Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. (S. C.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 178 str. 4 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant bei apimant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vėlų rudenį ar žiemą, apie 19 val., savo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlęs pavežti ir veždamas I. B. iš Vilniaus r., Pagirių sen., Keturiasdešimties Totorių kaimo į Vilniaus r., Pagirių sen., Baltosios Vokės kaimą ir siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, sustabdė automobilį laukuose, esančiuose Vilniaus r., Pagirių sen., Baltosios Vokės k., liepė I. B. apimti jo lytinį organą, o pastarajai nesutikus, panaudojo fizinį smurtą, sugriebė jos ranką ir, jėga patraukęs prie savęs, privertė I. B. apimti jo lytinį organą kaire ranka, kurią stipriai laikydamas ir taip sukeldamas I. B. fizinį skausmą, atliko vibruojančius savo lytinio organo judesius, t. y. masturbavo ir tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią, kol išsiliejo sperma, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 1 d.;

taip pat jis, 2012 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. pasiūlė pavežti savo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivę V. Z. iš Vilniaus m., Šaltkalvių g.2, į Salininkus, bet siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, nuvežė ją į Vilniaus r., Pagirių sen., Melekonių kaime esantį miškelį, kur panaudojęs prieš V. Z. fizinį smurtą, t.y. automobilio saugos diržu prisegęs ją prie sėdynės, ištiesė sėdynę ir tokiu būdu paguldęs, užgriuvo ją savo kūnu, pradėjo bučiuoti, čiupinėti krūtinę, atsegė pastarosios kelnes, o nukentėjusiajai V. Z. priešinantis, t.y. keliu sudavus jam tarp kojų, jis dešine ranka suspaudė V. Z. kaklą, sukeldamas fizinį skausmą. Jai pradėjusiai šaukti ir smūgiuoti pastarajam kumščiu į krūtinę, jis ranka užspaudė V. Z. burną, numovė jai kelnes ir kelnaites iki kulkšnių, praskėtė savo kojomis pastarajai kojas, įvedė jai į makštį savo lytinį organą ir lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, taip išžagindamas nukentėjusiąją V. Z. ir padarydamas jai makšties prieangio gleivines kraujosruvą bei kairės mažosios lytinės lūpos gleivinės įdrėskimą, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d.;

taip pat jis, 2012 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. pasiūlęs pavežti savo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), keleivę V. Z. iš Vilniaus, Šaltkalvių g.2, į Salininkus ir siekdamas patenkinti su ja savo lytinę aistrą, nuvežė ją į Vilniaus r., Pagirių sen., Melekonių k., esantį miškelį, kur panaudojęs prieš pastarąją fizinį smurtą ją išžagino, o negalėdamas patenkinti savo lytinės aistros vaginaliniu būdu, jis, prispaudė prie sėdynės nukentėjusiosios V. Z. kairę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kaire ranka paėmė savo lytinį organą ir, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios V. Z. valią, bandė įkišti savo lytinį organą nukentėjusiajai V. Z. į analinę angą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 1 d.;

taip pat jis, 2012 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. pasiūlęs pavežti savo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivę V. Z. iš Vilniaus, Šaltkalvių g.2 į Salininkus, nuvežė ją į Vilniaus r., Pagirių sen., Melekonių kaime esantį miškelį, kur ją išžagino ir seksualiai prievartavo, po to iš jos automobilyje likusios gulėti rankinės, pagrobė nedidelės vertės V. Z. turtą, t.y. 120 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, kurio IMEI kodas 35378700552190, su jame buvusia 10 Lt vertės „SIM PILDYK“ kortele bei 50 Lt vertės vyrišką piniginę, kurioje buvo 80,50 Lt, padarydamas nukentėjusiajai V. Z. 260,50 Lt materialinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.

Apelianto manymu, apylinkės teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, neteisingai įvertino jo veiksmus bei byloje esančius įrodymus.

