Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-188-160/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-14Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
2A-188-160/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18208-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
A. R., V. R.
Trečiasis asmuo
O. M.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-188-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18208-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 121.14.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovėms A. R. (buvusi santuokinė pavardė – M.), V. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo O. M.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

E. K. prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2011-08-04 dovanojimo sutartį, kuria A. M. perleido ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. R.; 2011-08-04 dovanojimo sutartį, kuria A. M. perleido ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), V. R.; 2010-11-25 dovanojimo sutartį, kuria A. R. perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. R., ir taikyti restituciją – grąžinti A. R. dovanojimo sutartimis perleistą nekilnojamąjį turtą. Paaiškino, kad 2008-03-24 paskolino 350000 Lt sumą sutuoktinių A. M. (dabar R.) ir O. M. įsigyto namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskolai apmokėti, butui (duomenys neskelbtini), įsigyti ir kitiems jų šeimos poreikiams tenkinti. Patvirtindamas pinigų gavimą, O. M. išrašė paprastąjį vekselį. 2009-10-05 teismo sprendimu A. M. ir O. M. santuoka buvo nutraukta, ieškovas apie santuokos nutraukimo bylą nebuvo informuotas. Todėl ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad 350000 Lt skola yra bendra buvusių sutuoktinių prievolė. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, paaiškėjo, jog A. R. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą padovanojo savo motinai V. R. Tokiu būdu atsakovė tapo nemoki, iš esmės pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, sumažino galimybę susigrąžinti jam priklausančias lėšas.

A. R. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovei niekada nebuvo žinoma apie aplinkybę, jog jos sutuoktinis pasiskolino tokią pinigų sumą, išdavė vekselį. Namo dalis, visi reikalingi baldai buvo įsigyti dar 2002-2005 metais, todėl ieškovo dėstomos aplinkybės, jog pinigai buvo naudojami namo įrengimui, šeimos poreikiams visiškai neatitinka tikrovės.

V. R. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra pripažintas A. R. kreditoriumi, ieškinys grindžiamas galimai suklastotais dokumentais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog 2008-03-24 pinigų paskolinimo dieną tokią pinigų sumą turėjo, nepateikė įrodymų, iš kur gavo tokią didelę pinigų sumą. Pinigų skolinimo faktą pagal vekselį trečiasis asmuo O. M. kartu su ieškovu sugalvojo tada, kai A. R. santuokos nutraukimo metu nesutiko, jog visas nekilnojamasis turtas atitektų O. M.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo O. M. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad iš ieškovo gauta pinigų suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, jis buvo vienintelis šeimoje dirbantis asmuo. Atsakovė A. R. perleido savo turtą motinai V. R., siekdama išvengti ieškovo reikalavimo. V. R. yra 80 m. pensininkė, ji negali išlaikyti turto, todėl už suteiktas komunalines paslaugas apmoka A. R., kuri laiko save tikrąja perleisto turto savininke.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė actio Pauliano ieškinio taikymo sąlygų. O. M. 2002-11-18 su AB banku „Hansa-LTB“ sudarė kredito sutartį Nr. 02-0155114-FA namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimui, A. M. sutartyje nurodoma kaip laiduotoja. Su banku buvo atsiskaityta 2008-08-26 sumokant 23223,45 Lt, kitos sumos buvo sumokėtos prieš terminą, 2008-03-24 vekselis buvo išrašytas vėliau. Trečiojo asmens O. M. pajamos 2004-2005 metais buvo didelės (nuo 80000 Lt iki 100000 Lt). Tuo tarpu ieškovas pats buvo skolingas didelę sumą kredito įstaigai. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad pagal 2011-08-04 dovanojimo sutartį perleisti ½ gyvenamojo ir ½ žemės sklypo buvo įsigyti iš ieškovo paskolintų lėšų. Butas adresu (duomenys neskelbtini) yra V. R. įgytas 1994-05-10 dovanojimo sutarties pagrindu, 1994-07-20 ji butą padovanojo dukrai A. M.. Taigi A. M. buvo įgijusi nuosavybės teisę į butą iki vekselio išrašymo. 2010-11-25 dovanojimo sutartimi A. M. padovanojo savo motinai V. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o pagal 2011-08-04 dovanojimo sutartį – ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo. Sandorių sudarymo metu A. M. nebuvo ieškovo skolininke. Paprastojo vekselio vykdomasis įrašas buvo padarytas 2010-02-23 ir jame aiškiai nurodyta, jog reikalavimas dėl išieškojimo nukreiptas į trečiąjį asmenį O. M. 2009-10-05 nutraukiant santuoką abu sutuoktiniai patvirtino, jog daugiau kaip metus bendro ūkio neveda, faktiškai gyvena atskirai. Taigi neįrodyta, kad atsakovė A. M. žinojo, kad dovanojimo sutartimis yra galimai pažeidžiamos ieškovo teisės. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2008-03-24 išduodant vekselį A. M. apie jį žinojo ar turėjo žinoti jo išdavimo aplinkybes, sąlygas (CPK 178 str.). Teismas nepasisakė dėl pinigų pagal vekselį panaudojimo fakto ir dydžio, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas prievolės solidarumą įrodinėja Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1675-553/2013.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

E. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 str. nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo įrodyta neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė. Teismas pasisakė tik dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, tuo tarpu kitų ieškinyje nurodytų actio Pauliana sąlygų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, tuo iš esmės pažeisdamas sprendimo motyvavimo taisykles. Teismas nepagrįstai nurodo, kad „sandorių sudarymo metu A. R. nebuvo ieškovo skolininke“, nes „byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad atsakovė turėjo žinoti apie išduotą vekselį“. Akivaizdu, kad teismas pažeidė CPK 176 str. 1 d., 178 str., 183 str. 3 d., 185 str. įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netyrė dalies bylai esminių aplinkybių ir sprendime rėmėsi nepagrįstomis išvadomis bei prielaidomis. A. R. nepaneigė, jog prievolė yra asmeninė O. M. (CK 3.109 str.) ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, iš kokių pinigų šeima apmokėjo banko kreditą, išduotą namo (duomenys neskelbtini), įsigijimui, iš kokių lėšų naujai pastatytas namas buvo pilnai įrengtas ir apstatytas baldais ir buitine technika, iš kokių lėšų šeima įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kokių lėšų šeima įsigytą nekilnojamąjį turtą išlaikė. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad O. M. buvo vienintelis šeimoje dirbantis ir atitinkamai šeimą išlaikantis asmuo. Kadangi A. R. prie šeimos išlaikymo visai neprisidėdavo arba prisidėdavo epizodiškai, tai šeimai teko skolintis pinigų, kad galėtų padengti didžiąją dalį įsigyto namo kredito (83223,45 Lt), dalis iš E. K. gautų pinigų buvo panaudota ir įsigyto namo įrengimui, taip pat baldams ir buitinei technikai įsigyti. Taip pat po vekselio išdavimo (2008-05-09) sutuoktiniai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (245000 Lt). Paskolinti pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, o A. R. negalėjo nežinoti iš kokių lėšų šeima išgali įsigyti brangų nekilnojamąjį turtą. Taigi vekselis priskirtinas prie bendrų sutuoktinių prievolių, nes visas turtas buvo įsigytas esant santuokoje, o vekseliu gauta suma buvo panaudota išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Jokių kitų pajamų, kuriomis buvusi sutuoktinių šeima galėjo padengti namo įsigijimui gautą kreditą, taip pat sumokėti už įsigytą butą, šeima neturėjo. Teismas sprendimo visiškai nemotyvavo, o A. R. pareigą atsiskaityti su kreditoriumi 2008-03-24 išduoto vekselio pagrindu paneigė abstrakčia išvada, kad „paprastojo vekselio vykdomasis įrašas buvo padarytas 2010-02-23 ir jame aiškiai nurodyta, kad reikalavimas dėl išieškojimo nukreiptas į trečiąjį asmenį O. M.“. Nors vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik O. M., tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad tik šis sutuoktinis yra skolininkas, o kitas – ne (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Taigi prievolė, kylanti iš 2008-03-24 išduoto vekselio, yra bendra buvusių sutuoktinių prievolė, todėl ją privalo įvykdyti abu sutuoktiniai bendrai. Teismas neįvertino ir nepasisakė, kad pareigą sumokėti pagal 2008-03-24 vekselį A. R. pripažino savo aktyviais veiksmais, t. y. 2011-01-17 Vilniaus apygardos teismui ji pareiškė ieškinį dėl paprastojo vekselio 2010-02-23 vykdomojo įrašo panaikinimo (c. b. Nr. 2-4088-611/2011). Teismas nepagrįstai neįvertino, jog A. R. dar iki ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo dienos buvo gerai žinoma, kad E. K. yra jos kreditorius, kuriam ji skolinga 175000 Lt. Akivaizdu, kad po ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo atsakovė A. R. nesąžiningai sumažino savo mokumą tiek, kad nebegali atsiskaityti su ieškovu. Teismas nepagrįstai priteisė 5570 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

