Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. I., jo atstovui advokatui A. C., atsakovo R. A. atstovei advokato padėjėjai L. A., trečiajam asmeniui E. I.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovams R. A. ir R. M. dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – E. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2007 m. rugpjūčio 8 d. hipotekos sandoriu įkeitė 0,74 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tam, kad užtikrintų atsakovų prievolę kreditoriui AB DnB NORD grąžinti kreditą. Nurodytas sklypas įkainotas 2 mln. Lt. Atsakovai neįvykdė prievolės bankui, negrąžino kredito, todėl pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turtą. Antstolis I. G. 2012 m. lapkričio 13 d. turto perdavimo išieškotojui aktu pirmiau nurodytą sklypą perdavė išieškotojui (bankui) už 558 000 Lt. Ieškovas teigia, kad įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti, kad atsakovai atlygintų nuostolius, patirtus dėl daikto praradimo (CK 4.195 straipsnis). Ieškovas teigia, kad jo patirtų nuostolių dydis yra 161 607,97 Eur (558 000 Lt) (įkeisto turto vertė, buvusi jo perdavimo išieškotojui metu). Ieškovas nurodė, kad nu9o 2012 m/ lapkričio 13 d. (turto perdavimo išieškotojui dienos) atsirado atsakovų prievolė atlyginti nuostolius ieškovui, todėl ieškovas taip pat reikalauja 30 705,52 Eur metinių palūkanų (5 proc. dydžio), paskaičiuotų nuo nurodytos datos iki kreipimosi į teismą dienos (už 3,8 metų).

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame ir dublike išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad nesikreipė į teismą, nes atsakovai prašė palaukti iki bus grąžintas turtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo turto savininko reikalavimui, pareikštam skolininkas pagal hipoteka užtikrintą prievolę, kai skola išieškota iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto – įkeistas sklypas perduotas kreditoriui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2007 m. rugpjūčio 8 d. hipotekos sandoriu įkeitė 0,74 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir užtikrinto atsakovų prievolę grąžinti kreditą kreditoriui AB DnB R. A. neįvykdė prievolės. Antstolis I. G. 2012 m. lapkričio 13 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė pirmiau nurodytą sklypą išieškotojui (bankui); nustatyta sklypo vertė – 161 607,97 Eur (558 000 Lt).

Dėl ieškinio reikalavimui taikytino senaties termino kvalifikavimo

Pagal CK 4.181 straipsnio 1 dalį, svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovai buvo banko skolininkai, jų prievolė bankui buvo užtikrinta ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo įkeitimu. Tai – svetimo daikto hipoteka.

Pagal CK 4.195 straipsnio 4 dalį, jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Iš nagrinėjamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad antstolio I. G. 2012 m. lapkričio 13 d. turto perdavimo išieškotojui aktu ieškovui priklausęs ir hipotekos objektu buvęs sklypas perduotas išieškotojui – hipotekos kreditoriui. Taigi hipoteka baigėsi, o ieškovo nuosavybės teise turėto sklypo naujuoju savininku tapo išieškotojas (CK 4.197 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnio 12 punktas; CPK 702 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl to ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovai atlygintų nuostolius CK 4.195 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama situacija, kai ne hipoteka įkeisto daikto savininkas įvykdė atsakovų prievolę hipotekos kreditoriui, bet įkeistas sklypas realizuotas priverstine tvarka. Dėl to ieškovo reikalavimą teismas kvalifikuoja kaip reikalavimą atlyginti dėl daikto praradimo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovas ne perėmė hipotekos kreditoriaus teisių pagal pastarojo ir atsakovų prievolę, atsiradusią iš kreditavimo teisinių santykių, bet įgijo naujai atsiradusią teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl daikto praradimo, atlyginimo. Teismas sprendžia, kad aptariam reikalavimui taikomas ne bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, bet sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Apie sklypo praradimą ieškovas sužinojo tuo metu, kai neteko nuosavybės teisės į šį daiktą. Ieškovas neteko nuosavybės teisės į sklypą, kai antstolis I. G. 2012 m. lapkričio 13 d. surašė turto perdavimo išieškotojui aktą (CPK 702 straipsnio 3 dalis). Dėl to ieškinio senaties terminas šioje byloje pareikštam reikalavimui prasidėjo 2012 m. lapkričio 13 d.

Dėl atsakovo veiksmų, kuriais nutrauktas ieškinio senaties terminas, kvalifikavimo ir ieškinio senaties taikymo esant solidariajai prievolei

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė į bylą iš atsakovo R. A. gautą 2014 m. lapkričio 3 d. pranešimą apie ketinimą patikti pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui. Nurodytame pranešime atsakovas R. A. prašė per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pranešti jam tikslius duomenis dėl jo įsipareigojimo dydžio. Ieškovas prašomų duomenų šiam atsakovui nepateikė. Pastarasis kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, nenurodęs, kad ieškovas yra jo kreditorius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovui R. A. iškelta bankroto byla. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovui išsiųstas atsakovo R. A. 2014 m. lapkričio 3 d. pranešimas apie ketinimą patikti pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui yra veiksmas, kuris liudija, jog skolininkas pripažįsta prievolę. Nurodytas atsakovo R. A. veiksmas nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieškovas nepareiškė kreditoriaus reikalavimo atsakovo R. A. bankroto byloje nėra pagrindas spręsti, jog ieškovas atsisakė savo reikalavimo, nes, atsakovui R. A. pareiškus teisme pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, ieškovas, kaip kreditorius nebuvo nurodytas atsakovo pareiškime ir neįtrauktas suinteresuotu asmeniu šioje bankroto byloje.

Pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalį, nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminui nutraukti. Jeigu skolininkas atlieka veiksmus, kuriais pripažįsta skolą, bet nenurodo konkretaus neįvykdytos prievolės įvykdymo termino, ieškinio senaties termino eiga iš naujo prasideda nuo rytojaus dienos po šių veiksmų atlikimo (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. A. 2014 m. lapkričio 3 d. pranešime nenurodė prievolės įvykdymo termino. Dėl to sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl nuostolių, padarytų netekus daikto, atlyginimo prasidėjo iš naujo 2014 m. lapkričio 4 d., turėjo baigtis 2017 m. lapkričio 4 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį pareiškė 2016 m. rugsėjo 21 d., todėl nepraleido ieškinio senaties termino. Dėl visų aptartų aplinkybių ir argumentų, teismas konstatuoja, kad atsakovo R. A. argumentai, susiję su praleistu ieškinio senaties terminu, nepagrįsti.

Ieškovas buvo įkeitęs sklypą dviejų skolininkų, t. y. atsakovų, prievolės įvykdymui užtikrinti. Taigi už ieškovo nuostolius, patirtus dėl įkeisto daikto netekimo, atsakovai atsako solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį, veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Vadovaujantis nurodyta nuostata, tokia pat tvarka skaičiuojama ieškinio senatis kitam solidariajam atsakovui.

Atsižvelgęs į pirmiau nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovų solidariai priteisti 161 607,97 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą kvalifikavimo ir vertinimo

Ieškovas taip pat reikalauja priteisti iš atsakovų 30 705,52 palūkanų už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą. Iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, ieškovas raštu nebuvo pareiškęs reikalavimo atsakovams atlyginti nuostolius, patirtus dėl daikto praradimo. Ieškovas teigia, kad tokį reikalavimą reiškė žodžiu. Atsakovas R. A. nurodė, kad ieškovas nereiškė tokių reikalavimų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė to, kokiu konkrečiu laiku pareiškė ir kad apskritai buvo kada nors pareiškęs reikalavimą atlyginti nuostolius. Ieškovui nepareikalavus įvykdyti prievolę ir atlyginti nuostolius CK 6.53 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas sprendžia, kad atsakovai nepraleido termino prievolei įvykdyti. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas teigia, kad CK 4.195 straipsnio 4 dalies pagrindu jis įgijo atgręžtini reikalavimo teisę į atsakovus ir tuo pačiu visa apimtimi įgijo hipotekos kreditoriaus teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą. Šis ieškovo argumentas nepagrįstas, nes pirmiau šiame teismo sprendime nurodyta, kad, netekus įkeisto daikto, ieškovas regreso tvarka įgijo naują teisę reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.112 straipsnio 1 punktas). Pagal CK 6.113 straipsnį, trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Ieškovas regreso tvarka įgijo teisę reikalauti 161 607,97 Eur nuostolių atlyginimo, bet neįgijo teisės reikalauti palūkanų už nenustato termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, nes tokio termino nenustatė, todėl atsakovai jo nepraleido (CK 6.53, 6.210 straipsniai).

Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 161 607,97 Eur nuostolių atlyginimo.

Atsakovui R. A. iškelta bankroto byla. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles skaičiavimas. Dėl to 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 161 607,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisiamos tik iš atsakovo R. M. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovui teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, dėl kurios valstybė patyrė 183,31 Eur išlaidų. Šiuo teismo sprendimu patenkinta 84 proc. ieškinio reikalavimų (161 0607,97 : (161 607,97 + 30 705,52) x 100 proc. = 84 proc.). Ją atitinka 154,04 Eur valstybės garantuojamų bylinėjimosi išlaidų dalis. Dėl to valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 77,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Patenkintos ieškinio reikalavimų dalies suma yra 161 607,97 Eur. Už ją mokėtinas 2081 Eur žyminis mokestis. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis turi būti priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1040,50 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovui R. A. iškelta bankroto byla, todėl jis atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Dėl to valstybei iš atsakovo R. M. priteistina 1040,50 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies ieškovo V. I. ieškinį atsakovams R. A. ir R. M. dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – E. I..

Priteisti ieškovui V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 161 607,97 Eur nuostolių atlyginimo.

Priteisti V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 161 607,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti kitus ieškinio reikalavimus.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 77,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1040,50 Eur žyminio mokesčio.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.