Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-42-304/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
2-42-304/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01589-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Atsakovas
Z. G.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija
Civilinė byla Nr. 2-42-304/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01589-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 24.4; 35.3.6; 116.4. (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriajaunt Viktorijai Stanienei, dalyvaujant ieškovių atstovei Vaidai Pakalniškytei, atsakovei Z. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM ieškinį atsakovei Z. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės rašo priteisti iš atsakovės 4503,87 Lt fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, atsiradusiai už neatliktas tarnybines pareigas. Nurodė, kad atsakovė iki 2010-08-09 užėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriaus direktorės pareigas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyrius 2012-01-01 reorganizuotas ir prijungtas prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, perimant Telšių skyriaus teises ir pareigas. Mažeikių skyrius nustatė, kad permokėtos senatvės pensijos J. V. bei A. R. P. nebuvo išieškotos teisės aktų nustatyta tvarka. Senatvės pensijos gavėjui J. V. nuo 1997-12-01 iki 2004-08-31 Telšių skyrius mokėjo neteisingai paskirtą senatvės pensiją pagal didesnį, negu priklausė asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą. 2004-10-27 direktorės pavaduotoja V. P. pateikė atsakovei patikrinimo ataskaitą Nr. 10, kurioje nurodė permokos sumą 7033,89 Lt, susidariusią per laikotarpį nuo 1997-12-01 iki 2004-08-31. 2004-11-09 atsakovė priėmė sprendimą Nr. 17 „Dėl permokos nustatymo“, o 2004-11-10 sprendimą Nr. R20-13 „Dėl permokos išieškojimo“. 2004-11-22 atsakovė UAB „Žemaitijos keliai“ pateikė pretenziją Nr. R2-7709 „Dėl padarytos žalos atlyginimo“, reikalaudama atlyginti dėl neteisingai išduotų dokumentų padarytą žalą 7033,89 Lt. Daugiau dokumentų apie atliktus išieškojimo veiksmus nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. byloje nėra. 2008-05-09, praleidus ieškininės senaties terminus, Fondo valdybos Telšių skyrius UAB „Žemaitijos keliai“ pateikė pretenziją Nr. R2-5291 „Dėl žalos atlyginimo“, bei pakartojo pretenziją 2008-06-27 Nr. R2-6777 (pretenzijas rengė L. J., pasirašė V. P.). UAB „Žemaitijos keliai“ 2008-07-04 raštu Nr. 03-320 „Dėl reikalavimų atlyginti žalą“ atsisakė atlyginti žalą, motyvuodami, kad yra suėjusi ieškininė senatis dėl žalos atlyginimo, rezoliucijos ant šio dokumento nėra. Senatvės pensijos gavėjui A. R. P. T. skyrius nuo 1997-09-26 iki 2002-11-30 mokėjo neteisingai paskirtą senatvės pensiją pagal didesnį, negu priklausė asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą. 2003-01-08 atsakovei, kaip skyriaus vadovei, buvo pateikta patikrinimo ataskaita Nr. 4, kurioje nurodyta permokos suma 12955,42 Lt., susidariusi per laikotarpį nuo 1997-09-26 iki 2002-11-30. 2003-01-08 atsakovė priėmė sprendimus Nr. 4 „Dėl permokos nustatymo“ ir Nr. 3 „Dėl permokos išieškojimo“. 2003-01-21 Fondo valdybos Telšių skyrius AB bankui HANSA-LTB pateikė pretenziją Nr. 217 „Dėl padarytos žalos atlyginimo“, reikalaudamas atlyginti dėl neteisingai išduotų dokumentų padarytą žalą 12955,42 Lt. 2003-06-10 AB bankas „Hansabankas" raštu Nr. 03-43/ 1954 pasiūlė pateikti ieškinį A. R. P. dėl be pagrindo įgyto turto ir išsiieškoti žalą iš jo, tačiau atsakovė nei dėl kreipimosi į teismą, paduodant ieškinį bankui ar išmokos gavėjui, nesiėmė jokių veiksmų . Daugiau dokumentų apie atliktus išieškojimo veiksmus nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. byloje nėra. 2008-05-09, praleidus jau visus ieškininės senaties terminus, Fondo valdybos Telšių skyrius AB bankui „Hansabankas“ pateikė pretenziją Nr. R2-5309 „Dėl žalos atlyginimo“ (pretenziją rengė L. J., pasirašė V. P.). AB bankas „Hansabankas" 2008-06-10 raštu Nr. SP-12002 „Dėl 12955,42 litų žalos atlyginimo“ atsisakė atlyginti žalą, siūlydamas ginčą spręsti taikiu būdu abipusių nuolaidų pagrindu. 2009-08-17 atsakovė pasirašė ir pateikė AB bankui „Swedbank“ pretenziją Nr. R2-5048 dėl 12955,42 Lt žalos atlyginimo 2009-09-17 AB bankas „Swedbank“ raštu Nr. SR-36539 „Dėl žalos atlyginimo“ (į raštą 2009-08-17 Nr. R2-5048) atsisakė tenkinti pretenziją, motyvuodamas, kad praleistas LR įstatymuose nustatytas senaties terminas ir siūlė šalims nuostolius dalintis po lygiai (raštas nukreiptas L. J.). 2009-10-07 atsakovė dar kartą AB bankui „Swedbank” išsiuntė raštą Nr. R2-6031 „Dėl žalos atlyginimo”, kuriame pripažino, kad skyrius vykdė ne visus būtinus veiksmus dėl permokėtų sumų išieškojimo ir pritarė siūlymui šalims pasidalinti nuostolius lygiomis dalimis (AB bankas „Swedbank” 2010-02-03 pavedimu Nr. 133306 VSDFV Telšių skyriui pervedė 6477,71 Lt žalos atlyginimo, 6477,71 Lt liko neišieškota. Fondo valdybos Telšių skyriaus vedėja (vėliau - direktorė), kurios pareigas užėmė atsakovė, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2002-06-27 įsakymu Nr. 322 patvirtinto VSDFV teritorinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8, 16, 17, 30 punktus privalėjo užtikrinti teritorinio skyriaus veiklą teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinti valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatuose teritoriniam skyriui nustatytas funkcijas, užtikrinti pensijų ir kitų išmokų mokėjimą, apskaitą ir atskaitomybę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, teisės aktuose nustatytais atvejais priimti sprendimus dėl pensijų ir kitų išmokų permokų išieškojimo. Šias savo pareigines funkcijas atsakovė vykdė itin aplaidžiai, nes neatliko visų privalomų veiksmų, siekiant išieškoti susidariusias permokas. Pažymėtina, kad A. P. pensijos permokos atveju atsakovė viršijo savo įgaliojimus, pasidalindama su atsakingu asmeniu atsakomybe, nes nei vienas teisės aktas galiojęs atliktų veiksmų metu nesuteikė skyriaus vadovei teisės palikti neišieškotą pensijos permoką. Kadangi atsakovė nesiėmė priemonių patraukti atsakomybės asmenų dėl kurių kaltės nebuvo imtasi savalaikių visų galimų teisinių priemonių išieškoti nustatytas pensijos permokas, atsakovei 2013-08-21 asmeniškai įteikta pretenzija dėl žalos atlyginimo (2013-08-19 Nr. (4.18)1-17799), kuria Fondo valdybos Mažeikių skyrius pareikalavo grąžinti dalinę Fondo biudžetui padarytą žalą, kurios suma 4503,87 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2012-03-30 raštais Nr. (1.5.)I-7412 ir (1.5.)I-7409 kreipėsi į Fondo valdybą su prašymais nurašyti susidariusias permokas, susidariusias ne dėl išmokų gavėjų kaltės, suėjus senaties terminams. Fondo valdyba pateiktus prašymus išsprendė tik 2013-07-09 ir nurodė nustatyti kaltus darbuotojus. Vykdydama skyriaus vadovo pareigas iki 2010-08-09 ji priėmė sprendimus dėl permokų išieškojimo: 2003-01-08 sprendimą Nr. 4 dėl 12955,42 Lt permokos, o 2004-11-10 sprendimą Nr. R20-13 dėl 7033,89 Lt permokos. Vėliau davė pavedimus ir nurodymus atsakingiems darbuotojams pagal jiems priskirtas pareigines funkcijas vizomis ar žodžiu. Tiek A. R. P., tiek J. V. permokėtos pensijų sumos 2003 m. ir 2004 m. buvo įtrauktos į skyriaus finansinės atskaitomybės ataskaitas, todėl Fondo valdybai buvo žinoma apie permokos finansinių ataskaitų dokumentus. Fondo valdyba jokių pretenzijų ir reikalavimų jos atleidimo metu neturėjo. Mano, kad yra suėjęs senaties terminas.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė ieškinius palaikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas iš reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.).

