinti. Vėliau apsikabino, sakė, kad gailisi, bet reikia, kad nuoširdžiai gailėtųsi. Patikslino, kad D. S. jam nieko nesakė, nei įspėjo prieš durdamas. Įvykis buvo apie 18 val. 10 min. Aplink nebuvo nė vieno žmogaus. Atrodė, kad jis palaukė tokio momento. Nukentėjusysis ėjau šaligatviu, kada įvyko įvykis. Ėjo iš sanatorijos į koncertą. Patikslino, kad D. buvo su paspirtuku, tačiau prie jo priėjo be paspirtuko. Nuo jo iki D. paspirtuko, buvo gal kokie 3 metrai. Paspirtukas buvo pastatytas. Tuo metu jis (nukentėjusysis) gerai jautėsi fiziškai. D. sakė, kad nieko neatsimena. Jo mama (duomenys neskelbtini) verkė, jam (nukentėjusiajam) jos buvo labai gaila. Patikslino, kad paspirtukas buvo paprastas, elektrinis. Spalvos neatsimena. Ligoninėje atsiminė, kad D. važiavo paspirtuku žemyn ir jis buvo su kapišonu. Po įvykio D. nuvažiavo į priekį. Peilis buvo su gana plačiais ašmenimis. Peilio rankenos jis nematė, nes ji buvo D. rankoje. Tai buvo virtuvinis peilis. Jis (nukentėjusysis) nukrito, nes ėjo į priekį. Jam sudavė smūgius iš nugaros. Tada jis (nukentėjusysis) apsisuko ir nukrito aukštielninkas. Iš inercijos, dėl suduotų smūgių nukrito. D. (duomenys neskelbtini) jo nuoširdžiai atsiprašė. Kada jis sakė, kad nieko neatsimena, supratau, kad jis taip be jokios priežasties ir nejausdamas jam jokio pykčio. Jis dūrė jam, tik kaip pirmam pasitaikiusiam žmogui, kuris ėjo gatve. Mano, kad jis dūrė nežinodamas kam duria. Po įvykio prie jo (nukentėjusiojo) buvo apie 5–6 žmones, kurie sustojo aplinkui. Visi norėjo padėti. Žino, kad viena moteris, kuri buvo sustojusi prie jo su mašina, iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Siekiant patikrinti nukentėjusiojo A. S. T. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-07-28, liudytoju apklaustas A. S. T. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2022-07-14, iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini), į Pasaulio Lietuvių sporto žaidynes. Atvykęs į Lietuvą apsistojo (duomenys neskelbtini), esančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Planavo (duomenys neskelbtini) būti nuo 2022-07-14 iki 2022-07-17. Į Lietuvą atvyko su (duomenys neskelbtini) - Lietuvos bendruomenės komanda. 2022-07-16, po varžybų atėjo į (duomenys neskelbtini) sanatoriją, kur buvo apsistojęs. Šiek tiek pailsėjo ir apie 18 val., išėjo į koncertą, kurį organizavo pasaulio žaidynių organizatoriai, jeigu neklysta, esantį prie (duomenys neskelbtini) aikštės (duomenys neskelbtini). Ėjo vienas, su niekuo nebendravo. Staiga pajuto, kaip jam kažkas į nugarą smogė vieną kartą stipriai ir porą kartų silpniau. Kuo jam buvo smogta įvardinti negali. Toliau kas vyko gerai neatsimena, bet žino, kad buvo nukritęs ant nugaros tarp šaligatvio ir gatvės bortelio. Pamattė priešais stovintį jam nepažįstamą jauną žmogų, kuris turėjo peilį rankose. Kaip jam atrodo, kad tai buvo virtuvinis peilis ir pakankamai didelis. Minėtas vyras dar mėgino jį vėl pulti, tačiau jis būdamas geroje padėtyje, t. y. gulėdamas ant nugaros, mėgino jam spirti kojomis, negarsiai šaukė. Po ko pamatė, kad minėtas vyras nuo jo traukiasi. Matė, kad jis lipa ant paspirtuko, kuris buvo apie porą metrų nuo jo ir šaligatviu nuvažiuoja tolyn gatve. Su minėtu vyru jis nekalbėjo. Jis taip pat jam nieko nesakė, su juo iki užpuolimo nebendravo ir konflikto nebuvo. Nuvažiavus vyrui su paspirtuku, suprato, kad jis tikriausiai nebegrįš. Jis atsisėdo, po to atsistojo. Jam atsistojus prie jo privažiavo moteris su automobiliu, kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją, po to dar buvo priėjusi kita moteris ir vyras su dviračiu, kurių jis nepažįsta. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba jį išvežė į ligoninę. Kaip jį užpuolęs vyras buvo apsirengęs tiksliai neatsimena, bet galimai smėlio ar tai rudos spalvos drabužiais. Daugiau neatsimena, kaip tas asmuo buvo apsirengęs, nes viskas įvyko labai greitai, bei netikėtai. Veido išraiška minėto vyro jam atrodė, kaip nesveiko žmogaus. Tačiau veido bruožų minėto vyro neatsimena, nes visą laiką stebėjo peilį. Atpažinti minėto asmens jis negalėtų, nes jo gerai neįsidėmėjo. Jam buvo svarbiau išsaugoti savo gyvybę. Ar įvykio metu buvau praradęs sąmonę jis tiksliai neatsimena, bet jeigu ir buvo, tai neilgam. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę jam buvo nustatytos žaizdos krūtinės ląstoje, pilve, nugaros apatinėje dalyje ir dubenyje. Taip kelios žaizdos ant rankų ir žaizda kojos blauzdoje. Turi ligos istorijos išrašą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. Dėl sužalojimų jam buvo padaryta fizinė žala (1 t., b. l. 85-88).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-25, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytoju A. S. T. parodė, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), vėliau išvažiavo mokytis ir gyventi į (duomenys neskelbtini). Vasarą, liepos mėnesį, vyko pasaulio lietuvių sportinės varžybos (duomenys neskelbtini). Jis pats varžybose nedalyvavo, tik jas organizavo. Po varžybų jis grįžo į sanatoriją, kur jie gyveno, truputį pailsėjo. Po to perskaitė, kad mieste vyks koncertas, į kurį nusprendė nueiti. Jis praėjo nuokalnę ir staiga pajuto 4 smūgius į nugarą. Vėliau jam gydytojas sakė, kad buvo dar vienas smūgis. Po smūgio jis prarado sąmonę ir nukrito. Jam sužeidė petį ir ranką, nors to nejuto. Kada atsimerkė, jis buvo nukritęs, o jaunuolis priešais stovėjo su peiliu rankose. Jis mėgino eiti prie jo. Kada jis prisiartino, jo padėtis buvo nepatogi jam, jam reikėjo labai toli lenktis. Kai jis priartėjo, jis jam spyrė, negalvojo, kad stipriai įspyrė. Kada jam įspyrė, iš jo veido išraiškos suprato, kad jis išsigando. Jis suprato, kad jis jį paliks ramybėje. Jis paėjo atgal, kur stovėjo jo elektrinis paspirtukas ir nuvažiavo. Po poros sekundžių privažiavo viena moteris automobiliu. Ji pranešė apie šį įvykį greitajai. Jam kraujas iš rankos bėgo labai stipriai, nors buvo apsirengęs marškiniais ir dvejomis striukėmis. Bandė užspausti žaizdą, kad nebėgtų kraujas, tačiau nepavyko. Paskui privažiavo kita moteris ir bandė jam padėti. Po to dviračiu atvažiavo vyras. Vėliau atvažiavo greitoji ir nuvežė jį į ligoninę. Ten jam siuvo 7-iose vietose. Įvykis buvo apie 18.20 val. Vėliau jį nuvežė į Vilnių, kur jį labai gerai priėmė ir ten pragulėjo apie 1 mėn. Grįžus į (duomenys neskelbtini), jam važiuojant buvo labai karšta ir jam buvo labai sunku, ir jis nukrito. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Apie pusantro mėnesio jis praleido lovoje, kuomet atrofavosi raumenys. Vėliau jis gavo prokuroro laišką, taip pat jam el. paštu laišką parašė „žulikai“. Jis paskambino policijai, kur jį nuramino, kad galbūt kažkas sumaišė adresus. Jam buvo keista, kad jis nejuto nei pykčio, nei noro atkeršyti. Dabar susitikus su įtariamuoju, jis atrodo vaikas, kaip vaikas. Jis sakė, kad padarė taip dėl to, kad buvo girtas. Su tuo vaikinu, kuris jį užpuolė, anksčiau nebuvo susitikęs. Negali pasakyti, ar tai tas pats vaikinas, kuris su juo kalbėjosi fojė. Jam ikiteisminio tyrimo metu man rodė fotografijas, bet jis negalėjo patvirtinti, kad tai jis. Šiandieną, prieš apklausą, tas vaikinas sakė, kad tai buvo jis, o jo mama pradėjo verkti. Įvykio metu to vaikino veido išraiška atrodė nenormali, jis buvo piktas, veidas buvo iškreiptas. Nepamena, kaip tas vaikinas buvo apsirengęs. Jis įvykio metu pažiūrėjo tik į jo ranką ir į peilį. Mano, kad dėl smūgių į nugarą jis negalėjo nukristi. Gal jis jį pastūmė.