Atkreipia teismo dėmesį, kad įvykis susijęs su I. B. buvo 2010 m. vėlų rudenį, o paaiškėjo tik po 2 metų, neva nukentėjusioji pamatė internete jo nuotrauką ir jį iš karto pažino. Nuteistasis savo skunde kelia klausimą kodėl I. B. iš karto po įvykio nesikreipė į policiją, be to, apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. B. paaiškino, jog jokių grasinimų iš vyriškio pusės nebuvo, jokių pasekmių įvykis nesukėlė. Todėl nuteistojo manymu, prieš I. B. fizinis smurtas panaudotas nebuvo, jai nebuvo grasinta ar atimta galimybė priešintis ir tai reiškia, kad galimai kalto asmens veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 150 str. požymių.

Nuteistojo teigimu, V. Z. parodymai yra labai prieštaringi, nenuoseklūs. Pažymi, kad nukentėjusioji neteisingai nurodė jo ūgį, automobilio spalvą, abejoja nukentėjusiosios parodymais dėl jos suvartoto alkoholio kiekio, kadangi netiksliai nurodė įvykio vietą ir pan.

Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, jog apylinkės teismas netenkino jo prašymo atlikti eksperimentą, tikslu patvirtinti jo parodymus ir paneigti V. Z. parodymus.

Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo įvykio vietos apžiūros protokolą pripažinus kaip jo kaltės įrodymą, pažymi, jog apžiūros metu nedalyvavo nei nukentėjusioji, nei liudytojai, todėl nėra aišku kuo remiantis buvo užfiksuotos nustatytos aplinkybės.

Apelianto manymu, bendrojo pagalbos centro užregistruoto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai, VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ pateikta elektroninės įeigos kontrolės sistemos išklotinė, kurioje užfiksuotas jo judėjimas oro uoste, automobilio apžiūros protokolas neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi nepaneigia, o tik patvirtina jo parodymus.

Nuteistasis pripažįsta tik mobiliojo ryšio telefono pagrobimą, kurį paėmė iš V. Z. striukės rankovės kišenės.

Teismui nusprendus, kad jis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, nuteistasis prašo atsižvelgti į jo asmenybę į tai, kad yra vedęs, neteistas, nebaustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas darbo vietoje, turi psichikos problemų, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, gyvena su senyvo amžiaus motina bei teta, kurioms reikalinga nuolatinė priežiūra, o ją gali suteikti tik jis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis 2014 m. birželio 2 d. teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veiksmuose yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys, o taip pat, skirdamas bausmę nuteistajam S. C. nepažeidė LR BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausmės siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Apeliantas S. C. skunde neigia padaręs nusikalstamas veikas, pripažįsta tik mobilaus telefono iš V. Z. pavogimą, tikina nepažįstas nukentėjusiosios I. B., o su nukentėjusiąją V. Z. turėjo seksualinius santykius laisva abiejų valia, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, jie patvirtina priešingas išvadas nei išdėstytos nuteistojo skunde.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. B. nuosekliais ir išsamiais parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos instancijos teisme, kad būtent S. C. pasisiūlė ją pavežti automobiliu iki gyvenamųjų namų, tačiau jai įsėdus į jo automobilį ir važiuojant link namų pusės S. C. pradėjo ją glostyti ir reikalauti, kad ji su juo lytiškai santykiautų, tačiau jai atsisakius, jis jėga pasinaudojo jos bejėgiškumu, paimdamas jos ranką ir uždėjęs sau ant varpos masturbavosi tol, kol išsiliejo sperma. Nors kaip pati nukentėjusioji teigė jai nuteistasis negrasino, tačiau ji bijojo jo, kad gali ją sumušti ar apiplėšti, taip pat suprato, kad jis psichiškai yra nesveikas. Be to, I. B. parodė, kad dėl atliktos dešiniojo klubo sąnario operacijos jai skaudėjo koją ir negalėjo bėgti.