Atsakovė iki 2010-08-09 dirbo Fondo valdybos Telšių skyriaus vadove. 2003-01-08 atsakovė priėmė sprendimą Nr. 4 dėl 12955,42 Lt permokos, 2004-11-10 priėmė sprendimą Nr. R20-13 dėl 7033,89 Lt permokos. Atsakovės teigimu, išieškant permokas ji davė žodinius ar vizuotus pavedimus ir nurodymus atsakingiems darbuotojams pagal jiems priskirtas pareigines funkcijas. Nustatytos pensijų permokos buvo įtrauktos į skyriaus finansinės atskaitomybės ataskaitas — į Didžiąsias knygas bei į duomenų trūkumų ir permokų apyvartas ir likučius dokumentus, šie duomenys perduoti Fondo valdybai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai atsakovei iki atleidimo iš darbo ir po atleidimo iš darbo 2010-08-09 būtų reiškę pretenzijas dėl netinkamai atliktų tarnybinių pareigų.

Permokos nustatytos ir sprendimai dėl permokų išieškojimo priimti 2003-01-08 ir 2004-11-10. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jai nebuvo žinoma atsakovės neveikimą, kad ji atsakovei reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų tarnybinių pareigų ir būtent dėl atsakovės veiksmų atsirado žala, todėl konstatuotina, kad atsakovei ieškinio senaties terminas apginti ieškovo pažeistas teises pareiškiant ieškinį atsakovei prasidėjo atitinkamai 2003-01-08 ir 2004-11-10 ir baigėsi atitinkamai 2006-01-08 ir 2007-11-10. Ieškovės 2013-09-18 ieškinys teisme gautas 2013-09-20 (1-3 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad ieškovai 2013-09-18 ieškinį teismui pateikė 2013-09-20, byloje nenustačius aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties eiga būtų sustojusi ar nutrūkusi, konstatuotina, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atsakovės veiksmų pareikšti. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Kadangi ieškinys atmestinas dėl to, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, teismas dėl kitų šalių pateiktų argumentų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

TikraTeisėja Judita Staševičienė