Jis galvoja, kad jis pasistatė paspirtuką, pažiūrėjo, kad nėra žmonių ir tada priėjo prie jo iš nugaros ir dūrė į kairę pusę. Paskui jis paėjo porą žingsnių atgal link to paspirtuko. Vėliau prisiminė, kad jis vilkėjo striukę su kapišonu. Prisiminė, kaip jis atrodė iš nugaros, kai jau buvo nuvažiavęs nuo kalno 20-30 metrų. Kada jis buvo nukritęs, jis priėjo prie jo. Kada jis pradėjo artintis prie jo, jis jam spyrė, tada ji išsigando (1., b. l. 95-96).

Po šių liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo nukentėjusysis A. S. T. patvirtino, kad jis palaiko šiuos savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta D. S. atstovė pagal įstatymą - motina E. S. parodė, kad D. S. yra jos sūnus. Ji sutinka duoti parodymus apie savo sūnų. D. S. jai nepasakojo apie įvykį. Ji tik liepos 18 d., sužinojo, kada atvažiavo pareigūnai pas juos. D. S. tada buvo namuose, miegojo, buvo gal 15:00 val., ir jį pareigūnai išsivežė, tai tik tada apie patį įvykį ji ir sužinojo. 2022 m. liepos mėnesį D. tada gyveno su ja. Kad jis kažkaip labai blogai jautėsi, nepasakytų. Tą 16 dieną, ji dirbo. D. S. jai paskambino į darbą apie 20:00 – 21:00 val. Buvo keista, kad paskambino. Nelabai ji suprato, bet jis sakė, kad jam šakės, ir padėjo ragelį. Ji bandė perskambinti jam, bet jis neatsiliepė. Iki 22:00 val., ji dirbo. D. S. atėjo pas ją į darbą. Grįžo kartu namo ir jis nuėjo miegoti. Ji bandė dar su juo kalbėti, bet jis nieko nekalbėjo, uždarė duris ir nuėjęs atsigulė. Iš veido jis labai baisiai atrodė, bet nepasakytų, kad buvo labai apsvaigęs. Atrodė lyg išėjęs iš savęs, matėsi, kad jis išsigandęs. Peilio pas jį tada nematė. Kada policija atvažiavo, visus peilius paėmė iš jos. Pirmadienį, 18-tą dieną ji tik sužinojo, kas įvyko tą 16-tą dieną. D. turėjo tuo metu juodą elektrinį paspirtuką. Tuo metu jis važinėdavo su paspirtuku. Kada jai jis paskambino ir sakė, kad jam šakės, nieko jai papildomai neaiškino, tai buvo liepos 16 d., gal 21:00 val. Pas ją į darbą jis atėjo be paspirtuko. Patikslino, kad dabar nebuvo iki Rokiškio nuvažiavusi. Vakar D. skambino, sakė, laukia, kol ji atvažiuos. Iš kalbos jis atrodė ramesnis. Sutinka, kad jam reikia gydymo. Jis paskutiniu metu ir namuose buvo agresyvus, namuose ji jau peilius slėpė, pati jo bijojo. Ji neturi versijos, kodėl jis puola žmones. Nuėjusi pas jį į kambarį, pastoviai po užvalkalu rasdavo peilius. Jei gamina maistą, padedu kur nors peilį – jau žiūri, kad jo nebėra. D. miegodavo su peiliu. Ne kartą yra radusi peilį jo lovoje. Jam gal atrodydavo, kad jį kažkas puls. Namuose D. yra sudaužęs tris televizorius. Patikslino, kad nepasakytų, jog D. būdavo apsvaigęs. Kada jis buvo vežamas į ligoninę priduoti šlapimą, tai būdavo jame aptikta psichiką veikiančių medžiagų. Prieš 2 metus, 2022 m., ji pastebėjo jo tuos garinimus, kai jis birželio mėnesį stogais laipiojo, berods birželio 4 dieną. Tada birželio mėnesį jis jau buvo Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, ten buvo apie vieną mėnesį. Sekantis įvykis buvo šis - liepos 16 d. Po šio įvykio ir ji pastebėjau jo potraukį peiliams. Iki 2022 m. liepos 16 d., nieko nebuvo pastebėjusi, tik tas įvykis, kai birželio 4 d., buvo prisidirbęs. Dėl įvykio liepos 16 d., jis visada sako, kad jis nekaltas. Jos žiniomis, savaitę laiko jis užpuldinėjo žmones šią vasarą, į dieną po vieną žmogų. Tik vienas parašė pareiškimą. Šie užpuolimai buvo tokio pačio pobūdžio užpuolimai, kaip ir nukentėjusiojo A.. 2022 m. liepos 16 d., D. S. atėjo pas ją į darbą vakare. Ji neužuodė alkoholio kvapo, gal jis buvo kažkokių kitokių medžiagų pavartojęs. Buvo išsigandęs, išėjęs iš savęs.

