Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-02-26 · Administracinė byla Nr. P-492-1-14

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
P-492-1-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00937-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Trečiasis asmuo
A. B.
Pareiškėjas
žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. P492-01/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00937-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 80.6. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. B. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A552-3114/2012 pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Pėdžiai“ (toliau – ir pareiškėjas, ŽŪB „Pėdžiai“) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento (toliau – ir Agentūra) 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012).

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Agentūros ir Komisijos sprendimų argumentais, jog jis atliko neteisėtą deklaravimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas”, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) 2 punktą (neteisingu deklaravimu laikoma „didesnio žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas“), nes pateikė neaktualią išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją apie kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalį (12,50 ha), kuri patvirtina, kad jam buvo išnuomota žemė tik iki 2010 m. rugsėjo 13 d.

Pareiškėjo teigimu, jis teisingai ir pagrįstai deklaravo visą 12,50 ha plotą už kurį gavo paramą, nes pateikdamas Paraišką už 2011 metus, turėjo galiojančią 2004 m. rugsėjo 13 d. sutartį, sudarytą su A. B., dėl 12,91 ha žemės sklypo nuomos. Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nurodant jos galiojimo terminą iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjui nežinant, Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti juridinių faktų patikslinimai ir vietoj pirminiame įraše nurodomo nuomos termino „iki 2011 m. rugsėjo 14 d.“ atsirado naujas terminas „iki 2010 m. rugsėjo 13 d.“ Nei Agentūra, nei Komisija nesiaiškino aplinkybės, kieno iniciatyva, kokiu pagrindu ir kada buvo padarytas šis įrašas. Pažymėjo, kad neaišku kokiu būdu sutartyje atsirado taisymai jos terminą numatančioje sutarties sąlygoje, virš sutartyje numatyto termino „10 (dešimčiai) metų” , ranka, be jokio aptarimo ir šalių suderinimo, buvo užrašyta „6 (šešiems)”. Pareiškėjo teigimu, jokio termino taisymo aptarimo sutartyje padaryta nebuvo, šalys po šiuo taisymu nepasirašė.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūrai pateikė jos prašomus dokumentus ir įrodė žemės valdymo faktą, t. y. pagrindė žemės sklypo teisėtą deklaravimą. Agentūrai buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 11 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijos raštas Nr. ŽS-33 (dėl dirbamo lauko), iš kurio matosi, kad pareiškėjas (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) dirba lauką, esantį (duomenys neskelbtini) kaime (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, plotas 18,55 ha, žemė nuomojama iš valstybės bei privačių asmenų). 2011 m. lapkričio 15 d. Agentūrai pareiškėjas pateikė ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją. Tačiau nežiūrint pateiktų dokumentų, Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas ir po 2010 metų rugsėjo mėnesio, toliau eksploatavo sodus, žemės sklypo savininkė A. B. tam neprieštaravo, raštu niekada nepranešė, kad nutraukia nuomos sutartį, pati neteikė deklaravimo paraiškos, neatsiskaitė už jos sklype esančius vaismedžius su pareiškėju, nors vaismedžiai yra ne žemės sklypo savininkės, o pareiškėjo nuosavybė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Nuomotoja A. B. per 10 dienų nuo nuomos sutarties termino pabaigos nepareiškė nuomininkui prieštaravimo dėl jos žemės sklypo naudojimo ir nuomos sutarties pabaigos, todėl, pareiškėjo manymu, tokia nuomos sutartis gali būti traktuojama kaip neterminuota, kas taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjas yra teisėtas minėto žemės sklypo valdytojas ir naudotojas. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į šių civilinių santykių specifiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokios kategorijos bylose formuojamą praktiką. Agentūra formaliai šiuo atveju vadovavosi VĮ Registro duomenimis, neatsižvelgdama į teisinį situacijos reglamentavimą. Pareiškėjas mano, kad tokie Agentūros veiksmai yra neteisėti, nes šiuo atveju nebuvo nustatyta, kas iš tiesų eksploatuoja sodinius ir kokiu pagrindu naudojamas žemės sklypas.