- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 1-3465-651/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00689-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00689-12 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2012 m. birželio 16 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo motina A. J., tyčia su lazda suduodamas jai vieną kartą į kairės pusės skruostą ir vieną kartą į kairę ranką padarė poodinę kraujosruvą kairio raktikaulio srityje, taip A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. apklausos protokolais, kuriais nustatyta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su savo drauge V. gyvena pas savo motiną A. J., adresu (duomenys neskelbtini). Motina nuolat, gavusi pensiją geria alkoholinius gėrimus, kol pinigai pasibaigia, kiek pamena taip yra visą gyvenimą, tačiau su motina sutaria neblogai. 2012-06-16 ryte, tiksliai valandos pasakyti negali, motina išėjo iš namų. Nesulaukęs jos iki vakaro suprato, kad ji jau geria, nes gavo pensiją. Apie 21.00 val. jis išėjo ieškoti motinos, kažkas buvo pasakęs, kad ji geria pas E., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). E. gyvena su savo sugyventiniu, jie yra asocialūs. Nuėjęs pas E., juos visus rado apsvaigusius nuo alkoholio, t.y. E., jos sugyventinį A. ir savo motiną A.. Jis iš karto liepė motinai atiduoti pinigus, t.y. jos pensiją, kad ji gavusi pensiją jų visų nepragertų, tačiau motina pinigų atiduoti nesutiko. Tada tarp jų įvyko konfliktas, jis rankose turėjo lazdą, jai ne daugiau dviejų kartų trenkė į kairės pusės petį, gal ir į kairės pusės veido sritį, motina sąmonės praradusi nebuvo, toliau sėdėjo fotelyje. Po suduotų smūgių jis iš jos paėmė pensiją ir išėjo namo. Kurią tiksliai dieną ji parėjo į namus jis net nežino, sveikata nesiskundė, niekur nesigydė. Žino, kad blogai pasielgė, tačiau jam neišlaikė nervai, nusibodo jos pastovūs gėrimai. Dėl tokio poelgio labai gailisi, motinos atsiprašė, toliau visi gyvena kartu, sutaria gerai. Pas psichiatrus ir narkologus niekada nesilankė, jokių stiprių galvos traumų neturėjo (b.l. 37-38, 43-44).
Nukentėjusiosios A. J. apklausos protokolu, kuriuo nustatyta, kad savo sūnaus A. S. ji buvo sumušta 2012-06-16, apie 21.00 val. Tą dieną apie 19.00 val. ji nuėjo pas pažįstamą E., gyv. (duomenys neskelbtini). Pas E. buvo ir jos sugyventinis A., jie visi kartu gėrė alų. Apie 21.00 val. atėjo jos sūnus A. S. ir ją sumušė t.y. galimai pagaliu jai trenkė vieną kartą į kairį petį ir vieną kaitą į kairį žandą. Nuo šių smūgių ji sąmones praradusi nebuvo. Po šio įvykio ji į savo namus nakvoti negrįžo, kadangi bijojo savo sūnaus. Nakvojo koridoriuje, prie E. durų, nes E. nakvoti savo namuos jai neleido, kadangi ji irgi bijojo jos sūnaus. 2012-06-17, apie 20.00 val., prie mokyklos autobusų stotelės ji paprašė, kad ten buvęs berniukas jai iškviestų greitąją med. pagalbą. Pagalbą kvietė ne dėl sumušimo, norėjo, kad ją paguldytų į ligoninę. Greitosios med. pagalbos ji buvo nuvežta į traumų punktą, gydytojai jai sakė, kad yra įskilęs kairės rankos raktikaulis. Tą pačią dieną ji buvo išleista į namus ir tą vakarą vėl miegojo koridoriuje. 2012-06-18, apie 05.00 val., ji grįžo į namus, tuo metu jos sunūs miegojo. Po to kalbėjosi su sūnumi, sunūs jos atsiprašė, sakė, kad daugiau prieš ją rankos nekels. Šiuo metu su sūnum sutaria gerai. Pas teismo med. ekspertus nuvykusi nebuvo, pas gydytojus nesilanko, šiuo metu jaučiasi gerai. Ar tuo metu, kada sūnus ją mušė, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ji pasakyti negali, kadangi pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Nukentėjusioji parodė ir tai, jog su sūnumi sutarė, kad kai ji gauna pensiją, jis iš jos paima pinigus, kad ji jų nepragertų. Savo pinigus ji patiki savo sūnui, nes jis už juos perka jai maisto produktus, moka už butą, kitaip ji visą savo pensiją pragertų ir neturėtų už ką pavalgyti ir pragyventi. Tą dieną, gavusi pensiją, į namus su pinigais neparėjo, o nuėjusi pas kaimynę gėrė ir taip būtų pragėrusi savo pensiją. Tada sūnus ir atėjo paimti iš jos pinigų, pagal jų susitarimą. Jam atėjus ji buvo girta, tai gal ir galėjo su juo pasiginčyti, nesuprasdama kas vyksta (b.l. 8-10).
Liudytojo A. K. apklausos protokolu, kuriuo nustatyta, kad jis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine E. K. ir jos sūnumi Š. K.. 2012-06-16, apie 20.00 val., i namus atėjo pažįstama A. J.. Ji atėjo stiprokai apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat dar atsinešė butelį alaus. Tada jie visi bendravo, gėrė alų. Apie 21.00 val. pas jį į butą atėjo neblaivus A. sūnus A. S.. A. S. buto duris atidarė jis. Nieko nesakęs, A. S. iš karto jam geležiniu vamzdžiu vieną kartą sudavė į galvos sritį ir nuėjo į kambarį kur buvo E. su A.. Jis tuo metu nuėjo į tualetą. Iš tualeto grįžęs į kambarį, kur buvo E. su A., pamatė, kad yra sumušta A. ji sakė, kad jai skauda kairę ranką. Ji sakė ir tai, kad ją sumušė A.. E. kaimynei iškvietė greitąją med. pagalbą, o A. iš jų namų išėjo. Dėl jam padaryto sužalojimo pretenzijų A. neturi, sužalojimas padarytas nežymus, dėl jo pas medikus nesikreipė, niekur nesigydė ir nesigydo (b.l. 17-18).
Liudytojos E. K. apklausos protokolu, kuriuo nustatyta, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu A. K. ir sūnumi Š. K.. 2012-06-16, 20.00 val., pas ją į namus atėjo pažįstama A. J.. Ji jau buvo stiprokai apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat dar atsinešė butelį alaus. Tada jie visi bendravo, gėrė alų. 21.00 val., į butą atėjo A. sūnus A. S., jis buvo išgėręs. A. atidarius duris, A. S. iš karto, nieko nesakęs, vieną kartą geležiniu vamzdžiu trenkė jam į galvos sritį. Tuomet A. S. priėjo prie jos, kuomet ji buvo prigulusi ant lovos, ir taip pat nieko nesakęs, tuo pačiu geležiniu vamzdžiu vieną kartą trenkė jai į galvos sritį ir du kartus sudavė į dešinę ranką. Po to, iš karto priėjo prie savo motinos A. J., kuri tuo metu jau snaudė fotelyje, liepė atiduoti pinigus, nes ji buvo gavusi pensiją. A. snaudė, tai net negirdėjo ką jai sakė A.. Tuomet jis tuo pačiu geležiniu vamzdžiu. A. J. vieną kartą trenkė į kairę ranką. Po šio smūgio A. atsibudo, sudejavo, o A. iš motinos rankų paėmė piniginę, iš piniginės pasiėmė 200 Lt (dvi kupiūras po 100 Lt) ir nieko nesakęs iš buto išėjo. Netrukus A. iš jos namų išėjo, kiek žino ji tą naktį miegojo jos namo koridoriuje. Žino, kad dar po paros laiko, A. būdama autobusų sustojime nepažįstamo vaikino paprašė, kad jis jai iškviestų greitąją medicinos pagalbą, greitosios medicinos pagalbos ji buvo išvežta į traumų punktą. Visą tai jai papasakojo pati A. grįžusi iš traumatologinio punkto, sakė, kad jai įskilęs kairės rankos raktikaulis. Dėl jai padarytų sužalojimų ji A. pretenzijų neturi, šiuo metu niekur nesigydo, pas teismo med. ekspertus nesikreipė (b.l. 19-20).
2012-06-18 protokolu-pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad A. J. pranešė apie tai, jog ji buvo sužalota savo sūnaus A. S. (b.l. 3).
Specialisto išvada Nr. G 2511/12 (02), kurioje A. J. konstatuota poodinė kraujosruva kairio raktikaulio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16).
Teismas daro išvadą, kad byloje pateiktų duomenų pagrindu, kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nustačius aplinkybes, kad kaltinamasis A. S. konflikto su savo motina A. J. metu, tyčia su lazda suduodamas jai vieną kartą į kairės pusės skruostą ir vieną kartą į kairę ranką padarė poodinę kraujosruvą kairio raktikaulio srityje, taip A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 49), administracine tvarka nebaustas (b.l. 50, 51), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 56), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 58).
Teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Teismas, atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b.l. 61).
Daiktinių įrodymų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendė:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 5 (penkis) mėnesius nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų, iš viso 75 (septyniasdešimt penkias) valandas visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.