Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-07-30 · Civilinė byla Nr. 2S-801-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-30
Bylos Nr.
2S-801-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Algirdas Auruškevičius
Pareiškėjas
K. B., S. B.
Suinteresuotas asmuo
V. V.
Kategorijos
  • 113.6.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-801-275/09

Teisėja Liuda Arlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.10.;

125.2.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 30 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis ir Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir K. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo V. V., institucija byloje teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Parengiamojo posėdžio metu pareiškėja K. B. prašė patvirtinti naujai sudarytą pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. V. nurodė, kad su tokia sutartimi nesutinka, nes joje aptartas ne visas pareiškėjų dalintinas turtas, sutartis gali pažeisti kreditoriaus V. V. interesus. Prašė bylos nagrinėjimą atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-04-09 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, šeimos ir kreditoriaus interesus, kadangi sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtrauktas visas dalintinas pareiškėjų turtas ir tokia sutartis negali būti tvirtinama, civilinė byla stabdytina kol pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 str. 4 d., CPK 540 str. 4 p.).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Pareiškėja K. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-09 nutartį panaikinti ir bylą (2009-03-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą) perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog 2009-03-24 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtrauktas visas dalintinas pareiškėjų turtas, t.y. žemės sklypas, kadangi jis yra asmeninė K. B. nuosavybė ir tarp pareiškėjų negali bei neturi būti dalinamas (CK 3.89 str., 3.127 str. 1 d.). 2000-10-31 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią K. B. asmeninės nuosavybės teise nusipirko 0,1521 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina tokie įrodymai: sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, būtent K. B. buvo įvardinta šio sklypo pirkėja; žemės sklypas buvo įsigytas panaudojant asmenines K. B. lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo sutartį; S. B., tuo metu buvęs ir šiuo metu esantis Rusijos Federacijos piliečiu, 2000-10-31 negalėjo jokia forma (asmeninės, bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės teise) įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės, kadangi tai imperatyviai draudė Konstitucijos 47 str. bei 1996-06-20 Konstitucijos 47 str. 2 d. numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas, įsigaliojęs 1998-02-02. Šis įstatymas numatė, jog užsienio valstybių piliečiai, kuriems gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn žemės sklypus turi atitikti du esminius kriterijus: 1) užsiimti įsteigta ūkine veikla Lietuvoje (minėto įstatymo 2 str. 2 d. 3 p.) ir 2) būti Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, šalies dalyvės piliečiu (Europos Sąjungos piliečiu). S. B. neatitiko nė vieno iš nurodytų kriterijų: neužsiiminėjo įsteigta ūkine veikla Lietuvoje ir nebuvo šalies, minėtos Europos sutarties dalyvės, piliečiu. Be to, užsienio pilietis, norėdamas įsigyti žemę, privalėjo gauti tam Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą (įstatymo 10 str.). Notaras, žemės perleidimo užsienio piliečio nuosavybėn (įskaitant ir bendrąją jungtinę nuosavybę) sandorį galėjo tvirtinti tik po to, kai jam pateikiamas įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas (įstatymo 14 str. 1 d.). Būtent dėl šių priežasčių 2000-10-31 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, jog šį žemės sklypą nuosavybėn įsigijo K. B., Lietuvos Respublikos pilietė, ir būtent todėl viešajame registre šis turtas yra įregistruotas tik K. B. vardu. CK 3.88 str. 3 d. numato, jog kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tai yra būtina sąlyga, kad viešame registre registruojamam turtui būtų galima taikyti turto bendrumo prezumpciją. Turtas, viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, bus laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. S. B. kreditorius V. V., teigdamas, jog žemės sklypas yra bendroji jungtinė pareiškėjų nuosavybė, privalo įrodyti tokias aplinkybes ir paneigti minėtą įstatyminę prezumpciją, tačiau šios pareigos net nebando vykdyti. Vilniaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas žemės sklypo priskirtinumo ar nepriskirtinumo asmeninei K. B. nuosavybei klausimą, nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog viešajame registre prie žymos, liudijančios K. B. nuosavybės teisę, nėra žodžio „asmeninė“. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas. Teismas neatsižvelgė į nuosavybės teisės į žemės sklypą atsiradimo teisinį pagrindą (žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) bei galiojusį teisinį reguliavimą (objektyvias Rusijos Federacijos piliečio galimybes nuosavybės teise įsigyti žemės sklypą Lietuvos Respublikoje). Apeliantė pažymi, jog aplinkybę, kad žemės sklypas tariamai nepagrįstai neįtrauktas į dalintino turto masę (nenurodytas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių) V. V. nurodė ir savo 2008-10-30 apeliaciniame skunde. Vilniaus apygardos teismas 2009-02-04 nutartyje šio kreditoriaus argumento pagrįstumo nepatvirtino ir pirmosios instancijos teismo klaidos šioje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimo dalyje neįžvelgė. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-09 nutartimi pareiškėjai faktiškai yra įpareigojami į dalintino turto masę įtraukti ir bendrojon jungtinėn pareiškėjų nuosavybėn priskirti žemės sklypą, ko pasekoje gautųsi teisinė situacija, kuomet S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priskiriamas žemės sklypas. Kaip minėta, tokią teisinę situaciją imperatyviai draudžia Konstitucijos 47 str. bei 1996-06-20 Konstitucijos 47 str. 2 d. numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas. Šiuos teisės aktus pažeidžianti sutarties nuostata prieštarautų viešajai tvarkai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatė, jog 2009-03-24 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtrauktas visas dalintinas pareiškėjų turtas ir tokia sutartis negali būti tvirtinama, todėl neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

