- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1398-601/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė, Nerijus Jurčiukonis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei ir Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant atsakovo D. L. atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2659-769/2006 pagal ieškovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos regreso tvarka priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo D. L. 15 838,17 Lt bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 475,15 Lt žyminį mokestį, 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2003-03-28 V. L. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB draudimo kompanijoje „Lindra“ apdraudė automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis Nr. 1215857 pasirašyta metams (b. l. 8). 2003-06-08 apie 21.40 val. atsakovas D. L. būdamas blaivus, vairuodamas V. L. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Po autoįvykio D. L. iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 9-10). Automobilio BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstatomojo remonto vertė 15 838,17 Lt (b. l. 14). Ieškovas 2003-12-02 nurodytą sumą apmokėjo (b. l. 35-36). Teismas sprendė, jog ieškovas, prašydamas iš atsakovo priteisti 15 838,17 Lt sumą, sumokėtą už autoavarijoje nukentėjusio automobilio remontą, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ši žala atsirado dėl atsakovo draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, kad draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su draudiminiu įvykiu ir kt. (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1d. 4 p. (2001-06-14 redakcija), Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (2001-09-13 redakcija) 94 str.), todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
2006 m. gruodžio 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas, kuris priimtas 2006 m. gruodžio 12 d. teisėjos R. Augustinavičiūtės rezoliucija.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu apeliacinį skundą tenkino iš dalies.
Teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. redakcija) ir Privalomojo draudimo taisyklių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. norma yra blanketinė, jos įgyvendinimo tvarka nustatyta Privalomojo draudimo taisyklių 63, 64, 91, 91.4 ir 93 punktuose. Remdamasis nurodytomis teisės normomis, teismas pažymėjo, kad, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniu, draudikas įgyja iki 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį, šiam pasitraukus iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatavo, kad ieškovo atgręžtinis reikalavimas priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovo yra pagrįstas, nes D. L. pasišalino iš eismo įvykio vietos (CK 6.280 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sąmoningai nusižengė nustatytoms Privalomojo draudimo taisyklėms, t. y. savavališkai pasišalino iš įvykio vietos, teismas tokį elgesį pripažino vidutiniu draudimo sutarties sąlygų pažeidimu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl nurodyto pažeidimo eismo įvykio metu padarytos žalos dydis nepadidėjo, nes pažeidimo ir draudiminio įvykio nesiejo priežastinis ryšys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas 50 proc. sumažino ieškovo pareikšto atgręžtinio reikalavimo dydį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 7 919,08 Lt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nesutiko su teismo sprendimu ir prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, papildomai priteisti iš atsakovo 475,15 žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Motyvuose nurodė:
1) vadovaujantis CK 6.247 str., priežastinis ryšys nustatomas tik tarp veikos ir kilusių pasekmių, bet ne tarp draudimo taisyklių ir jų pažeidimo. Draudikas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens tik atitinkamais įstatymo nustatytais pagrindais. Pagal 2001-06-14 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1100 patvirtintų taisyklių „Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo“ 93 p. draudikui yra vienas iš pagrindų atgręžtinio reikalavimo tvarka autoįvykio metu patirtą žalą išsireikalauti iš žalą padariusio asmens. Byloje nustatyti faktai visiškai atitinka minėtuose teisės aktuose išdėstytus apelianto regreso teisės pagrindus;
2) draudikas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą įgijo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens (CK 6.280 str. 1 d.). (2005-09-19 LAT nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-407/2005), o vadovaujantis CK 6.251 str., padaryti nuostoliai atlyginami visiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. L. nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė teismo jo netenkinti. Motyvuose nurodė:
1) ieškovas remiasi LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., tačiau tik ta dalimi, kuri nustato, kad draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį tik dėl išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas ar apdraustasis dėl savo kaltės nevykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas ir visiškai neįvertina likusios dalies, kur nurodyta, jog atgręžtinio reikalavimo dydis priklauso nuo padarytos žalos dydžio, atsiradusios dėl pažeidimo, jog atgręžtinio reikalavimo dydis nustatomas remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis;
2) vadovaujantis 2001-09-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintų taisyklių 93 p. atgręžtinio reikalavimo teisė yra ne 100 procentų, o iki 100 procentų, o pagal 94 p., žalos, atsiradusios dėl pažeidimo dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą. Nagrinėjamu atveju draudimo išmoka dėl pažeidimo nepadidėjo, nes žala atsirado iki pasitraukimo iš įvykio vietos, todėl draudiko turtiniams įsipareigojimams ta aplinkybė įtakoti negali.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė nepriteisti 100 procentų žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. ir UAB DK „Lindra“ (teisių perėmėjas – ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“) 2003 m. kovo 28 d. sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria vieneriems metams apdraudė automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Būdamas blaivus ir vairuodamas nurodytą automobilį, atsakovas D. L. 2003 m. birželio 8 d. įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir susidūrė su kitu automobiliu, kurį apgadino. Po eismo įvykio atsakovas pasišalino iš įvykio vietos. Sugadinto automobilio, su kuriuo susidūrė atsakovo vairuojama transporto priemonė, remonto vertė –15 838,17 Lt. Ieškovas 2003 m. gruodžio 2 d. sumokėjo nurodytą sumą naudos gavėjui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 26 d. priimtoje nutartyje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą, konstatavo, jog eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., Privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., Privalomojo draudimo taisyklių 63 p.). Viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat ir nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. (iki 2004 m. kovo 13 d. galiojusi redakcija), Privalomojo draudimo taisyklių 47.1 p., Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 269.3, 269.4 p.). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Privalomojo draudimo taisyklių 63 p. nustatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį tik šių taisyklių XII skyriuje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui) ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę pagal Privalomojo draudimo taisyklių 91.4 p., nes apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė šiose taisyklėse nustatytų pareigų (pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nepranešė policijai apie eismo įvykį). Tokiu atveju, atgręžtinio reikalavimo tvarka draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustojo iki 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos (CK 6.998 str. 3 d., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., Privalomojo draudimo taisyklių 93 p.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl atsakovo draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, kad draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su draudiminiu įvykiu, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškinį, vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (2001-09-13 redakcija) 94 str. Minėtų Taisyklių 94 p. nustatyti kriterijai, kuriais turi vadovautis draudikas, įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę: pirma, jis turi atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį; antra, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu; trečia, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, susidūrė su kitu automobiliu, kuris buvo apgadintas, ir po to pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį policijai, t. y. dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, atsakovas neįvykdė kaip transporto priemonės vairuotojas jam priskirtų pareigų pranešti policijai, bei nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nors atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (Privalomojo draudimo taisyklių 93 p.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 26 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007, pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą, nurodė, jog nė vieno Privalomojo draudimo taisyklių 93 p. išvardyto draudimo taisyklių pažeidimo su draudiminiu įvykiu nesieja tiesioginis priežastinis ryšys. Šie pažeidimai iš esmės yra susiję su apdraustojo elgesiu po eismo įvykio. Visi Privalomojo draudimo taisyklių 93 str. nustatyti draudimo taisyklių pažeidimai siejami tik su apdraustojo atsakomybės atsiradimu. Dėl to atsakovo padarytas Privalomojo draudimo taisyklių pažeidimas – nepranešimas apie eismo įvykį policijai ir pasišalinimas iš jo vietos – negalėjo būti priežastiniu ryšiu susijęs su draudiminiu įvykiu, t. y. kito eismo dalyvio sužalojimas ir kitos transporto priemonės apgadinimas negali būti atsakovo padaryto Privalomojo draudimo taisyklių pažeidimo rezultatas (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog, atsakovui pranešus apie eismo įvykį ir nepasišalinus iš jo padarymo vietos, atlygintinos žalos dydis (draudimo išmoka) nebūtų sumažėjęs, nes ieškovas trečiajam asmeniui visais atvejais būtų išmokėjęs tokio paties dydžio draudimo išmoką. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškovo pareikštų regresinių reikalavimų dydis tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo yra priteistina 15 838,17 Lt suma, už išmokėtą išmoką už sugadintą automobilį draudiminio įvykio metu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui bei pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijai.
Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. Kasperavičius v. L. Tunkevičius, byla Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Oliferovas v. V. Juknevičius, byla Nr. 3K-3-233/2003). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. liepos 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas tenkinamas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Kadangi apeliacinis skundas patenkinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti, iš atsakovo D. L. ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteistinos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 475,15 Lt žyminis mokestis už ieškinį, 826 Lt išlaidos už advokatų pagalbą pirmosios instancijos teisme, 475,15 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 542,80 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, 237,57 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą, 1368,80 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 4 d.), taip pat iš atsakovo priteistinos 14,20 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, valstybei (CK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Pagal ieškovo atstovo advokato Nerijaus Jurčiukonio teismui pateiktą prašymą prašomos priteisti 950 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme) nepriteistinos, kadangi naujas ieškovo atstovas procesinių dokumentų nerengė, teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat spręstina, jog ieškovui nebuvo būtinybės pakeisti atstovą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869, reg. Konstitucijos pr. 7, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440) iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 15 838,17 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis litus 17 ct) žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme ( 2006 m. liepos 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869, reg. Konstitucijos per. 7, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440) iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1 187,87 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus 87 ct) žyminio mokesčio bei 2 737,60 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis litus 60 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 14, 20 Lt (keturiolika litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme.