Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aštuonių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 2013-01-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)199² straipsnio 1 dalį 246 MGL dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-27 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nutartimi 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeistas į 45 parų areštą; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. Š. 2017-10-09 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilių neblaivumas), konflikto metu su sugyventine M. L. vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į smakrą, dėl ko atsirado patinimas, sugriebdamas už kaklo smaugė sugyventinę, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai M. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, kad buvo neblaivus ir kilo konfliktas su M. L. dukra dėl to, kad pastaroji išnaudojo jo telefono sąskaitą. M. L. puolė ją ginti ir jis sudavė jai į veidą bei griebė už kaklo. Dėl savo veiksmų gailisi, supranta, kad visa tai dėl girtumo, jis sutinka gydytis, be to jis dar serga ir tuberkulioze.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais.

Nukentėjusioji M. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu J. Š., dukra ir jos sugyventiniu, jo bute. 2017-10-09 sugyventinis visą dieną girtuokliavo, o apie 21.15 val. ėmė kabinėtis. Kai susiruošė išeiti, kad išvengti konflikto, jis pareiškė, kad jos niekur neišleis, kumščiu trenkė į smakrą, iš kairės pusės, pajuto fizinį skausmą, griebė už kaklo, smaugė, bet ji ištrūko ir išbėgo į kiemą. Jis nuplėšė jos grandinėlę, kabėjusią ant kaklo. Išbėgusi iškvietė policiją. Pareigūnai jį sulaikė ir išvežė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tokie smurto protrūkiai nuolat kartojasi, J. Š. jau už tai nuteistas lygtinai. Sutinka, kad jos pareiškimas būtų filmuojamas. Į teismo medicinos ekspertus ar medikus nesikreips, jai kūno sužalojimai nepadaryti, tik sukeltas fizinis skausmas. Viskas vyko jų kambaryje. Kiti konflikto nematė. Konflikto metu niekas nesulaužyta, bendra tvarka nepažeista (b. l. 1-3).

Policijos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2017-10-09 apie 22.42 val. iš budėtojo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras su kumščiu smogė į veidą. Nustatyta, kad policiją kvietė M. L.. Įvykio vietoje nustatyta, jog J. Š., akivaizdžiai neblaivus trenkė M. L. ranka į kairį skruostą. J. Š. pareigūnų akivaizdoje necenzūriniai žodžiais įžeidinėjo pranešėją „suka padla, kurva“ bei grasino „palauk kurva kol aš grįšiu“ (b. l. 9, 10).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad J. Š. 2017-10-17 23.09 val. buvo nustatytas 2,39 promilės neblaivumas (b. l. 17).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis J. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę jis pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios paaiškinimai, pareigūnų tarnybinis pranešimas. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš savo sugyventinę atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis ankščiau teistas tris kartu, paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką, naują nusikaltimą padarė neatlikęs laisvės apribojimo bausmės). J. Š. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs būna itin agresyvus. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad nustatyta 1 kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, nedirba, serga tuberkulioze, sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmės dydžio minimumui. Skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 baudžiamuoju įsakymu skirta neatlikta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

BK 64¹ straipsnis numato prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra tenkinamos visos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos, J. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas J. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-10-09 iki 2017-10-10.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis dėl padarytų veiksmų gailisi, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, nukentėjusioji pretenzijų jam neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam J. Š. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kartu paskiriant J. Š. įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei jį nubausti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Š. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie pastarosios iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti J. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-10-09 iki 2017-10-10 (viena diena) ir pagal 2017-07-10 baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-20 iki 2017-06-21 (2 dienas).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. Š., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 10 punktais, per pirmą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo mėnesį pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir litų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per pirmus 6 (šešis) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius.

J. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.