- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- eI-1063-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03727-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) skunde teismo prašo panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, VAD, atsakovas) vado 2018 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. PK E-620 „Dėl A. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas), pakeisti pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą – nustatyti, jog jis atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjui keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.
Jis skunde nurodo, kad Įsakymas priimtas remiantis atsakovo Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. spalio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-25,,Dėl Departamento pastatų apsaugos skyriaus jaunesniojo specialisto 2017 m. lapkričio 20 d. ne tarnybos metu įvykdytos vagystės“ (toliau – Išvada).
Pareiškėjas neneigia nustatytos faktinės aplinkybes, kad Vilniaus miesto 4 pašto skyriuje atsiėmė pašto perlaidą. Gavęs pinigus, turėjo nusipirkti sūnui gimtadienio dovaną ir paėmė žaidimą ,,Karoliukas“, bet pamiršo už jį susimokėti. Pareiškėjas tvirtina, kad vogti šį žaislą neketino. Kai jį surado policijos pareigūnai, pareiškėjas kitą dieną nuvyko į pašto skyrių bei atsiskaitė už paimtą prekę, atsiprašė. Nurodo, jog dėl įvykusio nesusipratimo apgailestauja. Tikina, kad pasielgė sąžiningai, iš karto sumokėjo už prekę.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog apie priimtą nutarimą nepradėti administracinės bylos teisenos sužinojo gavęs atsakovo sprendimą, nes nutarimas nebuvo atsiųstas. Jei būtų žinojęs apie tokį nutarimą, būtų skundęs, nes įsitikinęs, kad jo veiksmuose nėra vagystės sudėties.
Pareiškėjas mano, kad atsakovas tarnybinį patikrinimą atliko neišsamiai ir neobjektyviai, jokių asmenų neapklausė, rėmėsi tik iš policijos gauta medžiaga. Pareiškėjui nebuvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimą. Tuo, jo manymu, buvo pažeista nuobaudos skyrimo procedūra.
Skunde pabrėžia, kad atsakovas ne pirmą kartą siekia susidoroti su juo. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 17 d. jis buvo atleistas iš tarnybos už pravaikštas, bet teismas pripažino šį sprendimą neteisėtu ir panaikino. Pažymi, kad šiuo metu įsidarbino kitoje įmonėje – UAB ,,STS“, mano, kad grąžinus jį į Departamentą, darbas toliau būtų neįmanomas dėl atsakovo siekio susidoroti.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad neturėjo tikslo pavogti žaislą, tiesiog taip įvyko dėl susijaudinimo, rūpesčių, turėjo sūnui nupirkti gimtadienio dovaną.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog Įsakymas pagrįstas objektyviai nustatytais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir jo naikinti pagrindo nėra.
Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2004 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 5 d. buvo statutinis valstybės tarnautojas, ėjo pareigas Departamento Pastatų apsaugos skyriuje.
Departamente 2017 m. gruodžio 27 d. buvo gautas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raštas, dėl pareiškėjo įvykdytos vagystės ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Išvadoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. Vilniaus 4-me pašto skyriuje, atsiimdamas pinigų perlaidą, pavogė žaidimą, kurio vertė 7,99 Eur. Nustačius, kad įvykdyta veika mažai pavojinga, vadovaujantis Lietuvos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 12, 591 straipsniais buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 66 straipsnio 1 dalimi bei remdamasis Išvada, ginčijamu Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Atsakovas nurodo, jog Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, kuris vykdo aukščiausios šalies institucijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės – apsaugą ir kuriam keliami ypač aukšti etikos ir moralės standartai, pažemino pareigūno vardą, pažeisdamas Statuto 3 straipsnio 9 dalį, 13 straipsnį, 29 straipsnio 2 punktą, taip pat Departamento etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-89 (toliau – Etikos taisyklės), 10.1, 10.2, 10.3, 10.4, 10.6 punktus.
Atsiliepime pažymi, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, pagrįstai vadovavosi Nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi šios aplinkybės turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjamos.
Pareiškėjo, kaip Departamento pareigūno, elgesys, kai nepaisė svarbių teisės aktų reikalavimų, sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Tai vertintina kaip Departamento pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais. Atsakovas mano, kad Departamentas pagrįstai Išvadoje nustatytus pareiškėjo veiksmus vertino kaip akivaizdžiai žeminančius pareigūno vardą. Pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, padaryti ne tarnybos metu, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Departamento atstovė teismo posėdyje rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis atsakovo pateikta tarnybinio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2004 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 5 d. buvo statutinis valstybės tarnautojas, t. y. ėjo pareigas Departamento Pastatų apsaugos skyriuje (nuo 2004 m. kovo 26 d iki 2006 m. birželio 11 d. ėjo šaulio pareigas, nuo 2006 m. birželio 12 d. iki 2018 m. spalio 5 d. – jaunesniojo specialisto pareigas).
Departamente 2017 m. gruodžio 27 d. buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – Policijos komisariatas) raštas Nr. 10-S-189860(1.39E-10-12), kuriame nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 30 d. policijos komisariate gautas AB ,,Lietuvos paštas“ pareiškimas Nr. 10-G-173418, kad 2017 m. lapkričio 20 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono Vilniaus 4-ame pašto skyriuje A. P., atsiimdamas pinigų perlaidą, pavogė žaidimą, kurio vertė 7,99 Eur.
Policijos komisariato 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), nustačius, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. atlygino AB „Lietuvos paštas“ padarytą turtinį nuostolį bei nustačius, kad įvykdyta veika yra mažai pavojinga, vadovaujantis ANK 12, 291 straipsniais, buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Jam dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 10 straipsnyje ,,Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas“, skirta žodinė pastaba, kuri įvesta į Administracinių nusižengimų registrą ROIK 17075777510.
Departamentas, siekdamas patikslinti iš Policijos komisariato gautą informaciją, 2017 m. gruodžio 29 d. raštu kreipėsi į Policijos komisariatą dėl visos turimos medžiagos apie įvykį pateikimo.
Policijos komisariatas visą turimą medžiagą Departamentui pateikė 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 10-S-1038 ,,Dėl informacijos apie A. P. padarytą administracinį nusižengimą“.
Departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyrius, įvertinęs Policijos komisariato pateiktą informaciją bei Administracinių nusižengimų registro duomenis (duomenis iš ROIK 17075777510), 2018 m. sausio 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TT-1 (toliau – Tarnybinis pranešimas) pasiūlė Departamento direktoriui spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.
Departamento direktorius, atsižvelgdamas į Tarnybinį pranešimą bei vadovaudamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija; toliau – Aprašas), 7 punktu, 2018 m. sausio 9 d. Departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.
2018 m. spalio 4 d. Išvadoje, kurią patvirtino Departamento direktorius, pasiūlyta atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą. Išvadoje buvo konstatuota, kad jis 2017 m. lapkričio 20 d. apie 21 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 4 pašto skyriuje, ne tarnybos metu paėmė stende buvusį žaidimą ,,Karoliukas“ ir nesumokėjęs už prekę, pasišalino iš pašto skyriaus ir tuo įvykdė vagystę, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje (vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar išvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).
Departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 66 straipsnio 1 dalimi bei remdamasis Išvada, Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos, t. y. Departamento Pastatų apsaugos skyriaus jaunesniojo specialisto pareigų.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu iš esmės argumentuodamas tuo, kad jos veiksmuose nėra vagystės sudėties, jis neturėjo tikslo vogti žaislo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016).
Išvadoje remiamasi objektyviais tyrimo metu nustatytais duomenimis. Paties fakto dėl pavogto žaislo pareiškėjas neginčija. Taigi, Išvadoje nustatyta, kad įvertinus administracinio nusižengimo medžiagą ROIK17075777510, 2017 m. lapkričio 20 d. apie 21.39 val. ne tarnybos metu A. P. Vilniaus regiono Vilniaus miesto 4-ojo pašte, (duomenys neskelbtini), įvykdė vagystę, už kurią ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė. Atsižvelgus į tai, kad veika mažai pavojinga, administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta, o A. P., vadovaujantis ANK 12 straipsniu, buvo skirta žodinė pastaba.
Išvadoje Konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Statuto 3 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas, 13 straipsnį, nustatantį, kad pareigūnas prisiekia sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos vardą, Statuto 29 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad pareigūnas, būdamas teisės pažeidimo liudytoju, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui bei Etikos taisyklių 10.1, 10.2, 10.3, 10.4, 10.6 punktus, t. y. pareigūnas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (10.1 punktas), elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiamą apie visą vidaus tarnybos sistemą (10.2 punktas), nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (10.3 punktas), privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų Departamento interesai, Departamento prestižas ir pareigūno reputacija (10.4 punktas), viešoje vietoje nesirodyti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti pareigūno vardo ir pasitikėjimo visuomenėje Departamentu bei pareigūnais (10.6 punktas).
Nors administracinė teisena Nutarimu nebuvo pradėta, o pareiškėjui, vadovaujantis ANK 12 straipsniu, skirta žodinė pastaba, tai neeliminuoja paties vagystės fakto ir akivaizdu, kad toks elgesys nedera su itin aukštais statutiniams pareigūnams keliamais reikalavimais ne tik tarnybos metu, bet ir ne tarnybos metu.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Nutarimas turi prejudicinę galią ir juo nustatytos aplinkybės neginčytinai įrodytos. Taip pat ir visa gauta medžiaga patvirtinta nustatytą pažeidimo faktą. Pareiškėjo skundo argumentai dėl vagystės sudėties nebuvimo ar minėto nutarimo neskundimo šioje byloje teisiškai nereikšmingi. Teismas vertina, kad Nutarimo duomenys yra akivaizdūs ir neįrodinėti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Nutarimas yra apskųstas ar panaikintas.
Pagal LVAT formuojamą praktiką, Nutarimas laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo patvirtinančiu dokumentu (pvz., 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014).
Ta aplinkybė, kad pareiškėjas ne tarnybos metu pavogė žaislą, neeliminuoja jo atsakomybės pagal Statutą. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybės, dėl kurių jis padarė ANK pažeidimą, šiam ginčui neturi teisinės reikšmės. Akcentuotina, kad nors pareiškėjas teigia, kad iš karto atlygino nuostolį bendrovei, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis įvykdė veiką 2017 m. lapkričio 20 d., o atlygino nuostolį 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus daugiau nei trims savaitėms.
Konstatuotina, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas dėl to, jog padarydamas administracinį nusižengimą (vagystę), pažemino pareigūno vardą.
Statuto 62 straipsnyje, įtvirtinančiame pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ paaiškinimas, pagal kurį tai yra pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.
LVAT, aiškindamas Statute įtvirtintos sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ turinį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (pvz., 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016).
Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, vidaus reikalų sistemos pareigūnas, ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Minėta, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina kad pareiškėjas, turėdamas vidaus tarnybos pareigūno, kuriam yra keliami aukštesni moralės ir tarnybinės etikos reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, statusą, padarė ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi, tokiu poelgiu jis pažeidė Statute nustatytus pagrindinius vidaus tarnybos principus bei Etikos taisyklių nuostatas. Pareiškėjas turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, o šiuo atveju jis pats tokį poelgį padarė. Teismo vertinimu, pareiškėjo poelgis sukėlė neigiamas pasekmes Departamentui ir jis tokiu neatsakingu veiksmu pažemino pareigūno vardą bei sulaužė pareigūno priesaiką. Taigi, pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui faktu, o su pareiškėjo veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą.
Visuma tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai nesuderinami ne tik su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis, bet ir pareigūnui keliamų aukštų jo reputacijos, duotos priesaikos nuostatų. Akivaizdu, kad visuomenė iš kiekvieno poelgio formuoja bendrą sisteminį požiūrį ir pasitikėjimą įstaiga. Šiuo atveju pareiškėjo, kaip vidaus tarnybos sistemos dalies, poelgis pažemino pareigūno vardą. Ne pavogto daikto vertė, o vagystės faktas, jau kelia nepasitikėjimą visa sistema ir ją kompromituoja. Pareiškėjo veiksmai, t. y. vykdyta vagystė, vertinami kaip neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir Departamento pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus.
Pažymėtina ir tai, kad LVAT, aiškindamas atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).
Taigi, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, todėl asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.
Teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą ir tinkamai kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas ir sukelia neigiamas teisines pasekmes institucijai.
Taigi, Departamentui nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią Departamentas ir privalėjo taikyti.
Taip pat pareiškėjo skundo argumentai, kad nebuvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, laikytini nepagrįstais. Per Departamento dokumentų valdymo sistemą 2018 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas susipažino su pranešimu, pateikęs prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų nutraukimo. Pareiškėjui 2017 m. lapkričio 14 d. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjui nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutrauktos suteiktos atostogos. Be to, pareiškėjas teikė skundą teismui ir žodinius paaiškinimus teismo posėdyje. Teismui nekilo abejonių, kad jis žinojo nustatyto pažeidimo esmę ir naudodamasis suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikė paaiškinimus. Pažymėtina kad Departamentas 2018 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-62(20) siuntė pareiškėjui Pranešimą registruotu paštu, kurio jis neatsiėmė pašte. Teismas tokio pranešimo pateikimo nevertina kaip esminio, dėl kurio turėtų būtina naikinamas Įsakymas.
Konstatuotina, kad Departamento Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, nepanaikinus Įsakymo, negali būti tenkintini ir išvestiniai skundo reikalavimai.
Be to, netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.