Nuteistasis S. C. apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nėra neginčijamų jo kaltės įrodymų dėl I. B. epizodo, po įvykio nukentėjusioji nesikreipė į policiją, įvykis paaiškėjo tik po dviejų metų ir nukentėjusioji jį atpažino tik pagal nuotrauką. Nukentėjusioji I. B. paaiškino, kad dėl šio įvykio jai buvo gėda, jautėsi kalta, kad įlipo į svetimą automobilį, patyrusi stresą nežinojo jokių mašinos duomenų, kad pranešti policijai. Be to, policijai pranešė praėjus dviem metams tik dėl to, kad jo bijojo, be to šis įvykis jai baigėsi laimingai, nebuvo nei sumušta, nei nužudyta, tačiau sužinojusi, kad jau kelios moterys yra nukentėję nuo S. C. nusikalstamų veikų ir net bandė jis nuskriausti 10 metų mergaitę, kreipėsi į policiją, kad padėti ne tik joms, bet ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui (t. 2, b. l. 108).

Apie tai, kad I. B. patyrė seksualinę prievartą išdavė ir jos elgesys po įvykio: patyrusi šoką ir stresą negalėjo tą vakarą kalbėti, ką iš dalies patvirtina ir liudytojas V. B., kuris parodė, kad buvusi jo sugyventinė I. B. tą dieną grįžo namo vėliau nei sutartu laiku, buvo labai susijaudinusi, be nuotaikos ir net nekalbėjo. Tik kitą dieną jam ir jos pusseserei papasakojo apie tai, kad stotelėje sustojo nuteistasis ir pasisiūlė ją pavežti, ko pasėkoje liepė masturbuoti jo lytinį organą. Atsimena, kad pusseserė iš karto atspėjo, kad tai galėjo būti S. C., kuris garsėjo jų miestelyje kaip iškrypėlis (t. 1, b. l. 34).

Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios I. B. parodymais, nenustatytas jos šališkumas nuteistojo atžvilgiu, iki įvykio jo nepažinojo, todėl nebuvo suinteresuota jį apkalbėti. Kaip pati nukentėjusioji parodė, po šio įvykio, ji turėjo dar du kartus galimybę sutikti apeliantą, kuris siūlėsi ją pavežti namo, dėl ko ji įsidėmėjo ne tik jo veido bruožus, bet ir jo automobilio numerius bei apie tai pranešė policijai (t.2, b.l. 106-107). Nuteistojo S. C. kaltė dėl nukentėjusiosios I. B. įrodyta pilnai, skundo argumentai atmestini.

Taip pat apelianto manymu, jei teismas pripažintų buvus šį įvykį, tai prieš I. B. nebuvo panaudotas joks fizinis smurtas ir jai negrasino, nebuvo atimta galimybė priešintis. Tačiau I. B. tokius nuteistojo aiškinimus paneigė, nurodydama, kad jai atsisakius palaikyti jo lytinį organą, nuteistasis jėga paėmė jos ranką savo ranka, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą. Ji negalėjo nuimti savo rankos, kadangi pastarasis stipriai ją laikė, o nustumti jį ir pabėgti – bijojo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų tiek I. B., tiek ir V. Z. parodytos aplinkybės dėl esminių nuteistojo S. C. veiksmų sutampa ir yra analogiškos, kaip tai, kad abiems moterims laukiant autobusų stotelėje prie stotelės sustojo raudonos spalvos automobilis ir nuteistasis pasisiūlė jas pavežti link namų. Šioms įsėdus jis pasakodavo tą pačią istoriją, kaip susipyko su žmona ir jaučiasi vienišas, be to, šnekėjo rusiškai.

Nors apeliantas iš dalies patvirtino, kad buvo susitikęs V. Z. ir turėjo lytinius santykius, tačiau teigia, kad tai buvo abiejų laisva valia, kai jis pasiūlė „užsiimti seksu“, o ji sutiko, šias aplinkybes paneigia nukentėjusiosios V. Z. parodymai, kad jiems išgėrus pusę butelio degtinės, jis staigiai ją kietai prisegė saugos diržu, ko pasėkoje ji nei rankomis, nei kūnu negalėjo pajudėti. Nuteistasis atsigulė ant jos užgriuvęs savo svoriu sudraudė nerėkti, dešine ranka suspaudė jos kaklą. Pasak nukentėjusiosios V. Z. ji išsigando, kad jis ją pasmaugs, pradėjo šaukti, dar bandė apeliantui smogti rankos kumščiu į krūtinės sritį, tačiau jis ranka užspaudė jai burną, neturėjo jėgų priešintis, bijojo, kad bus dar blogiau.

