Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės,

atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Bertašiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja su skundu (1 t., b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2014-08-12 sprendimą Nr. (7.2)3-98734 „Dėl socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo“ (toliau – VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas), VSDFV 2014-10-08 sprendimą Nr. (9.8)I-8150 „Dėl socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų“ (toliau – VSDFV sprendimas) ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių nedelsiant išmokėti valstybinio socialinio draudimo (toliau – SD) įmokų 6 668,07 Lt permoką.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su VSDFV sprendimu, kuriame teigiama, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu pareiškėjai 6 668,07 Lt socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų negrąžino pagrįstai, vadovaudamasis šių įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos reglamentuojančiais teisės aktais. Teigia, kad ji vykdo individualią veiklą, 2010-2013 m. mokėjo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) išaiškinimus, kad, 2010-2013 m. laikotarpiu vystydama individualią veiklą, pareiškėjo galėjo iš gautų pajamų atimti 30 procentų dydžio sumą, ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašė grąžinti socialinio draudimo perkamą. Tačiau pareiškėjai buvo grąžinta tik 4 131,93 Lt suma, o 6 668,07 Lt suma nebuvo grąžinta, nurodant, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatas ši suma laikytina avansu įmokėtomis įmokomis. Pareiškėjos manymu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą, kadangi VMI pareiškėjai grąžino visą permoką, o VSDFV Vilniaus skyrius tik jos dalį.

Pareiškėja teismo posėdyje, remdamasi iš esmės analogiškais skunde išdėstytiems motyvais, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad, nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jog ginčui aktualios redakcijos VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 34 punkto nuostata „avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos“ Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo), mano, kad ši nuostata yra neteisinga. Nurodė, kad SD įmokas pasirinko mokėti avansu sąmoningai, nes to reikalavo Europos Parlamentas, kuriame ji vykdė individualią veiklą. Patikslino, kad neprieštarauja tam, kad jai buvo perskaičiuota senatvės pensija atsižvelgiant į ginčo laikotarpį sumokėtų SD įmokų dydį, tačiau mano, kad vis tiek avansu sumokėtos SD įmokų permokos turi būti grąžintos.

3. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 17–20). Nurodo, kad pagal VSDĮ 9 straipsnio 5 dalį individualią veiklą vykdantys asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos. Tokia pati nuostata įrašyta ir, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 34 punkte. Pareiškėjos D. M. VSDFV Vilniaus skyriui pateiktuose SAV pranešimuose apie savarankiškai dirbančius asmenis esantys duomenys apie 2011-2013 m. deklaruotas pajamas bei avansu sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas atitiko VMI pateiktus duomenis apie pareiškėjos 2011-2013 m. gautas metines pajamų sumas. Tačiau 2014-04-06 VSDFV Vilniaus skyrius iš VMI gavo patikslintus duomenis apie pareiškėjos 2010-2013 m. apmokestinamąsias pajamas, pareiškėjai pasirinkus individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo būdą, numatantį galimybę leidžiamais atskaitymais laikyti sumą, lygią 30 procentų gautų individualios veiklos pajamų sumai. Pareiškėja 2014-07-16 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama perskaičiuoti sumokėtas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei grąžinti permokėtas šių įmokų sumas. Pareiškėjai buvo grąžinta 4 131,93 Lt permoka (1 179,93 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 2 952 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų). Grąžinti 6 668,07 Lt sumą, kurią sudaro pareiškėjos 2010 m. sumokėtos avansinės valstybinio socialinio draudimo įmokos, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo.

Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje, remdamasi iš esmės analogiškais atsiliepime išdėstytiems motyvais, prašė skundą atmesti. Papildomai teismui paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016-11-10 sprendimu Nr. PE_SP1-30387, atsižvelgdamas į ginčo laikotarpiu sumokėtų SD įmokų dydį, perskaičiavo pareiškėjos senatvės pensiją ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

4. Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 66–67). Nurodo, kad ginčo dėl avansu sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų dydžio ir dėl to, kad šis dydis viršijo valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį, apskaičiuotą pagal VMI pateiktas patikslintas pajamų deklaracijas, nėra. Ginčas kilęs dėl šių avansu sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies grąžinimo. Pagal VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, SD įmokų mokėjimo prievolė nustatoma pagal praėjusių metų pajamų metinę sumą ir šių įmokų privalomas mokėjimo terminas už praėjusius metus yra nustatytas kitais metais. Tačiau asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, turi teisę skaičiuoti ir mokėti SD įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ši nuostata įtvirtina laisva valia paremtą asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, pasirinkimo galimybę mokėti SD įmokas nustatytomis sąlygomis ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis iš anksto, t. y. iki metinio privalomojo mokėjimo termino baigimosi dienos. Pareiškėja turėjo teisę rinktis, kokiu būdu mokėti SD įmokas – avansu, savarankiškai įvertinant įmokų dydį, arba iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo VMI termino paskutinės dienos nuo pajamų, gautų praėjusiais metais. Pareiškėjos pasirinktą SD įmokų mokėjimo avansu būdą reglamentuojanti VSDĮ 9 straipsnio 5 dalis imperatyviai ir aiškiai nustato, kad avansu sumokėtos SD įmokos negrąžinamos ir netikslinamos. Ši nuostata yra specialioji teisės norma VSDĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančios teisės normos, nustatančios valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę, atžvilgiu.

Atsakovo VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo tiek, kiek juo pareiškėjai, kuri priskirtina individualia veikla užsiimantiems asmenims, atsisakyta grąžinti 6 668,07 Lt dydžio SD įmokų permoką, VSDFV sprendimo, kuriuo VSDFV konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas skundžiama apimtimi priimtas vadovaujantis SD įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti SD įmokų 6 668,07 Lt permoką.

6. Šioje byloje nustatyta, kad: pareiškėja 2010-2013 metais vykdė individualią veiklą ir VSDFV Vilniaus skyriui teikė pranešimus apie savarankiškai dirbančius asmenis (1 t., b. l. 26–63); pareiškėja 2014-07-16 pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui (gautas 2014-07-18), prašydama perskaičiuoti 2010-2013 metais mokėtas SD įmokas (1 t., b. l. 21); VSDFV Vilniaus skyrius 2014-08-01 priėmė sprendimą Nr. 5-27-7952, kuriuo pagal pareiškėjos 2014-07-16 prašymą patikslino savarankiškai dirbančios D. M., vykdančios individualią veiklą, duomenis (1 t., b. l. 22, 23); pareiškėja 2014-07-16 pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui, prašydama grąžinti SD įmokų 6 668,07 Lt permoką (1 t., b. l. 21), kurį išnagrinėjęs VSDFV Vilniaus skyrius priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (7.2)3-98734, kuriame, inter alia (lot. be kita ko), atsisakė pareiškėjai grąžinti 6 668,07 Lt dydžio SD įmokų permoką; VSDFV skundžiamu sprendimu Nr. (9.8)I-8150, konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas skundžiama apimtimi priimtas vadovaujantis SD įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Atsakovai VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV pripažįsta, kad: pareiškėja 2010-2013 metais vykdė individualią veiklą, kaip ji apibrėžta GPMĮ; visą šį laikotarpį ji mokėjo SD įmokas; teikė pranešimus apie savarankiškai dirbančius asmenis; dalį SD įmokų ji sumokėjo avansu (už 2010 metus deklaruojamų pajamų – 19 860,00 Lt, SD įmokų – 5 660,10 Lt; už 2011 metus deklaruojamų pajamų – 22 000,00 Lt, SD įmokų – 6 270,00 Lt; už 2012 metus deklaruojamų pajamų – 26 000,00 Lt, SD įmokų – 7 410,00 Lt; už 2013 metus deklaruojamų pajamų – 24 000,00 Lt, SD įmokų – 6 840,00 Lt), dėl to už šį laikotarpį, pareiškėjai paskaičiavus leidžiamus atskaitymus, susidarė 6 668,07 Lt SD įmokų permoka.

7. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, kuris skundžiamoje dalyje patvirtintas VSDFV sprendimu, matyti, kad juo ginčo SD įmokų permoką pareiškėjai atsisakyta grąžinti iš esmės vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 34 punkto nuostata „avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos“. Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su skundžiamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų priėmimu, taip pat dėl teisės normų taikymo ginčo byloje nėra. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra neteisėti dėl to, kad VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 34 punkto nuostata, kuria rėmėsi atsakovai priimdami skundžiamus sprendimus, nesuderinama su konstituciniu teisingumo principu, nes VSDFV Vilniaus skyrius jai grąžino ne visą SD įmokų permoką, o tik jos dalį.

8. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija 2015-05-26 nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 34 punkto nuostatos „Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos“ atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2016-10-27 nutarimu Nr. KT28-N14/2016 pripažino, kad VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies (2009-12-22 redakcija, Žin., 2009, Nr. 93-3981; 2010-06-17 redakcija, Žin., 2010, Nr. 76-3867; 2010-11-23 redakcija, Žin., 2010, Nr. 145-7423, 7424; 2012-06-29 redakcija, Žin., 2012, Nr. 83-4343) ir Taisyklių 34 punkto (2009-12-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 158-7170; 2010-02-10 redakcija, Žin., 2010, Nr. 19-886) nuostata „avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos“ Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostata „avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos“, atsižvelgiant į jos paskirtį, negali būti aiškinama pažodžiui kaip apimanti ir tuos atvejus, kai didesnė socialinio draudimo įmokų suma sumokama suklydus, inter alia (lot. be kita ko) padarius skaičiavimo klaidą, neatėmus leidžiamų atskaitymų; tokiais atvejais socialinio draudimo įmokos gali būti tikslinamos, o jų permokos – grąžinamos; todėl ši pareiškėjo ginčijama nuostata negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią tokiose situacijose grąžinti avansu sumokėtų socialinio draudimo įmokų permoką. Kitaip būtų nukrypta nuo konstitucinio teisingumo principo, kuris, kaip minėta, yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų (žr. Konstitucinio Teismo 2016-10-27 nutarimo 20 punktą).

9. Atsižvelgdama į paminėtą Konstitucinio Teismo 2016-10-27 nutarime Nr. KT28-N14/2016 pateiktą VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatos „avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos“ išaiškinimą, pagal kurį šis teisinis reguliavimas nereiškia, kad SD įmokų permoka negali būti grąžinama tuo atveju, kai didesnė SD įmokų suma sumokama suklydus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja SD įmokas avansu mokėjo dėl suklydimo. Priešingai 2016-12-08 vykusiame teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad avansu mokėti SD įmokas pasirinko sąmoningai, nes to reikalavo Europos Parlamentas, kuriame, kaip teismo posėdžio metu nurodė pati pareiškėja, ginčo laikotarpiu ji vykdė individualią veiklą. Ši aplinkybė nurodyta ir pareiškėjos 2014-09-10 skunde (1 t., b. l. 7, 8) Taip pat byloje nenustatyta, kad pareiškėja SD įmokas avansu mokėjo dėl to, kad padarė skaičiavimo klaidą, neatėmė leidžiamų atskaitymų, ar dėl kitokių priežasčių.

10. Pabrėžtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs ginčo laikotarpiu pareiškėjos avansu sumokėtų SD įmokų dydį (inter alia (lot. be kita ko) SD įmokas, kurias pareiškėja prašo grąžinti), savo 2016-11-10 sprendimu Nr. PE_SP1-30387 perskaičiavo pareiškėjos senatvės pensiją (2 t., b. l. 1–11). Tokiam perskaičiavimui pareiškėja neprieštaravo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja pasinaudojo ginčui aktualios redakcijos VSDĮ 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo privalumu – gauti didesnes SD išmokas (plačiau apie tai žr. ir Konstitucinio Teismo 2016-10-27 nutarimo 17 punkto 3 įtraukoje).

11. Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus argumentus ir įvertinusi tai, kad ginčui aktualios redakcijos VSDĮ 9 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 34 punkto nuostata „avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos“ Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog, nurodytomis teisės normomis grindžiami skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra neteisėti ir (arba) nepagrįsti. Nustačius, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu sąmoningai SD įmokas pasirinko mokėti avansu, ir pasinaudojo tokio mokėjimo garantuojamais privalumais (t. y. nuo daugiau sumokėtų SD įmokų jai buvo perskaičiuota senatvės pensija), nėra pagrindo teigti, kad ginčo laikotarpiu sumokėtos SD įmokų permokos sumokėtos suklydus ir kad yra pagrindas jas perskaičiuoti. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. M. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.