Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-23220-816/2015, suinteresuotas asmuo BTA Insurance Company SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos Nr. e2-23220-816/2015 medžiagos nustatyta, kad ieškovas BTA Insurance Company SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, pareiškė ieškinį atsakovui V. S. dėl 7871,82 Eur draudimo išmokos priteisimo. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškinys su priedais buvo įteiktas pareiškėjo motinai 2015-05-13. Atsiliepimas į ieškinį pateiktas nebuvo. Pažymėtina, jog pagal byloje esančia Gyventojų registro tarnybos pažymą V. S. nebuvo deklaravęs išvykimo į užsienį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-22 sprendimu atsakovui už akių ieškinį patenkino pilnai, priteisė iš atsakovo 7871,82 Eur draudimo išmokos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-05-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas sprendimas buvo išsiųstas ieškovui ir atsakovui, apeliacine tvarka peržiūrėtas nebuvo.

Vadovaujantis CPK 370 str. 3 d., teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar šis prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino. Pagal CPK 368 str. 1 d. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nurodo, kad apie bylos atnaujinimo pagrindą (apie dokumentų neįteikimą) jis sužinojo 2017-11-19, kai jis grįžo į Lietuvą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2018-01-12. Tačiau, iš suinteresuoto asmens pateikto antstolio pranešimo matyti, jog vykdant priverstinį išieškojimą 2015-10-05 buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, 0 2016-02-03 iš skolininko buvo nurašyta 234,53 Eur suma. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginį, jog apie teismo sprendimą jis sužinojo tik 2017-11-19. Teismo vertinimu, apie priimtą sprendimą pareiškėjas turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2015-10-05, kai buvo areštuotos jo sąskaitos. Tokiu būdu, pareiškėjas virš dviejų metų nesidomėjo proceso eiga. Darytina išvada, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą, nurodo, jog terminą praleido dėl svarbios priežasties, nes negavo teismo sprendimo. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškinys su priedais CPK 142 str. nustatyta tvarka 2015-05-13 buvo įteiktas pareiškėjo šeimos nariui – motinai, kuri CPK 123 str. 5 d. privalėjo perduoti dokumentus pareiškėjui. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie motinos negalėjimą perduoti dokumentus pareiškėjui, taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tuometinį išvykimą į užsienį. Priešingai, pagal bylos duomenis pareiškėjo ir jo motinos gyvenamųjų vietų adresai sutampa. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atmestinas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo V. S. prašymą.

CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi turi būti nustatyta pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Ji gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas.

Pareiškėjas nurodė, kad negavo ieškinio ir teismo sprendimo, tokiu būdu teismas padarė aiškią procesinės teisės klaidą. Teismas aukščiau pasisakė, jog siunčiant ir įteikiant ieškinio ir jo priedus bei priimant teismo sprendimą už akių CPK teisės normos pažeistos nebuvo, todėl laikyti, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nėra pagrindo. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, siunčiant ir įteikiant ieškinį ir jo priedus, bei priimant teismo 2015-06-22 sprendimą už akių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-23220-816/2015.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.