Pripažįstama, kad asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti vartoja fizinį smurtą ar grasinimus, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl pavartoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią, kuri palaužta dėl fizinio ar psichinio smurto poveikio.

Nukentėjusioji V. Z. parodė, kad ji bandė priešintis iš visų jėgų, sakė užpuolikui, kad jai skauda, po ko ji pradėjo verkti, buvo jai skaudu ir šlykštu. Tai patvirtina, kad nukentėjusioji visą laiką priešinosi nuteistojo S. C. veiksmams, grūmėsi su juo. Taip pat nurodė, kad nuteistasis nuėmęs savo ranką jai nuo kaklo, stipriai prispaudė jos ranką prie automobilio sėdynės, nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, nuteistasis bandė atlikti analinį aktą, tačiau nepavyko dėl nukentėjusiosios priešinimosi veiksmų. Tai patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją V. Z. buvo pavartotas fizinis, psichinis smurtas, norėdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir nuteistasis aiškiai suprato nukentėjusiosios atsisakymą lytiškai santykiauti.

V. Z. parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios kūne rasti sužalojimai - kraujosruvos, įdrėskimai, kurie galėjo būti padaryti vyro lytine varpa lytinio akto metu bei sužalojimai įvertinti kaip nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių metu (t.1, b. l. 60-63).

Specialisto išvada yra papildomas įrodymas, patvirtinantis prieš nukentėjusiąją pavartotą smurtą, todėl nuteistojo skundo argumentas, kad specialisto išvada jo kaltės neįrodo, nepagrįstas. Nuteistojo kaltė nustatoma ne vienu atskiru įrodymu, o byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat nesutiktina ir su kitai apelianto skundo argumentais, kad jo kaltės neįrodo nei įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame neva užfiksuota „įspaustos žolės vaizdas“, nei liudytojo V. U. parodymai, pas kurį atėjusi nepažįstama moteris (V. Z.) pasisakė, kad buvo išprievartauta, kuris ir pranešė policijai apie įvykį (t. 1, b.l. 101). Šie duomenys taip pat vertinami kartu su kitais bylos įrodymais ir laikytini svarbiais nustatant nuteistojo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Nuteistojo aiškinimai neigiant savo kaltę laikytini gynybine nuteistojo pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra deklaratyvūs ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Nuteistojo nesutikimas su bylą išnagrinėjusio teismo pozicija ir savo veiksmų kitoks vertinimas ir interpretavimas baudžiamosios teisės prasme, nesant kitų pagrįstų argumentų, nėra pagrindas nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad S. C. aiškiai suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, ne tik seksualiai prievartavo nukentėjusiąją I. B., bet ir išžagino V. Z. panaudodamas fizinį smurtą bei atėmė galimybę joms priešintis.

Nuteistasis S. C. apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir pripažįsta, kad iš V. Z. pavogė mobilų telefoną, todėl teismas dėl šios veikos išsamiau nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę nuteistajam S. C. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pobūdį, motyvus ir tikslą bei pavojingumą, į tai, kad trys nusikaltimai priskiriami sunkiems, kad visų nusikalstamų veikų kaltės forma – tiesioginė tyčia, teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę, kad vedęs, dirba ir darbo vietose charakterizuojama teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes paskyrė tinkamas bausmes ir jas bendrindamas nuteistajam BK 63 str. reikalavimų nepažeidė, todėl mažinti ar keisti paskirtą nuteistajam S. C. bausmę pagrindo nėra.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. C. apeliacinį skundą atmesti.