Siekiant patikrinti liudytojos E. S. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-08-10, liudytoja apklausta E. S. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi D. S., gimusiu (duomenys neskelbtini). Su sūnaus tėvu yra išsituokę. Nepilnametis sūnus D. S. su savo tėvu bendravo, tačiau retai. Jos nepilnametis sūnus D. S. mokosi (duomenys neskelbtini) švietimo centre, šiais metais baigė 11 klasių. Jos buvęs sutuoktinis S. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Tai sužinojęs jos nepilnametis sūnus D. S. labai išgyveno. Todėl jai nepilnametį sūnų D. S. padeda auginti ir padeda juo rūpintis jos dabartinis sugyventinis. Jos nepilnametis sūnus D. S. mokykloje mokosi vidutiniškai, iš mokyklos nesu gavusi nusiskundimų, dėl sūnaus blogo elgesio ar pamokų nelankymo. Sūnus D. S. yra uždaro būdo, ramus, mandagus, turintis daug draugų. Jos nepilnametis sūnus klauso, padeda jai nudirbti įvairius namų ruošos darbus, padeda jai buityje. Sūnus, kiek ji žino, su klasės draugais tikrai sutaria gerai, nekonfliktuoja. Sūnus anksčiau neteistas ir nebaustas. Nepilnametis sūnus daug laiko praleidžia su draugais, mėgsta žaisti krepšinį, taip pat dažnai laiką leidžia prie kompiuterio žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Jai sūnus nusiskundimų dėl blogos savijautos, ar pablogėjusios sveikatos nėra išsakęs. Sūnus niekada nėra pasakęs, kad jis nenori gyventi, turi suicidinių minčių ir nori nusižudyti, taip pat nėra sakęs, kad jis turi kokių nors problemų. Ji taip pat nepastebėjo savo sūnaus kokių nors elgesio pasikeitimų ar nuotaikų kaitos. Todėl jai nekilo įtarimų apie jo pablogėjusią sveikatos būklę. Jai niekada nekilo įtarimas, kad jos sūnus yra kada nors vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl apie tai ji nieko nežino, o jis pats jai apie tai nėra pasakojęs. 2022-06-02, jos nepilnametis sūnus buvo rastas stovintis ant daugiabučio namo 7 aukšto balkono atbrailos, todėl dėl bandymo nusižudyti jis buvo greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežtas į VšĮ „Vilniaus Respublikinę psichiatrijos ligoninę“, kurioje buvo gydomas iki 2022-07-14. Kokia jos sūnui buvo nustatyta diagnozė, ji nežino. Jos sūnui, po stacionarinio gydymosi ligoninėje, dėl sveikatos būklės pagerėjimo buvo paskirti vartojimui vaistai, kurių pavadinimo nepamena, negali nurodyti. Sūnus jai melavo, kad tuos vaistus vartoja, tačiau jų nevartojo. 2022-07-14, pagerėjus sveikatos būklei, jos sūnus buvo išleistas iš ligoninės į namus ir jo nuotaika tuo metu ir sveikatos būklė tikrai buvo pakankamai gera. Sugrįžęs iš ligoninės sūnus daug laiko praleisdavo su draugais, todėl tuo metu sūnaus elgesys jokių įtarimų nekėlė. Su kuo, kur ir ką konkrečiai veikė jos nepilnametis sūnus 2022-07-16, ji nežino, nes ji minėtą dieną nuo 10 iki 22 val., dirbo. Tačiau 2022-07-16, po 22 val., jai sugrįžus iš darbo į namus, kiek prisimena, jos sūnus buvo namuose. Jai minėtą dieną sugrįžus iš darbo į namus, sūnus jai nieko nepasakojo kur, ką ir su kuo jis minėtą dieną veikė. Apie tai, kad jos sūnus 2022-07-16, po 18 val., (duomenys neskelbtini) peiliu sužalojo žmogų, ji nieko nežinojo, nes apie tai sūnus jai nieko nepasakojo. Apie tai ji sužinojo tik 2022-07-18, iš policijos pareigūnų, kurie atvykę į namus jai apie tai pranešė. Dėl kokios priežasties jos nepilnametis sūnus taip pasielgė, ji nežino, todėl negali to pasakyti, tačiau mano, kad sūnus taip galėjo pasielgti dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nes kaip vėliau paaiškėjo, pastarasis nevartojo jam paskirtų vaistų (1 t., b. l. 138-141).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-29, liudytoja papildomai apklausta E. S. parodė, kad D. S. šių metų rugpjūčio 16 suėjo (duomenys neskelbtini) metų. Nuo 2022 vasaros pradžios D. psichinės sveikatos būklė tik blogėja, per šiuos metus D. du kartus gulėjo Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, 2023 metų birželį jam buvo atlikta stacionari psichiatrinė ekspertizė, kur jam gydytojai pasakė, kad jis neserga (duomenys neskelbtini), todėl jai jį pasiėmus iš Utenos psichiatrinės ligoninės, D. kategoriškai atsisakė gerti vaistus, nes jam gydytojai pasakė, kad jis nėra ligonis. Jai jį parsivežus į namus, D. psichinė sveikata kasdien tik blogėjo, jis nevartojo paskirtų vaistų, namuose daužė daiktus - sugadino 2 apynaujus televizorius, vaikščiojo naktimis, neįsijungęs šviesos. Jai sakė, kad taip nori įsivaizduoti neregio gyvenimą. Matė, kad jam yra labai blogai, todėl pasiūlė vykti pasigydyti ir sutiko su tuo. Trečią kartą per metus, 2023 rugpjūčio pabaigoje 30 ar 31 dieną, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę. Jį gydantys medikai jai sakė, kad jo būklė yra bloga, kad jam yra recesija, nes paskirtas medikamentinis gydymas nebuvo tęsiamas. Vilniaus psichiatrai labai stebėjosi, kad Utenos psichiatrai paneigė D. diagnozę dėl (duomenys neskelbtini), sakė, kad gydymas užtruks ilgai, kiek laiko dabar įvardinti negali. Taip pat minėjo, kad šią savaitę turi būti sušauktas gydytojų konsiliumas, kuris turi priimti sprendimą dėl tolimesnio D. gydymo. Taip pat jam ligoninės socialinė darbuotoja tvarko reikiamus dokumentus, kad jam būtų nustatytas neįgalumas (1 t., b. l. 142-145).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-12-13, liudytoja papildomai apklausta E. S. parodė, kad paskutinį kartą D. iš Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės grįžo 2023 spalio 19 dieną, kur buvo gydomas nepilnus du mėnesius. Jį gydantys gydytojai jai sakė, kad jiems labai keista, kad D. Utenos ekspertiniame skyriuje buvo paneigta (duomenys neskelbtini) diagnozė, kad jie, kaip gydantys medikai, dėl to net nutarė sušaukti gydytojų konsiliumą, kad įvertintų ir patikslintų kokia liga serga D.. Jam nustatyta priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų. Ji kaip motina gerai pažįstanti savo vaiką, gali pasakyti, kad D. psichinė sveikata yra labai bloga, jis nuo to momento, kai Utenos ekspertiniame skyriuje buvo paneigta jam anksčiau gydytojų diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustojo vartoti paskirtus vaistus, motyvuodamas tuo, kad jis niekuo neserga. Kada paskutinį kartą D. savo noru paprašė jį išvežti pasigydyti į Respublikinę Psichiatrinę ligoninę, gydytojai jai pasakė, kad jam yra remisija dėl to, kad jis nevartoja paskirtų vaistų, todėl psichinė būklė yra sudėtinga. Paskutinį kartą grįžęs iš ligoninės, D. elgiasi neadekvačiai, kelia grėsmę sau, jai ir aplinkiniams, namuose būti yra nesaugu, yra padegęs keptuvę, kiekvieną naktį kažkur išeina, pareina paryčiais 3-4 valandą ryto, vieną kartą rado peilį po jo pagalve. Ji paklausė, kodėl jis peilį laiko po pagalve, jis pasakė, kad kažkas beldėsi į langą. D. pradėjo vogti iš parduotuvių energetinius gėrimus, paskirta keletas baudų, parduotuvių apsaugos darbuotojai skambina jai tiesiogiai informuodami apie tai, kad D. apsivogė, už jį yra sumokėjusi keletą baudų už 65 eurus. D. niekur nesimoko, nedirba, gydosi pas psichiatrą A. D. (duomenys neskelbtini) PSPC, jam paskirti gerti vaistai - halio peridolis ir olanzapinas, tačiau jis jų nevartoja, nes kaip jis sako jaučiasi gerai ir jam jų vartoti nereikia, o ji negaliu jo priversti gerti vaistų. Vieną kartą ištirpino vaistus, sugirdė D., jis suprato tai ir nuėjęs į vonią viską išvėmė. Ji tris kartus kvietė GMP medikus, nes D. elgėsi neadekvačiai, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, tačiau tik atvykus medikams D. pradeda elgtis kaip sveikas žmogus. D. kas naktį kažkur išeina, namuose palieką per visą parą pilnai atidarytą langą, namuose 12 laipsnių temperatūra. D. praktiškai nemiega, būna, kad nerimastingai intensyviai pusė nakties namuose vaikšto. Jis aktyviausias yra nakties metu. Ji yra visiškai be poilsio, D. nuolatos reikia prižiūrėti, stebėti jo elgesį. Ji negali pasakyti, ar šiuo metu D. vartoja psichotropines medžiagas, jis pats tai kategoriškai neigia, sutinka darytis testus. D. reikalingas psichiatrinis gydymas (1 t., b. l.146-149).

Po šių liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo E. S. patvirtino, kad ji palaiko šiuos savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta J. L. parodė, kad A. S. T. nepažįsta. Žino, kad yra pakviesta į šią bylą dėl to vaikino, kuris užpuolė žmogų. Įvykio vietoje nebuvo, ji tiesiog pravažiavo su mašina. Tiksliai kada tai vyko neatsimenu, prieš 2–3 metus. Atsimena, kad buvo vakaras, nes važiavo po darbo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Važiavo vakare po darbo, pamatė, kad stovi du žmonės ir atrodė, kad jie lyg ir mušasi. Vyresnis vyras krito ant gatvės, ji pagalvojo, kad jam padės, todėl ir sustojo. Atsidarė mašinos dureles, ir tas jaunesnis vaikinas šoko ant paspirtuko ir greitai nuvažiavo. Vyresnis vyras tiesiog atsistojo ir nuėjo linguodamas. Ji tiesiog pagalvojo, kad gal jis alkoholio pavartojęs, klausė ar reikia kažkuo padėti, bet jis nieko neatsakė ir nuėjo. Ji įsėdo į automobilį ir nuvažiavau. Toliau, už sankryžos, matė vyrą, kuris lyg stovėjo su dviračiu, veido jo nematė. Patikslino, kad iš toli pamačiusi pagalvojo, kad vyksta muštynės, grumtynės. Sustojo, kad padėtų. Kada davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jai rodė jauną vaikinuką. Buvo du vyrai – vienas jaunas, kitas vyresnio amžiaus. Jai atrodė, kad jie mušasi, nes tas jaunesnis vaikinas labai mosikavo rankomis, o vyresnis vyras lyg kaip ir gynėsi. Vyresnis vyras krito, atrodė lyg jį pastūmė tas jaunesnis vyras. Jaunesnio vaikino rankos atrodė lyg būtų buvusios prie to vyresnio vyro liemens. Peilio liudytoja nematė. Nematė vyresnio vyro sužalojimo ar kraujo, nes jis tiesiog atsistojo ir pradėjo eiti. Atrodė, kad jis orientavosi aplinkoje. Liudytoja nekvietė greitosios ar policijos, nes nematė kraujo ar kitų sužeidimų.

Siekiant patikrinti liudytojos J. L. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-07-22, liudytoja apklausta J. L. (buvusi pavardė R.) parodė, 2022 m. liepos 16 d., apie 18.15 val., po darbo automobiliu vyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vyko (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kryptimi. Važiuojat (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, likus apie 50-100 m., pastebėjo pagal jos važiavo kryptį, pastebėjo griūnantį ant šaligatvio asmenį. Asmuo buvo susirietęs, griuvo kniūbsčias. Apie 1-2 m., atstumu buvo kitas asmuo. Jai privažiavus arčiau, pamatė, kaip krintančiam asmeniui kitas šalia jo buvęs asmuo sudavė į nugaros sritį. Ji matė, kad jis sudavinėjo ranka, kuria dešine ar kaire nepamena. Ar jis turėjo ką nors rankoje ji nematė. Kiek pamena jis sudavė du smūgius. Privažiavus apie 20-30 m., atstumu, ji sustojo važiuojamosios dalies dešinėje pusėje. Prie jų buvo tamsios spalvos el. paspirtukas. Pamatęs sustojusį jos automobilį, asmuo, kuris sudavinėjo smūgius, pakėlė paspirtuką ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, link parduotuvės, tai yra priešinga kryptimi nei ji atvažiavo. Vyriškis, kuris sudavė smūgius buvo apie 20 m., amžiaus, apie 1.8 m., ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs įvairiaspalviais (spalvotais) šortais, gelsvos spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis. Pamena, kad tas apibūdintas vyriškis buvo ilgokų plaukų, buvo užsidėjęs akinius juodos spalvos rėmeliais akiniais. Jeigu jai būtų pateiktas asmuo atpažinti, ji mano, kad jį atpažintų. Ji tą vyriškį matė pirmą kartą, jis jai nėra pažįstamas. Asmuo, kuriam buvo suduoti smūgiai atsistojo nuo šaligatvio. Kada jis atsistojo, liudytoja matė, kad jis svirduliavo į šalis. Iš pradžių ji pamainė, kad jis neblaivus. Ji dar pagalvojo, kad neblaivus asmenys tarpusavyje susimušė. Atsistojus tam vyriškiui ir pasisukus jam į ją nugara, matė, kad ant jo striukės nugarinės dalies yra raudonos spalvos dėmė. Tai pamačiusi ji pamanė, kad tai kraujas. (duomenys neskelbtini) gatvėje ant važiuojamosios dalies gulėjo rankinis laikrodis. Vyriškis vyresnio amžiaus, buvo apsirengęs šviesiai rudos spalvos kelnėmis, bei šviesiai rudos spalvos striuke. Ji jo nepažįsta, matė pirmą kartą. Vyriškis nuėjo ta pačia kryptimi kaip ir nuvažiavo asmuo su paspirtuku. Ji išlipo iš savo automobilio norėdama paklausti ar nereikia pagalbos. Vyriškis nuėjo sparčiu žingsniu, todėl ji jo net nespėjo paklausti. Ji įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į namus. Ji matė, kaip už (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, prie automobilių remonto dirbtuvių, stovėjo dviratininkas ir ji mano, kad jis matė minimą įvykį. Ji dviratininko nepažįsta, su juo nebendravo (1 t., b. l. 118-121).

Po šių liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo J. L. (buvusi pavardė R.) patvirtino, kad ji palaiko šiuos savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina. Tuo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Šiuo metu neatsiminė aplinkybių dėl matyto kraujo ant nukentėjusiojo, nes įvykis jau buvo seniai. Atsimena, kad ant asfalto gulėjo laikrodis. Patikslino, kad ji nematė tuo metu kraujo, kuris bėgtų nukentėjusiajam iš rankos. Patikslino, kad ji policijoje iš jai parodytų fotonuotraukų atpažino asmenį, kuris sudavė vyresniajam vyrui.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. Č. parodė, kad A. S. T. jis nepažįsta. Dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2022 m. liepos mėnesį dirbo vyriausiuoju patruliu. Įvykio aplinkybių neprisimena.

Siekiant patikrinti liudytojo A. Č. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-02, liudytoju apklaustas A. Č. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2022 m. liepos 16 d., nuo 7.00 val. iki 19.00 val., dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju A. S.. 2022 liepos 16 d., apie 18.00 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos, esančiame miškelyje buvo pastebėtas asmuo, kuris su savimi turėjo peilį ir galimai išgąsdino prie sanitarijos miškelyje esančius asmenis. jie patruliuodami nuvažiavo prie minėtos sanatorijos, turėdami tikslą surasti minėtą asmenį ir nustatyti visas įvykio aplinkybes. Prie sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykęs policijos ekipažas, tai yra vyriausiasis tyrėjas A. K., kuris anglų kalba bendravo su moterimi, kuri nurodė asmens buvusio miškelyje požymius ir veido bruožus. Minėta moteris buvo užsienio pilietė, jeigu neklysta (duomenys neskelbtini) Respublikos. Liudytojas anglų kalbos nemoka, todėl su ja nebendravo. A. K. nurodė asmens požymius, kad jis apie 20 metų amžiaus, apie 1,8 m., ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jo akiniai yra su juodos spalvos rėmeliu. Minėtas asmuo buvo apsirengęs įvairiaspalviais šortais, tamsios spalvos džemperiu su gobtuvu. Asmuo nuvažiavo su juodos spalvos el. paspirtuku. Jis kartu su A. S. pradėjo, pagal nurodytus požymius, ieškoti to asmens. Važiuojant nuo „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos link (duomenys neskelbtini) gatvės, link (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, neprivažiavus prie minėtos sankryžos ant kairio šaligatvio pagal jų važiavimo kryptį, ant šaligatvio sėdėjo vyriškis. Prie minėto asmens buvo mergina, kuri jam suteikinėjo medicininę pagalbą. Jis minėtos merginos nepažįsta, jos duomenų neužsirašė. Radijo ryšiu budėtoją informavo, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba. Vyriškio kairė ranka buvo sutvarstyta. Pasiteiraus, kas nutiko, jiems buvo paaiškinta (negali įvardinti, kadangi nepamena, ar mergina suteikinėjusi pagalba ar pats vyriškis) nurodė, jog jam nepažįstamas asmuo dūrė kelis kartus peiliu ir po to nuvažiavo el. paspirtuku. Siekiant surasti galimai nusikaltimą padariusį asmenį, buvo vykdoma jo paieška. Paieška buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) gatvėse. Buvo klausinėjami gatvėje esantys žmonės ar nematė, asmens kurio požymiai jiems buvo nurodyti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve buvo pastebėtas el. paspirtuku važiuojantis K. P.. K. P. nurodė, kad važiuoja pas savo draugą. K. P. buvo nufotografuotas ir nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo atgabentas sužalotas asmuo A. S. T., jam buvo parodyta K. P. nuotrauka, tačiau jis nurodė, kad šis asmuo jo nesužalojo. A. S. T. nurodė, kad jam dūręs asmuo buvo jaunesnis. Sugrįžus į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą buvo peržiūrimos vaizdo stebėjo kameros tikslu nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Pabaigus tarnybą duomenis perdavėme kitiems dirbusiems.

Po šių liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo A. Č. patikslino, kad jo kolega su moterimi bendravo anglų kalba. Dabar atsimena šį įvykį. Jis su kolega tada išvyko ieškoti to asmens pagal nurodytą kryptį. Palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad sužalotą žmogų matė, prie jo buvo moteris, kuri suteikė jam medicininę pagalbą. Tam vyrui buvo sužalota ranka, kuri tiksliai neatsimena, bet ranka buvo kraujuota. Liudytojas dar tos moters klausė ar medikus iškvietė, tai ji paminėjo, kad iškvietė. Juos nukreipė (duomenys neskelbtini) gatvės link, nes ten ir nuvyko ieškoti. Sužalotas asmuo gulėjo ant nugaros, jam atrodo, jog nematė ar sužalojimai buvo nugaroje. Liudytojas radijo ryšiu paprašė, kad atvyktų medikai, nes medikai buvo atvykę į pirmą iškvietimą. Neatsimena, ar nukentėjęs asmuo pasakojo, kaip buvo užpultas. Neatsimena ar bendravo su sužalotu asmeniu, gal kiti kolegos bendravo. Jis su kolega labiau buvo susitelkę į to kito asmens paiešką. Patikslino, jog kiek atsimena, turėjo informacijos, kad žmonės miškelyje prie sanatorijos buvo gąsdinami, nes asmuo stovėjo ir laikė peilį. D. S., jam kaip pareigūnui, po to įvykio jau tapo žinomas, iki įvykio jis jo nepažinojo. Dabar D. S. jam, kaip policijos pareigūnui, žinomas dėl gaunamų iškvietimų, jog jis kabinėjasi prie žmonių, buvo sumušęs žmogų, užpuldinėja, persekioja žmones.

Teisiamajame posėdyje buvo išklausyta eksperčių Ramunės Drazdauskienės ir Audronės Glinskienės išvada dėl D. S. nepakaltinamumo.