A. R. ir V. R. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad E. K. apeliacinis skundas nėra pilnai apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl negali būti priimtas. Teismas nustatęs, kad ieškovas neįrodė turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę A. R., ir neįrodė aplinkybės, kad A. R. žinojo, jog dovanojimo sutartimis yra galimai pažeidžiamos ieškovo teisės, kitų ieškinyje nurodytų actio Pauliana sąlygų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė visiškai pagrįstai (LAT 2012-11-06 nutartis Nr. 3K-P-311/2012). Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, iškreipia faktines aplinkybes, todėl atmestini.

Trečiasis asmuo O. M. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Paaiškino, kad 2002-12-05 su buvusia sutuoktine A. R. įsigijo namą (duomenys neskelbtini). Namo įsigijimui iš banko buvo gautas 136000 Lt dydžio kreditas. 2008-03-24 ieškovas E. K. paskolino 350000 Lt sumą įsigyto namo paskolai apmokėti. Vekseliu gauta suma buvo panaudota ne tik įsigyto namo kreditui padengti, bet ir namo įrengimui užbaigti ir kitiems šeimos reikalams tvarkyti. Santuokos metu taip pat buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 245000 Lt sumą, sandoris sudarytas po vekselio išdavimo. Todėl skola pagal 2008-03-24 vekselį laikytina bendra A. R. ir O. M. skola.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Taigi įstatymas yra įtvirtinęs acio Pauliana instituto taikymo sąlygas, kurio pirmoji yra ta, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).

Vilniaus apygardos teismas 2013-12-19 sprendimu civilinėje byloje pagal E. K. ieškinį atsakovams A. R. ir O. M. dėl skolos pagal išduotą vekselį pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo, ieškinį atmetė. Ieškovas šioje byloje prašė pripažinti, kad 350000 Lt skola, kylanti iš 2008-03-24 išduoto vekselio E. K., yra bendra buvusių sutuoktinių O. M. ir A. R. prievolė ir prašė ją priteisti solidariai iš O. M. ir A. R. Išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2014-08-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų šioje byloje, atsisakė priimti. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę A. R. Kadangi ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę A. R., nėra pagrindinės sąlygos, kuri jam sudarytų sąlygas ginčyti A. R. sudarytas turto perleidimo sutartis. Todėl iš esmės pirmosios instancijos priimtas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra išsamiai išanalizuoti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl jų nepasisako.

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Atsakovė pateikė mokėjimo advokatui dokumentus už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme 1800 Lt sumai (t. III, b. l. 98-100). Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą maksimaliai atlygintina suma iki 2012-12-31 buvo 1275 Lt. Todėl advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo atsakovei A. R. (buvusi pavardė M.) priteisiama 1275 Lt.

Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimamas atsakovių naudai, naikinamos Vilniaus apygardos teismo 2013-06-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1275 Lt (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis Lt) advokato pagalbai atlyginti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-06-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – ½ dalį namo, esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) – parduoti, įkeisti, mainyti, ar kitokiu būdu perleisti nuosavybės teise tretiesiems asmenims ir šį draudimą, pažymėtą viešame registre.

Teisėjai Zita SmirnovienėAsta RadzevičienėHenrichas Jaglinskis