Įstatymas leidžia sutuoktiniams nutraukti santuoką supaprastinta, CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Viena tokių sąlygų – sutuoktiniai su prašymu nutraukti santuoką privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o jos turinys turi atitikti CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus (CPK 539 str. 2 d.). Pareiškėjai tokią sutartį sudarė ir pateikė teismui du kartus (b.l. 4-5, 137-138). Sutarties turinys bei jos sąlygų atitikimas įstatymui yra vertinamoji aplinkybė, o tokius vertinimus įtakoja ne tik pačių sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų interesai, bet ir sutuoktinių ar vieno jų kreditoriaus (kreditorių) interesai, jeigu tokių esama. Kitaip tariant, teismas, vertindamas pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepaisant sutarties šalių susitarimo yra įpareigotas patikrinti, ar ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarka, ar ji iš esmės nepažeidžia sutuoktinių vaikų ar kurio nors sutuoktinio teisių bei teisėtų interesų, ar yra išlaikyta sutuoktinių ir jų vaikų bei sutuoktinių (sutuoktinio) kreditorių interesų pusiausvyra. Šiuo atveju atsižvelgti į esančio kreditoriaus V. V. interesus pareiškėjus įpareigojo ne tik Vilniaus apygardos teismas 2009-02-04 nutartimi išnagrinėjęs kreditoriaus apeliacinį skundą, bet ir aukštesnės instancijos teismų formuojama teisminė praktika, atitinkamos teisės normos. CPK 540 str. 4 d. nustato bylą nagrinėjančiam teismui pareigą spręsti santuokos nutraukimo klausimą tik išsprendus pareikštus kreditorių reikalavimus; kreditoriaus (išieškotojo) teisę reikalauti tokios skolininko turto dalies, kad iš jos būtų galima išieškoti, numato CPK 667 str. 4 d. Kreditoriaus teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra įtvirtintos ir CK 3.126 str., nors šiuo konkrečiu atveju kreditorius tokia teise reikšti savarankišką reikalavimą dėl turto padalijimo būdo ir negalėjo pasinaudoti dėl bylos proceso ypatumų – kaip jau minėta, byla nagrinėjama ne ginčo, o ypatingosios teisenos tvarka. Jokios teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat ir teismui nesuteikia įgalinimų patvirtinti sutartį su išlygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokią sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.), arba jos nepatvirtindamas. Egzistuoja ir dar viena galimybė - kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, tai sutuoktiniai pagal CK 3.53 str. 4 d. nuostatą yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas tokią savo teisę realizavo priimdamas 2009-03-18 nutartį (b.l. 135). 2009-04-01 pareiškėjai pateikė teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 137-138), tačiau teismas skundžiama 2009-04-09 nutartimi konstatavo, kad šioje sutartyje nėra įtrauktas visas dalintinas pareiškėjų turtas ir tokia sutartis negali būti tvirtinama bei pakartotinai įpareigojo pareiškėjus sudaryti ir pateikti teismui naują sutartį. Atskiruoju skundu pareiškėja K. B. ginčija pirmosios instancijos teismo įpareigojimą įtraukti į dalintiną pareiškėjų turtą žemės sklypą, motyvuodama tuo, kad šis žemės sklypas yra jos asmeninė nuosavybė. Byloje kilus ginčui dėl dalintino turto sudėties, teisėjų kolegija pažymi, kad santuoką nutraukiant ypatingosios teisenos tvarka turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių, o ne teismo diskrecijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti trečią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nors, kaip matyti iš atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių, pareiškėjai keisti sudarytos sutarties nenori. Kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą nėra. Pirmosios instancijos teismas manydamas, kad toks turto pasidalijimas prieštarauja įstatymui, tame tarpe jeigu akivaizdžiai pažeidžia sutuoktinių ar sutuoktinio kreditoriaus interesus, išnagrinėjęs bylą iš esmės, turi teisę netvirtinti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o 2009-03-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimas perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir 2009-03-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisAlgirdas Auruškevičius