Ekspertė Ramunė Drazdauskienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-87/2024 pateiktą išvadą. Ten viskas yra išdėstyta dėl D. S. psichinės būsenos. Įvertinus tai, kad galimai narkotikų vartojimo pasėkoje jam ir išsivystė šis vėlai atsiradęs (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kad jis stokoja kritikos, yra matoma, kad prasideda ir kognityvinių funkcijų silpnėjimas. Šiuo metu yra lengvas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, akivaizdi asmenybės degradaciją. Ekspertiniame skyriuje buvo matomas jo neadekvatus elgesys. Jo fiziologiniai poreikiai buvo tenkinami čia ir dabar. Matėsi netvarkingas jo elgesys, kritikos stoka savo elgesiui, kritikos stoka savo psichikos būsenai. Buvo įvertinta tai, kad buvo atliktos dvi ekspertizes D. S., būtent šioje byloje dėl dabartinės psichikos būsenos ir kitoje byloje dėl asmenų sužalojimo (duomenys neskelbtini). Buvo įvertinta ir tai, kad jo pavojingas, neadekvatus elgesys tęsiasi, pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Visą tai įvertinus, rekomenduota jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - gydymą stacionare Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Jį reikia gydyti, šiuo metu jo būsena bloga. Patikslino, jog tvirtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo D. S. būsena pablogėjo. Ši D. S. psichikos būsena tikrai palaipsniui ir ryškiai blogėjo, nes paskutiniu metu buvo vis dažnesni, gausesni stacionariniai gydymai, vis labiau matoma asmenybės degradacija, mąstymo nuskurdimas, interesų skurdimas. Psichikos būsena jau ir ligos istorijoje aprašyta kaip blogėjanti. Apie veikos momentą jie jau atsakė, kai buvo atskira praėjusi ekspertizė atlikta. Ankstesnė ekspertų išvada nepaneigta yra, ten viskas įvertinta. Jis pats paskui paaiškino, kad apsipažino, galvojo, kad čia vienas iš jį užpuolusių asmenų, kad buvo išgėręs alkoholio, kad pamatęs, jog tai ne tas žmogus, išsigando, pabėgo, kad namuose plovė peilį. Žodžiu, veika ir po veikos jo veiksmai buvo adekvatūs, tikslingi. Jis ir motinai sakė, kad jam „šakės“, kas reiškia, jis kritiškai vertino savo veiką. Papildomos ekspertizės metu įvertino, kad D. S. psichikos būsena tikrai ryškiai pablogėjusi, iki tokio nuolatinio (duomenys neskelbtini) sutrikimo su protinės veiklos nykimu. Buvo stebimi blogėjantys psichikos ir elgesio sutrikimai. Dėl grįžtamojo ryšio, jau čia yra toks kaip lėtinio pobūdžio psichikos sutrikimas, tačiau vartojant nuolat vaistus, prižiūrint medikams, ta būsena gali šiek tiek pagerėti, susilpnėti tie simptomai. Tačiau jeigu jau matome prasidedančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai šie procesai yra labiau progresuojantys. Pats (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini), neadekvatumas, persekiojimo kliedesiai ar pavienės haliucinacijos gali sumažėti, išnykti, tačiau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) simptomai, deja, greičiausiai tik progresuos toliau. Ekspertizės metu nebuvo stebima manipuliacijos požymių. Kaip tik buvo matomas abejingumas jo teisminio proceso atžvilgiu, nematė, kad jis kažkaip bandytų išsisukinėti. Priešingai – buvo matomas neadekvatus, (duomenys neskelbtini) būdingo žmogaus elgesys.

Ekspertė Audronė Glinskienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-87/2024 pateiktą išvadą. Nurodė, kad psichologinio įvertinimo metu gauti rezultatai tik patvirtina šias išvadas, taip pat buvo konstatuotas psichologinio vertinimo metu lengvas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, stebėti atminties, dėmesio proceso pakitimai, neproduktyvus, vis labiau skurstantis mąstymas. Ypač šio tyrimo metu išryškėjo asmenybės nebrandumas, banalumas, nerimastingumas, o projekcinių metodikų duomenys jau atspindėjo ryškius asmenybės regreso požymius, tai ir patvirtino nustatytą diagnozę ekspertizės metu. Kaip psichologė ekspertė tvirtina išvadą dabartiniu metu, kadangi atliko tyrimą konkrečiu metu. Dabar gauti rezultatai yra šie ir ryškiai rodo blogesnę jo psichinę būseną nei ankstesnės ekspertizės metu. Tikėtina, kad jo būsena šiuo metu pablogėjusi jau po nusikalstamos veikos padarymo.

III. Teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai, esantys baudžiamojoje byloje ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

2022-07-17, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Policijos įstaiga) tyrėjo tarnybinis pranešimas „Dėl sužaloto asmens“, kuriame užfiksuota, kad 2022-07-16, apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) mieste, patruliavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas A. Č. tarnybiniu automobiliu „A2044“. Patruliuojant pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, už pėsčiųjų perėjos link „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos ant pėsčiųjų šaligatvio, sėdi vyriškis, ant kurio drabužių ir kūno matėsi kraujo dėmės. Paklausus vyriškio, kas nutiko, jis pasakė, kad einant pėsčiųjų šaligatviu iš nugaros jis pajuto kelis dūrius, po kurių sekė dar keli dūriai į kitas kūno vietas. Vyriškis dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) GMP buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) miesto ligoninės priėmimo skyrių. 2022-07-16, apie 19 val. 10 min., nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, nukentėjusysis A. S. T. paaiškino, kad jam einant pėsčiųjų šaligatviu iš nugaros pajuto kelis dūrius, po kurių sekė dar keli dūriai į kitas kūno vietas. Jį sužalojo nepažįstamas vyriškis, apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 160-165 cm ūgio, tamsių plaukų, buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužius, buvo su juodos spalvos elektriniu paspirtuku ir rankoje laikė didelį, platų virtuvinį peilį (mėsai pjaustyti). (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gydytojai, apžiūrėję A. S. T., nustatė nugaros srityje tris durtines apie 2-3 cm ilgio žaizdas, durtinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje, pjautinę žaizdą kairio žasto paviršiuje, pjautinę žaizdą kairiame stipinkaulyje, nedidelę durtinę žaizdą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Po suteiktos pirmos medicininės pagalbos A. S. T. tolimesniam gydymui ir išsamesniam tyrimui išvežtas į Vilniaus miesto universitetinę ligoninę (1 t., b. l. 1-9).

2022-07-16, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Policijos įstaiga) vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas „Dėl sužaloto asmens“, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. liepos 16 d., apie 18 val. 20 min., dirbant ekipaže A2044 kartu su Alytaus AVPK (duomenys neskelbtini) PK RS tyrėju A. Č., važiuojant nuo „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pastebėjo ant šaligatvio bortelio sėdintį vyriškį, kurio ranka kraujavo. Pasiteiravus kas atsitiko, nurodė, kad nepažįstamas jaunuolis įdūrė peiliu ir su elektriniu paspirtuku nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Prie minėto vyriškio buvo mergina, kuri suteikinėjo pirmąją pagalbą. Per radijo ryšio priemonę informavo Alytaus AVPK OVS budėtoją, kad į nurodytą vietą iškviestų GMP darbuotojus. Buvo vykdoma paieška (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvėse. Pasiteiravus aplinkinių asmenų, šie jokio jaunuolio su elektriniu paspirtuku nematė. Prie „(duomenys neskelbtini)” pastebėtas vyriškis važiuojantis elektriniu paspirtuku, tamsiai apsirengęs, patikrinus paaiškėjo, kad tai K. P., kuris paaiškino, kad iš namų važiuoja pas draugą. Nufotografavus minėtą asmenį ir (duomenys neskelbtini) miesto ligoninės priėmimo skyriuje parodžius A. S. T. fotonuotrauką, šis nurodė, kad asmuo kuris jam dūrė peiliu buvo jaunesnis apie 20-25 metų amžiaus (1 t., b. l. 49).

2022-07-17, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad apžiūrėtas pėsčiųjų šaligatvis ir važiuojamoji kelio dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė, šalia (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos. Apžiūrint įvykio vietą, užfiksuota, kad nuo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos link „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos krypties 10,20 m atstumu ant važiuojamosios kelio dalies yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, taip pat nuo šios dėmės 1,20 m ant pėsčiųjų šaligatvio yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Gatvės plotis yra 6,20 m, o pėsčiųjų šaligatvio plotis 1,60 m. Gatvė yra filmuojama miesto kamera (miesto kameros Nr. 27). Įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. l. 50-58).

2022-08-31, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad liudytoja J. L. (buvusi pavardė R.) atpažino D. S., kaip asmenį, kuris 2022-07-16, apie 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje šaligatviu einančiam asmeniui sudavė smūgius į nugaros sritį ir po to nuvažiavo elektriniu paspirtuku (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Asmenį atpažino iš veido bruožų (1 t., b. l. 122-129).

2022-07-19, Lietuvos Respublikos VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“, raštas policijos įstaigai, kuriame nurodyta, jog 2022-07-16, 18 val. 18 min., A. S. T. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-153).

2022-07-18, VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“, raštas policijos įstaigai, kuriuo buvo pateikti duomenys, kurie patvirtina, jog A. S. T. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Diagnozės: žaizdos apimančios krūtinės ląstą ir pilvą, nugaros apatinę dalį ir dubenį; žaizdos apimančios kelias rankas. Užpultas nežinomo asmens peiliu (1 t., b. l. 156-161).

2022-07-19, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma, kurioje nurodyta, kad A. S. T. nuo 2022-07-17, buvo gydomas šioje ligoninėje. Diagnozė: dauginės krūtinės ląstos, kairės pusės, juosmens ir kairės rankos durtinės – pjautinės žaizdos. Kairio plaučio sužalojimas (1 t., b. l. 167).

