- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e1-829-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51844-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmės neatlikęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 01.06 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,05 promilių girtumas), žodinio konflikto metu ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių savo dukrai A. M. į kairįjį žandą, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad praeityje yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, paskutinį kartą teismo baudžiamuoju įsakymu 2018 m., jam buvo paskirtas laisvės apribojimas, kuris dar nėra pasibaigęs. Po teismo sprendimo žmona gyveno pas savo motiną, o jis gyveno pas savo sesę. Tačiau netrukus žmona atvažiavo gyventi pas jį ir jie gyveno kartu. 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16 val. jis su bendradarbiu atvažiavo į jo namus ir gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė apie du butelius degtinės, dar kažkiek alaus. Bendradarbis išvažiavo namo, o jis liko namuose. Kiek prisimena, dar su dukra nuėjo į parduotuvę, grįžę žiūrėjo filmus. Kas vyko toliau, neprisimena, turbūt dėl suvartoto per didelio alkoholio kiekio. Kad naudojo smurtą prieš žmoną ir prieš dukrą, neprisimena, tačiau prisipažįsta, nes galimai tai galėjo įvykti. Jis gyvena savo sesers namuose, konflikto metu sesers nebuvo (b. l. 42-43). Papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad įvykių metu žmona gyveno kartu su juo, o dukra 2019 m. gruodžio 6 d. buvo atvykusi į svečius. Tą vakarą jis su bendradarbiu gėrė alkoholinius gėrimus, bendradarbiui išėjus namo, tarp jo ir dukros kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis kilo, negali pasakyti. Atsimena, kad jie pradėjo stumdytis. Kaip viskas vyko, tiksliai pasakyti negali, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo savo dukrai suduoti smūgius, smūgių dukrai sudavimo faktą pripažįsta. Dėl suduotų smūgių labai gailisi, taip pasielgė tik dėl to, kad buvo išgėręs. Iki tol santykiai su dukra buvo geri. Tuo metu, kai jie stumdėsi, žmona pradėjo juos skirti, žmoną tik atstūmė nuo savęs ir varė jas iš namų, kad namuose nebūtų konfliktų. Po to atsimena, kad žmona ir dukra išėjo iš namų, o jis užrakino duris. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Šiuo metu su dukra bei žmona nepalaiko jokių kontaktų. Pažada daugiau taip nesielgti (b. l. 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d., apie 01.06 val., nakties metu jos tėtis V. M. būdamas girtas, dešine ranka trenkė jai tris kartus į kairį žandą ir lūpas, taip ji pajuto skausmą, kurį jaučia iki šiol. Tėvas mušė jos mamą V. M., ji motiną gynė, nes jai nusibodo matyti, kad mama pastoviai mušama. Tėvas smurtauja prieš mamą, keikia ją visokiais keiksmažodžiais, tačiau mama jo gaili ir atleidžia. Tėtis diena iš dienos vartoja alkoholį ir pastoviai konfliktuoja (b. l. 5-8).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos tėvas V. M. gyvena kartu su jos motina V. M., adresu (duomenys neskelbtini). Ji su savo tėvais bendrauja, kartais pas juos atvažiuoja. 2019 m. gruodžio 6 d. buvo nuvykusi pas savo tėvus į svečius. Jos motina buvo namuose, o tėvas dirbo. Vakare tėvas sugrįžo, pas tėvą buvo atėjęs jo draugas ir jie kartu gėrė alkoholį. Draugas išėjo namo, tarp jos ir tėvo žodis po žodžio kilo konfliktas. Atsimena, kad tėvas išpylė jai traškučius ant grindų, o ji dėl to supyko ir pasakė jam viską sutvarkyti, kadangi su mama puse dienos tvarkėsi namuose. To žodinio konflikto metu tėvas dešinės rankos delnu sudavė jai apie tris smūgius į kairį žandą. Šiuo metu tiksliai neprisimena, kiek tų smūgių buvo, tikrai ne daugiau trijų smūgių. Ji su tėvu susikibo, o tai pamačiusi motina pradėjo juos skirti. Ji pamatė, kad tėvas stūmė ir jos motiną. Ar jis mamai buvo suėmęs už pečių, nematė. Ar jis taip elgėsi tyčia ar netyčia, nežino. Po to ji su mama išbėgo iš namų ir ji paskambino policijai. Į įvykio vietą taip pat buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri ją bei motiną apžiūrėjo, tačiau į ligoninę jos nevažiavo. Ji buvo nuvykusi į teismo medicinos institutą kūno apžiūrai. Savo tėvui civilinio ieškinio nereikš. Dėl minėto įvykio tėvas jos neatsiprašė, jie nebendrauja (b. l. 17-18).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. M.. 2019 m. gruodžio 6 d., vakare kartu su vyru išgėrė 0,5 litro butelį trauktinės, nesijautė išgėrusi, tačiau vyras buvo jau gerokai apgirtęs. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.30 val. vyras be jokios priežasties pradėjo kabinėtis prie jos, keiktis jos atžvilgiu visokiais necenzūriniais žodžiais. Po to, jis pradėjo stumdytis, varyti ją iš namų, tuo metu jų dukra A. norėjo užstoti ją, bet vyras V. M. sudavė ranka keletą smūgių dukrai į veidą. Kiek smūgių jis sudavė, tiksliai pasakyti negali, bet ne mažiau trijų. Ji, norėdama apginti dukrą, atsistojo tarp jų ir pajuto, kaip vyras savo rankos kumščiais sudavė jai į pečius du smūgius. Jos su dukra labai išsigando ir basos pabėgo iš buto, apie įvykį pranešė policijai (b. l. 22).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja V. M. parodė, kad ji kartu su vyru paskutinius tris metus gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini), dukra gyvena atskirai. Po 2018 m. teismo sprendimo ji su vyru susitaikė ir gyvena kartu. 2019 m. gruodžio 6 d. vakare pas vyrą buvo atėjęs jo draugas, jie kartu gėrė degtinę, ji irgi buvo su jais ir išgėrinėjo. Kai draugas išėjo namo, jie jau ruošėsi eiti miegoti. Ji neatsimena dėl ko ir kaip, tačiau dukra su vyru pradėjo konfliktuoti. Pamatė, kad jie pradėjo tarpusavyje stumdytis, matė, kad vyras dukrai sudavė vieną kartą į veidą, todėl puolė juos skirti. Vyras pradėjo varyti ją bei dukrą iš namų. Vyras ją stūmė, jis buvo rankomis suėmęs jai už pečių iš priekio ir tiesiog stūmė. Tuo metu joks skausmas nebuvo sukeltas, sužalojimų nepadaryta, vyras jos nemušė. Nežino, kodėl apklausoje yra parašyta, kad vyras jai smūgiavo, ji pareigūnams aiškino, kad vyras ją tiesiog stūmė, jokių smūgių jis nesudavė. Kai išėjo su dukra iš namų, dukra paskambino į policiją, nes dukrai buvo mėlynė po akimi. Dėl minėto įvykio savo vyrui jokių pretenzijų neturi, nes joks skausmas jai sukeltas nebuvo. Šiuo metu su vyru nebendrauja (b. l. 24-25).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d., 01.06 val., Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją su vaiku sumušė neblaivus vyras. Vyras stipriai agresyvus, moteris lauks prie namo (b. l .3).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja A. M. pranešė, jog 2019 m. gruodžio 7 d., apie 01.06 val., naktį jos tėtis V. M. konflikto metu, būdamas girtas iš rankos tris kartus trenkė jai į veidą, pajuto fizinį skausmą (b. l. 5-8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4389/2019 (01), nurodyta, kad A. M. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis, patiriant sužalojimą, yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 16).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti IBPS patalpinti policijos patrulio padaryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose jis apie įvykį bendrauja su A. M. ir V. M.. Atidarius pirmą vaizdo įrašą pavadinimu „IMG_1978. MOV“ matosi, kad yra filmuojamas namo patalpų vidus, viduje matosi išmėtyti įvairūs daiktai. Atidarius antrą vaizdo įrašą pavadinimu „VID_20191207_012753“ matosi, kad yra filmuojamos mergina A. M. bei moteris V. M.. A. M. nurodo, kad pradėjo šnekėtis su tėvu, po to tarp jų kilo ginčas, dėl ko kilo, neatsimena, tada tėvas pradėjo „eiti prie mamos su smurtu“, „ėjo užmušt mamą“, o ji užstojo. Tada tėvas iš pradžių ją nustūmė, pradėjo mušti mamą, o jį stūmė tėvą. V. M. nurodė, kad „mušėsi trumpiau“, jos su dukra pabėgo. Atidarius trečią vaizdo įrašą pavadinimu „VID_20191207_012834“ matosi, kad yra filmuojamos A. M. ir V. M., tęsiasi pokalbis su pareigūnu. A. M. nurodė, kad mama pradėjo ją nutraukinėti. Ji (A. M.) pradėjo daužyti tėvą, o jis atgal, trenkė jai į nosį (parodė, kur trenkė), pamatė kraują, išsigando, aišku, kad pajuto fizinį skausmą. V. M. nurodė, kad sutuoktinis „daug mušė“ (b. l. 33-34).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 7 d., 02.53 val. V. M. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas (b. l. 68).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nagrinėjamu atveju V. M. smurtą vartojo savo dukros A. M., kuri įvykių metu gyveno atskirai nuo tėvų, atžvilgiu, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui požymį.
Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios A. M. bei liudytojos V. M. parodymai, specialisto išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolas. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. M. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 01.06 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš savo dukrą A. M., tyčia sudavė jai ne mažiau trijų smūgių ranka į kairįjį žandą, taip padarydamas jai sužalojimus, kurie specialisto išvadoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Esant išdėstytoms aplinkybėms V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis V. M. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 69-70, 71).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą giminaitį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai yra nurodyti prokuroro pareiškime, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. M. teistas, du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, be to nagrinėjama nusikalstama veika įvykdyta neatlikus bausmės už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 56-57), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 62-64), dirba (b. l. 65-66), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 2 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinę bausmę nustatant 1 metus ir 7 mėnesius laisvės apribojimo.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei šiuos įpareigojimus – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymosi įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje. Šių įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. gruodžio 7 d., 01.45 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d., 14.06 val., t. y. vieną dieną (b. l. 37, 38), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir nustatyti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 7 d., 01.45 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d., 14.06 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti V. M.:
1) bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
2) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.