- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-129/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- D. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 15 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis 2013 m. liepos 2 d., apie vidurnaktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. M., V. K., J. N. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, V. M. organizuojant kontrabandos gabenimą, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0386 ir Nr. 0385 priėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų permetamas 19 dėžių ir 490 pakelių cigarečių, iš viso 9 990 pakelių cigarečių „PREMJER“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 72 813,60 Lt, V. M. priklausančiu automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tokiu būdu, gabendamas per Lietuvos Respublikos sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė krovinio muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengė.
D. B. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2013 m. liepos 2 d., apie vidurnaktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. M., V. K., J. N. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, V. M. organizuojant neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0386 ir Nr. 0385 neteisėtai įgijo be Lietuvos Respublikos banderolių 9 990 pakelių cigarečių „PREMJER“, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 72 813,60 Lt dydžio sumą, laikė šias prekes V. M. priklausančiame automobilyje „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu automobiliu gabeno jas apie 4 km į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tokiu būdu įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. B. sulaikytas 2013 m. spalio 14 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2014 m. kovo 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį.
D. B. nurodo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, skunde išsamiai pateikdamas faktinių duomenų vertinimą. Tyrėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą, pateikė į bylos medžiagą tikrovės neatitinkančius faktinius duomenis, nuslėpė ikiteisminio tyrimo metu padarytas klaidas. Po 2013 m. spalio 14 d. įteikto pranešimo apie įtarimą ir atliktos apklausos D. B. buvo grasinama, be to, buvo naudojamas fizinis smurtas siekiant, kad kaltinamasis prisipažintų padaręs nusikalstamas veikas.
Pasak D. B., teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki suėmimo gyveno su sugyventine, taip pat dirbo, kas patvirtina jo stiprius socialinius ir darbinius ryšius su gyvenamąja aplinka. Vien ta aplinkybė, kad D. B. praeityje teistas, nėra pakankama pratęsti suėmimo terminą, tuo labiau, kad jis atliko paskirtą bausmę, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybę. Be to, pagal BK 2 straipsnio 6 dalį, niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Teismas, skundžiamoje nutartyje minėdamas kaltinamojo teistumą, pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. B. skundas tenkinamas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis D. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvados, mobiliojo ryšio telefonų abonentų išklotinių analizė. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas nepasisako dėl kaltinamojo skunde nurodytų motyvų, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Kauno apygardos teismas pratęsė D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. D. B. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199 straipsnio 1 dalis ir 199² straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas už šiuos sunkius nusikaltimus numato ne tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, bet ir alternatyvią, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu sprendžiant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, pirmiausiai būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog D. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. D. B. iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje, pasak kaltinamojo, jis gyveno su sugyventine. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. iki suėmimo užsiėmė individualia veikla, t. y. miškų kirtimu, kas rodo, kad jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis yra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Tokios išvados nepaneigia tai, kad D. B. nėra vedęs. Nors kaltinamasis anksčiau yra teistas ir teistumas neišnykęs, tačiau jis nebuvo pripažintas kaltu padaręs tokio paties pobūdžio ar sunkumo nusikaltimus, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai šioje byloje, o, kaip minėta, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pakankama aplinkybė pripažinti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kad jis turi ryšių užsienyje. Atkreiptinas dėmesys, kad D. B. kaltinamas 2013 m. liepos 2 d. padaręs nusikaltimus, tuo tarpu jis sulaikytas 2013 m. spalio 14 d. Taigi, kaltinamasis turėjo realias galimybes bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, tačiau jis nepasislėpė. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nepagrįstai. Kitais pagrindais šios kardomosios priemonės terminas skundžiama nutartimi nebuvo pratęstas.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl D. B. paskirto suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, svarbu įvertinti ir suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės, sukeliamas pasekmes bei proporcingumą siekiamiems tikslams. Pagal BPK 122 straipsnio 7 dalį suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiame straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skundžiamoje nutartyje deklaratyviai teigiama, jog suėmimo terminas D. B. pratęsiamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą bei siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse yra pakankamai daug kardomųjų priemonių (namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), kuriomis galima būtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme ar nuosprendžio įvykdymą. Vienos ar kelių iš šių priemonių paskyrimas užtikrintų, kad V. B. negalėtų išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpti užsienyje, o būdamas nesuimtas jis turėtų galimybę toliau dirbti, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgūdžius. Be to, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pateikia prieštaringas išvadas, nes D. B. suėmimo terminas nebuvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad jis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, tuo tarpu apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą D. B., konstatavo, kad šia kardomąja priemone siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantis kaltinamųjų bei liudytojų skaičius bei su tuo susijusi bylos teisminio nagrinėjimo apimtis negali būti pagrindu D. B. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų D. B. negalima būtų pasiekti kitomis švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis, o suėmimo kaltinamajam pratęsimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei Lietuvos Respublikos BPK 121 ir 122 straipsnių nuostatoms. Todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Kiti D. B. skundo teiginiai, susiję su tyrėjos veiksmais atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų pareigūnų veiksmais siekiant išgauti kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, nenagrinėtini, nes jie nėra skundo nagrinėjimo dalykas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 15 d., panaikinti ir kaltinamąjį D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.