2022-08-01, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2368/2022 (01), kurioje konstatuota, kad A. S. T. nustatytos durtinės žaizdos nugaroje, krūtinės ląstoje su kairio plaučio pažeidimu, kairėje blauzdoje, pjautinė - durtinė žaizda kairiame žaste su sausgyslės pažeidimu. Nustatyti sužalojimai padaryti aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) ar įrankiu (įrankiais), galimai, peiliu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į GMP ID 0501, 2022-07-16, 18:21 val.. A. S. T. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl durtinės žaizdos krūtinės ląstoje su kairio plaučio pažeidimu ir pneumotoraksu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. S. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Atskirai durtinės žaizdos nugaroje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai durtinė žaizda krūtines ląstoje su kairio plaučio pažeidimu kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai durtinė žaizda kairėje blauzdoje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai pjautinė - durtinė žaizda kairiame žaste su sausgyslės pažeidimu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. S. T. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 171-172).

2022-09-08, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 2814/2022 (01), kurioje konstatuota, kad A. S. T. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl durtinės žaizdos krūtinės ląstoje su kairio plaučio pažeidimu ir pneumotoraksu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 177).

2022-10-21, VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ raštas policijos įstaigai, kur nurodyta, kad A. S. T. į šią ligoninę buvo hospitalizuotas 2022-07-17, 00.20 val., išrašytas 2022-08-16, 12.00 val. (1 t., b. l. 180).

2022-07-22, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. S. T. savanoriškai pateikė įvykio metu dėvėtus drabužius: dvi plonas striukes, iš kurių viena baltos spalvos, kita yra smėlio spalvos; kelnes pilkšvos spalvos; marškinius baltos spalvos; sportinius batelius, kuriuose įdėtos dvi baltos kojinės. Visi drabužiai su kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 187-199; 191-193). Vilniaus universitetinėje ligoninėje drabužiai buvo sukarpyti (1 t., b. l. 194).

2022-08-11, apžiūros protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad buvo apžiūrėti A. S. T. pateikti drabužiai, kuriais jis buvo apsirengęs užpuolimo metu. Ant drabužių yra dėmės panašios į kraujo. Drabužiuose yra kiauryminiai, durtiniai – pjautiniai pažeidimai. Drabužiai ir avalynė yra nufotografuoti (2 t., b. l. 1-20).

2022-08-30, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo kameros Nr. 27, esančios (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje užfiksuotas vaizdo įrašas, pateiktas į bylą 2022-07-27, tarnybinio pranešimo (2 t., b. l. 23), pagrindu.

Peržiūrint vaizdo įrašą matomos (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvės ir šalia esanti teritorija. Vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdas dinamiškas, t. y. keičiasi priklausomai nuo vaizdo stebėjimo kameros sukimosi kampo. Dešiniajame kampe užfiksuota data ir laikas. Įrašo pradžioje viršutiniame dešiniame kampe nurodyta 2022-07-16, 18:00:00 val.. 18:09:11 val. matoma (duomenys neskelbtini) gatvė, šaligatvis ir šalia jos esanti aplinka. Kairiuoju šaligatvių matomas link (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių einantis asmuo, kuris apsirengęs šviesios spalvos striuke bei šviesios spalvos kelnėmis. Dėl prastos vaizdo kokybės nėra galimybės identifikuoti asmens. 18:09:47 val., matomas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojantis tamsios spalvos automobilis (dėl prastos vaizdo kokybės automobilio markės ir modelio identifikuoti nėra galimybės), kuris sustoja ties skiriamąja juosta, po to sustoja prie dešinio šaligatvio bortelio pagal jo važiavo kryptį. 18:09:50 val., ant kairio (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio matomas ant paspirtuko stovintis asmuo, kuris apsirengęs įvairių spalvų šortais ir tamsios spalvos džemperiu ir kuris važiuoja link (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Ant (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio bortelio matomas sėdintis prieš tai ėjęs asmuo. Vaizdo stebėjimo kamerai apsisukus, 18:10:05 val., matoma, kaip iš sustojusios tamsios spalvos automobilio vairuotojo vietos išlipa asmuo, tačiau dėl prastos vaizdo kokybės negalima jo identifikuoti. Taip pat matomas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių kairiuoju šaligatviu paspirtuku važiuojantis anksčiau paminėtas asmuo. 18:11:34 val., matomas (duomenys neskelbtini) gatvės kairiuoju šaligatviu link (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos einantis aukščiau paminėtas asmuo, apsirengęs šviesios spalvos striuke ir šviesios spalvos kelnėmis. 18:12:31 val., matomas minėtas asmuo stovintis ant (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniojo šaligatvio ir prie jo sustojęs tamsios spalvos automobilis, tačiau dėl prasto vaizdo įrašo kokybės nėra galimybės identifikuoti automobilio markės ir modelio. 18:13:23 val., prie paminėto automobilio matomas asmuo, apsirengęs žalios spalvos kelnėmis ir baltos spalvos viršutiniais drabužiais. 18:22:26 val., matomas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos atvažiuojantis greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris sustoja (duomenys neskelbtini) gatvėje. 18:30:29 val., matomas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos važiuojantis greitosios medicinos pagalbos automobilis (2 t., b. l. 24-26).

2022-07-18, kratos protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad kratos, atliktos bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 60/41607), metu pas D. S. buvo rasta ir paimta - batai „NIKE“, šortai, striukė su gobtuvu, elektrinis paspirtukas „MI ELECTRIC SCOOTER PRO“, 11 vnt., peilių. Rasti ir paimti daiktai nufotografuoti (2 t., b. l. 30-44).

2022-10-06, daiktų apžiūros protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, jog buvo apžiūrėti kratos metu iš D. S. gyvenamosios vietos paimti peiliai. Peiliai sunumeruoti nuo 1 iki 11, išdėlioti vienas šalia kito. Tamsioje patalpoje apžiūrimus peilius apdorojus - apipurškus latentinių kraujo pėdsakų regentu „Bleustar Forensic“, peilio, pažymėto Nr. 4 geležtė iš abiejų pusių pradėjo šviesti ryškiai žydra liuminescencine spalva, kas rodo kraujo pėdsakų buvimą ant geležtės. Ant likusių peilių nematomų kraujo pėdsakų nerasta. Peilis Nr. 4 susideda iš geležtės ir rankenos. Bendras peilio ilgis – 331 mm. Peilio geležtė – tiesi, vienašmenė, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio metalo. Geležtės paviršius – šviesiai pilkos spalvos, blizgus. Geležtės ilgis – 195 mm, plotis ties viduriu – 44 mm, penties storis – 2,1 mm. Geležtės ašmenys – pagaląsti iš abiejų šonų. Kairiajame geležtės šone yra užrašas „CARL SCHMIDT SOHN“, geležtės kairiajame šone penties srityje, arčiau smaigalio 50x15 mm dydžio plote matosi šviesiai rudos spalvos dėmės. Peilio rankena – metalinė, pilkos spalvos, vientisa su geležte. Rankenos ilgis –136 mm, plotis jos vidurinėje dalyje – 27 mm, storis – 19,5 mm. Apžiūrimas peilis Nr. 4 yra pramoniniu būdu pagamintas buitinės paskirties (virtuvinis) peilis. Peilis nufotografuotas su masteline liniuote ir supakuotas į kartoninę dėžę (2 t., b. l. 53-62).

2022-10-18, daiktų apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėti kratos metu pas D. S. paimti batai „NIKE“, šortai, striukė su gobtuvu, elektrinis paspirtukas „MI ELECTRIC SCOOTER PRO“. Tamsioje patalpoje apžiūrimus batus ir rūbus apdorojus - apipurškus latentinių kraujo pėdsakų regentu „Bleustar Forensic“, ant batų „NIKE“, šortų, striukės su gobtuvu, elektrinio paspirtuko „MI ELECTRIC SCOOTER PRO“ nematomų kraujo pėdsakų nerasta. Apžiūrimi batai „Nike“ yra pilkos spalvos medžiaginiu paviršiumi suvarstomi pilkos spalvos raišteliais, abiejų batų kulno viršuje yra plyšimo žymės, dešinio bato dešinėje pusėje ir kairiojo bato dešinėje pusėje yra skylės, bato padas pilkos spalvos, bato viduje yra užrašai „US 11.5, UK 10.5, EU 45.5“, ant liežuvio prisiūta etiketė su užrašu „NIKE SB PORTMORE“. Apžiūrima striukė yra juodos spalvos, dygsniuota, priekyje užsegama dvigubu užtrauktuku, kairėje ir dešinėje pusėse yra užtrauktukais užsegamos kišenės, su vientisu kapišonu, kairės pusės viršuje yra išorinė kišenė užsegama spaude, šalia jos yra vidinė kišenė užsegama užtrauktuku. Viduje yra juodos spalvos pamušalas, viršuje prisiūta etiketė „55 SOUL IND 0055 2773 FIVE FIVE SOUL 55SL0115 SIZE L“. Apžiūrimi šortai yra baltos, šviesiai žydros, tamsesnės žydros, tamsiai mėlynos spalvos su juodos ir tamsiai mėlynos spalvos palmėmis, su vidinėmis kišenėmis kairėje ir dešinėje pusėse, dešinėje pusėje prisiūtas išorinė kišenė, viduje yra baltos spalvos raištelis, matyti tinkliukas, ties nugaros viduriu prisiūta etiketė su užrašu „LUXE XXL“. Apžiūrimas elektrinis paspirtukas „MI ELECTRIC SCOOTER PRO“ yra juodos spalvos rėmu, rėmo apačioje yra priklijuoti lipdukas su kodu „SN: (duomenys neskelbtini) PRODUCTION DATE 03/20“, šalia jo pilkos spalvos lipdukas „Mi Electric Scooter Pro Model: DDHBC02NEB, Net Weight: 31.3 lbs ( 14.2 kg) .....“. Paspirtuko trosas raudonos spalvos, priekinis ratas su raudonos spalvos apvadu, prie galinio rato pritvirtintas stabdymo mechanizmas, purvasaugio nėra - matyti sugadinimo žymės, ant kairės rankenos pritvirtinta juodos spalvos stabdžių svirtis, ties rankenos viduriu yra valdymo skydelis, dešinėje rankenoje įmontuotas raudonos spalvos greičio mygtukas. Daiktai ir drabužiai nufotografuoti (2 t., b. l. 63-75).

2022-12-06, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2022-10-06 apžiūros protokolo, žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 2, Nr. 3), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. S. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. S. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-24 (2 t., b. l. 85-88).

2022-09-01, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-863/2022, kurioje nurodyta, kad įtariamajam D. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 114).

2022-11-07 - 2022-11-15, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-626/2022, kuriame konstatuota, kad paveldimumas psichikos sutrikimais neapsunkintas. Nustatytos ir aptartos D. S. klinikinės diagnozės. Stebimas tiriamojo parodymų nepastovumas tiek bylos medžiagoje, tiek medicininėje dokumentacijoje, teigia neatsimenantis įvykių, nes buvo girtas. Žymesnių mąstymo procesų patopsichologinių pakitimų nenustatyta, aktyvios psichoprodukcijos neišpasakoja, mąstymas kryptingas, tolygus, adekvatus. Tiksliam diagnozės nustatymui D. S. rekomenduojama paskirti stacionarinę kompleksinę, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (2 t., b. l. 141-144).

2023-06-07 – 2023-06-20, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-52/2023, kuriame konstatuota, kad gydymosi metu kalbėdamas apie byloje nagrinėjamą įvykį, tiriamasis pateikdavo skirtingas versijas, painiodavosi pasakojime, viena kartą teigė, kad užpuolė nukentėjusįjį, nes pagalvojo, kad jis gali būti banditu, kitą kartą nurodė, kad girdėjęs, kaip nukentėjusysis jį pravardžiavo, dar kitą kartą sakė, kad nukentėjusysis nepasitraukė jam iš kelio, o tikslinantis aplinkybes, slėpė jas ir jų detales. Ekspertai, įvertinę medicininę dokumentaciją, ištyrę D. S., pateikė išvadas, kad D. S. nusikalstamos veikos 2022-07-16 padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu; jam konstatuojami (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas. D. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su D. S. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo metu D. S. konstatuojami (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurių D. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. S. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (3 t., b. l. 32-42).

2024-08-19, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio specialisto išvada Nr. 99U-56/2024, kurioje konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje atsirado naujų duomenų apie pasikartojančius D. S. stacionarizavimus į psichiatrijos ligoninę, jam yra tikslinga skirti papildomą stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę dabartinės psichikos būsenos įvertinimui. Išvada dėl D. S. psichikos būsenos ir jo galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio 2022-07-16 metu jau yra pateikta stacionarinės TPPE išvadoje akto Nr. 75U-II-52/2023 (4 t., b. l. 48).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2024-11-22 – 2024-12-20, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-87/2024, kurio išvadose konstatuota, kad šiuo metu D. S. konstatuojami (duomenys neskelbtini), rezidualinis arba vėlai atsirandantis (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) ir kitos lengvesnės (duomenys neskelbtini), dėl kurio D. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. D. S. nerekomenduojama apklausti teisme, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, su D. S. nerekomenduojama atlikti kitus procesinius veiksmus. D. S. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“, bendro stebėjimo skyriuje. Šiuo metu D. S. elgesys dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo yra socialiai pavojingas (5 t., b. l. 18-31).

D. S. charakterizuojantys duomenys:

D. S. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nesimoko (3 t., b. l. 86-87; 88; 96)

D. S. neteistas (3 t., b. l. 80-81),

D. S. baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 82-85).

E. S. yra D. S. motina (3 t., b. l. 75-76).

D. S. turi nekilnojamojo turto (3 t., b. l. 90-92). Kilnojamojo turto, kurį privaloma registruoti neturi (3 t., b. l. 93-94; 95).

Baudžiamojoje byloje yra nepilnamečio D. S. individualaus vertinimo pažyma, kurioje nėra neigiamos informacijos apie D. S. (3 t., b. l. 105-107; 108-110).

D. S. į VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ patalpintas 2024-12-31 (5 t., b. l. 14).

D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-07-18, 16.25 val., iki 2022-07-19, 15 val. 37 min. (3 t., b. l. 114-116; 117-119). Laikinojo sulaikymo terminas – 1 (viena) para.

2022-07-19, vyriausiojo tyrėjo nutarimu D. S. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (3 t., b. l. 169-172).

2023-12-13, vyresniosios tyrėjos nutarimu D. S. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 173-176).

2023-12-13, vyresniosios tyrėjos nutarimu D. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 177-180).

2024-09-30, Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta panaikinti D. S. 2023-12-13 vyresniosios tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaip nebereikalingą. Palikti galioti D. S., 2023-12-13, vyresniosios tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuria jam yra uždrausta nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. S. T. (4 t., b. l. 184-187).

2024-12-31, Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta atiduoti D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), į specialią įstaigą – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, nustatant 3 (trijų) mėnesių laikymo joje terminą arba kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam skyrimo. D. S. atidavimo į specialią įstaigą termino pradžią skaičiuoti nuo jo patalpinimo į VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ dienos, vykdant šią teismo nutartį (5 t., b. l. 10-12).

D. S. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė turi būti panaikinta nuo šios teismo nutarties paskelbimo dienos BPK 139 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ji yra nereikalinga, kadangi D. S. po šios nutarties paskelbimo toliau paliekamas gydytis VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.

Iki šios teismo nutarties pradėjimo vykdyti dienos paliekamas taikyti 2024-12-31, Kauno apygardos teismo nutartimi D. S. paskirtas atidavimas į specialią įstaigą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, o šią nutartį pradėjus vykdyti 2024-12-31 Kauno apygardos teismo nutartimi D. S. paskirtas atidavimas į specialią įstaigą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, panaikintinas.

Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Įtariamojo nuosavybės teisės neapribotos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2022-07-22, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. S. T. paimti daiktai: 2 striukės, kelnės, marškiniai, sportiniai bateliai, kuriuose yra dvi kojinės, laikinajam saugojimui priduoti į daiktinių įrodymų saugyklą (2 t., b. l. 89-90; 91)

2022-10-25, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas nukentėjusiojo A. S. T. seilių lyginamasis pavyzdys, laikinajam saugojimui priduotas į daiktinių įrodymų saugyklą (2 t., b. l. 92-93; 94).

2022-07-19, kratos metu pas D. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paimtas peilis, laikinajam saugojimui priduotas į daiktinių įrodymų saugyklą (2 t., b. l. 92-93; 94).

3 vokai su kompaktiniais diskais, kuriuose 1) 2022-10-12 įtariamojo D. S. apklausos vaizdo įrašas; 2) 2022-10-12 įtariamojo D. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas; 3) 2023-07-16, stebėjimo kamerų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių vaizdo įrašas, atsiųsti kartu su baudžiamąja byla.

2022-10-19, nutarimo grąžinti daiktus (2 t., b. l. 76-78) ir 2022-10-19, pakvitavimo (2 t., b. l. 79) pagrindu pas E. S. saugomi daiktai: batai „Nike“; šortai; striukė su gobtuvu; elektrinis paspirtukas „MI ELECTRIC SCOOTER PRO“; 10 vnt., peilių.

Šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, šių daiktinių įrodymų likimas turi būti išspręstas taip:

2022-07-19, kratos metu pas D. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paimtas peilis, laikinajam saugojimui priduotas į daiktinių įrodymų saugyklą (2 t., b. l. 92-93; 94), turi būti konfiskuotas ir sunaikintas (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis; BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3 vokai su kompaktiniais diskais, kuriuose yra 2022-10-12 įtariamojo D. S. apklausos vaizdo įrašas; 2022-10-12 įtariamojo D. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas; 2023-07-16, stebėjimo kamerų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių vaizdo įrašas, atsiųsti kartu su baudžiamąja byla, turi būti palikti tolimesniam saugojimui prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir priverčiamosios medicinos priemonės parinkimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą numatyta tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad terminas sveikata reiškia natūralią konkretaus žmogaus organizmo būklę iki nusikaltimo, o sveikatos sutrikdymas, tai tokios organizmo būklės pakitimas, pablogėjimas dėl kaltininko neteisėtos veikos.

Sveikatos sutrikdymas apima ir sužalojimą, nes sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.

Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento.

Nukentėjusysis, tokio pobūdžio bylose, visada yra kitas žmogus, jau gimęs ir dar nemiręs, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės.

Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiais yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu kilus padariniams lėmusiems tokį sveikatos sutrikdymą.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokių padarinių nori.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sunkus sveikatos sutrikdymas laikytinas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Pažymėtina tai, kad D. S. nukentėjusįjį sužalojo visiškai be jokios priežasties. Įsivaizduodamas, tik jam vienam suprantamas aplinkybes. Jis viešojoje vietoje elgėsi neprognozuojamai, pavojingai. Jo auka galėjo tapti bet kuris, gatve einantis žmogus.

Bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog nukentėjusysis A. S. T. buvo sunkiai sužalotas dėl pavojingo ir neprognozuojamo D. S. elgesio. Tai buvo apdaryta viešojoje vietoje, be jokios pateisinamos priežasties.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių, kad sužalojant A. S. T. buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir kad ją padarė D. S.. Nukentėjusysis A. S. T., baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, tiksliai nurodė jo sužalojimo aplinkybes, jo nurodytos šios aplinkybės tiksliai sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis ir tiksliai atkartoja šioje baudžiamojoje byloje minimą įvykį. Kad A. S. T. buvo sužalotas padarant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, be jo paties paaiškinimų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, tiksliai įrodo specialisto išvadą dėl A. S. T. sužalojimo mąsto, liudytojų A. Č., J. L. (buvusi pavardė R.), E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme bei kiti teismo aprašyti ir ištirti įrodymai esantys baudžiamojoje byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami išvadai, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir kad ją padarė D. S.. D. S. inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispoziciją ir yra kvalifikuota teisingai.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Už tokią veiką yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta.

Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu. Padariniai - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimui atsirasti pakanka bent vieno iš šių būdų: 1. Įžūlaus elgesio; 2. Grasinimų; 3. Piktybiškų patyčių; 4. Vandališkų veiksmų.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomeninė rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, leisti laisvalaikį ir pan..

Viešoji vieta, tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų (pvz.: restoranas, naktinis klubas, kavinė, baras, parduotuvė ir pan.).

Visuomenės rimties sutrikdymas galimas tada, kai kaltininko veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino. Apie viešosios tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, nutrauktas žmonių poilsis ir pan..

Priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių buvimas rodo, kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta būtent dėl kaltininko (o ne trečiųjų veiksnių) veikimo ar neveikimo.

Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai tokios veikos atskirai neinkriminuotinos, nes jas apima viešosios tvarkos pažeidimo norma.

BK 284 straipsnio sudėtis yra materialioji. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių.

Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant tyčinę kaltę nebūtina, kad kaltininkas tiksliai suvoktų savo veikimo vietą kaip viešąją, tačiau svarbu tinkamai įvertinti tokio jo elgesio paskatas. Asmuo gali veikti ir be aiškios asmeninės motyvacijos arba jo veiksmams pretekstas buvo mažareikšmė dingstis, galima daryti išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti ir kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešiškumą viešajai tvarkai. Tuo atveju, jeigu savo asmeniniams santykiams aiškinti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Nagrinėjamo nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo.

D. S. viešojoje vietoje, be jokios svarbios priežasties sužalojo nukentėjusįjį A. S. T.. Nukentėjusysis buvo sužalotas esant šviesiam paros metui, aplinkui esant kitiems žmonėms, vykstant intensyviam jų judėjimui. Nukentėjusiojo sužalojimui buvo panaudotas peilis, kurį D. S. buvo pasiėmęs iš savo namų. Nukentėjusįjį D. S. sužalojo be jokių pateisinamų priežasčių, tik dėl jo paties įsivaizduojamų motyvų, esant tik jam vienam suprantamoms aplinkybėms.

D. S. elgesys buvo agresyvus, nepriimtinas moralės požiūriu ir šokiruojantis. Jam sužalojus nukentėjusįjį buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Nusikalstamai D. S. elgėsi būdamas pakaltinamu, sulaukęs 16 metų, taip jis elgėsi viešojoje vietoje, aplinkui esant kitiems žmonėms, jo elgesys buvo pavojingas ir nepateisinamas. Jo auka tapo visiškai atsitiktinai gatve einantis žmogus.

Šioje baudžiamojoje byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami išvadai, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir kad ją padarė D. S.. D. S. inkriminuota nusikalstama veika atitinka ir BK 284 straipsnio dispoziciją ir yra kvalifikuota teisingai.

Įvertinus visus nustatytas aplinkybes daroma išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys ir teismo teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, įrodo, kad yra padarytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytos įstatymo uždraustos veikos, ir kad jas padarė D. S.. Šias įstatymo uždraustas veikas D. S. padarė būdamas pakaltinamas.

Tačiau jau po nusikalstamų veikų padarymo D. S. psichinė sveikata sutriko, pradėjo blogėti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2024-11-22 – 2024-12-20, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-87/2024, išvadose konstatuota, kad šiuo metu D. S. konstatuojami (duomenys neskelbtini), rezidualinis arba vėlai atsirandantis (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) ir kitos lengvesnės (duomenys neskelbtini), dėl kurio D. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. D. S. nerekomenduojama apklausti teisme, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, su D. S. nerekomenduojama atlikti kitus procesinius veiksmus. D. S. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“, bendro stebėjimo skyriuje. Šiuo metu D. S. elgesys dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo yra socialiai pavojingas.

Tai įvertinęs ir vadovaudamasis BPK 393 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad asmuo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas arba po nusikalstamos veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas sprendė baudžiamojoje byloje pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Šiuo metu D. S. yra nepakaltinamas, nes jam po nusikalstamų veikų padarymo sutriko psichika ir jis dėl to negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikėtų tik atidėti bylos nagrinėjimą.

Šiuo atveju D. S. reikia taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

BK 17 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

To paties straipsnio 5 dalis numato, kad stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.

To paties straipsnio 6 dalis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

To paties straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.

Atsižvelgiant į medicinos ekspertų rekomendacijas, į D. S. padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, sprendžiama, kad D. S. šiuo metu yra pavojingas visuomenei ir jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Bylos nagrinėjimas yra stabdomas (BPK 403 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 17, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 392-404 straipsniais,

nutaria:

Baudžiamosios bylos Nr. N1-57-844/2025 (teismo proceso Nr. 1-01-1-26723-2022-9) nagrinėjimą sustabdyti ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“.

D. S. 2023-12-13, vyresniosios tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šios teismo nutarties paskelbimo dienos – t. y. nuo 2025 m. kovo 10 d.

Iki šios teismo nutarties pradėjimo vykdyti dienos palikti taikyti 2024-12-31, Kauno apygardos teismo nutartimi D. S. paskirtą atidavimą į specialią įstaigą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, o šią teismo nutartį pradėjus vykdyti, 2024-12-31, Kauno apygardos teismo nutartimi D. S. paskirtą atidavimą į specialią įstaigą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, šių daiktinių įrodymų likimą išspręsti taip:

2022-10-19, nutarimo grąžinti daiktus (2 t., b. l. 76-78) ir 2022-10-19, pakvitavimo (2 t., b. l. 79) pagrindu pas E. S. saugomus daiktus: batus „Nike“; šortus; striukę su gobtuvu; elektrinį paspirtuką „MI ELECTRIC SCOOTER PRO“; 10 vnt., peilių, palikti E. S..

2022-07-22, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. S. T. paimtus daiktus: 2 striukes, kelnes, marškinius, sportinius batelius, kuriuose yra dvi kojinės, grąžinti A. S. T. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2022-10-25, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtą nukentėjusiojo A. S. T. seilių lyginamąjį pavyzdį sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2022-07-19, kratos metu pas D. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paimtą peilį konfiskuot ir sunaikinti (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis; BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3 vokus su kompaktiniais diskais, kuriuose yra 2022-10-12 įtariamojo D. S. apklausos vaizdo įrašas; 2022-10-12 įtariamojo D. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas; 2023-07-16, stebėjimo kamerų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių vaizdo įrašas, palikti tolimesniam saugojimui prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išaiškinama, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Išaiškinama, kad šią nutartį turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka, asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Nutartį vykdymui išsiųsti VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.

Ši teismo nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas