Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji E. K. ir E. N. veikdami organizuotoje grupėje, įsibraudami į patalpą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2009 m. gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu metu, veikdami organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, susitarė organizuota grupe daryti sunkų nusikaltimą - plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą užvaldyti svetimą turtą, o būtent, E. K. per J. ir G. P. sūnus T. ir M. P., surinko informaciją apie tai, kad G. P. išsipardavė beveik visus naudotus automobilius ir namuose laiko didelę pinigų sumą, bei kad G. P. yra sanatorijoje, M. P. išvykęs dirba Airijoje, o T. P. išvykęs į Marijampolę, 2009 m. gruodžio 17 d. paskambino T. P. pasitikrinti, ar jo mama tikrai yra viena namuose, ir tai patikrinęs, šią informaciją perdavė E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko, 2009 m. gruodžio 17 dieną, apie 17 val., E. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, E. N. vilkint policijos pareigūno uniformą, paskambino į J., G. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, kurias J. P. atidarius, E. N. parodė dokumentą, panašų į policijos pareigūno pažymėjimą, tokiu būdu apgaule su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įsibrovė į J., G. P. namo vidų, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P., t.y. surišant jos rankas ir kojas plastikinėmis juostelėmis, tuo padarant jai poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus abiejose riešuose, dešinėje plaštakoje ir abejose blauzdose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimant galimybę jai priešintis, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiesiems J. ir G. P. priklausančius 48 300 EUR (166635 Lt), 2200 Lt ir aukso dirbinių už 5000 Lt, iš viso pagrobė J., G. P. turto už 173 835 Lt.

Taip pat, kaltinamieji E. K. ir E. N. veikdami organizuotoje grupėje, įsibraudami į patalpą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t.y. 2010 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu metu, veikdami organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, susitarė organizuota grupe daryti sunkų nusikaltimą - plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą užvaldyti svetimą turtą, o būtent, E. K. susipažinus su I. P. ir jos mama J. N., bei I. P. paprašius E. K. išspręsti turtinį ginčą su jos posūniais, pastarajam pažadėjus padėti, E. K. iš I. P. sužinojo, kad ji namuose su mama laiko pinigines lėšas, šią informaciją jis perdavė E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko, 2010 m. vasario 25 d., apie 10 val., E. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paskambinus į I. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, I. P. atidarius duris, įsibrovė į I. P. butą, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. P., t.y. suduodami ne mažiau keturių smūgių I. P. į galvos sritį ir lipnia juosta bei telefoniniu laidu surišus jos rankas ir kojas, taip padarant jai kraujosruvas kairiame skruoste ir kairiame dilbyje, nubrozdinimus dešinės plaštakos ketvirto piršto ištiesiamajame paviršiuje ir dešinėje blauzdoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, užmetė ant jos galvos striukę, kad ji negalėtų matyti kas vyksta, bei laikė prispaudę jos galvą prie grindų, ir taip atimdami galimybę jai priešintis, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausančius 8600 Lt bei bute buvusius jos mamai J. N., priklausančius 19 000 EUR (65 550 Lt).

Kaltinamieji E. K. ir E. N. veikdami organizuotoje grupėje, įsibraudami į patalpą pagrobė svetimą turtą, t.y. 2010 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, veikdami organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, susitarė organizuota grupe daryti sunkų nusikaltimą - plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą užvaldyti svetimą turtą, o būtent, E. K. ir E. N. sužinojus, kad V. P. pardavė automobilį ir gautus pinigus už parduotą automobilį laiko namuose, E. K. 2010 m. birželio 17 d., po pietų, specialiai susitiko su V. P. Šiaulių mieste, tikslu jį užlaikyti, kad jis negrįžtų į namus ir nesutrukdytų E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš jo namų pagrobti gautus pinigus už parduotą automobilį, 2010 m. birželio 17 d., apie 19 val. 45 min., E. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėvėdami veidą maskuojančias priemones, pro atrakintas namo duris įsibrovė į gyvenamojo namo, priklausančio I. K., esančio (duomenys neskelbtini) vidų, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P., t.y. užlaužę jos rankas ir užspaudę burną, kad ji negalėtų šaukti, surišo jos rankas ir kojas plastikinėmis juostelėmis, o lipnia juosta apvyniojo galvą, ir taip atimant galimybę jai priešintis, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai J. P. priklausančius 2 640 EUR (9 108 Lt) ir laikrodį su briliantais 16 000 Lt vertės, iš viso pagrobdami J. P. turto už 25 108 Lt.

Kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino, ir nurodė, kad nusikaltimų nepadarė. Jis paaiškino, kad su M. P. susipažino maždaug prieš 9 metus sporto klube. Po to susipažino ir susidraugavo T. P.. Jis ne kartą yra buvęs T. P. namuose, yra pažįstamas su jo šeima. Jis iš T. yra pirkęs automobilių. Prieš naujus metus jis apie mėnesį pardavinėjo savo automobilį ir skambino T., klausinėjo, kiek galėtų gauti už savo Peugeot, už kokią sumą galėtų nupirkti kitą automobilį. Metus laiko iki plėšimo jo santykiai su T. buvo nutrūkę, retai susitikdavo ir susiskambindavo. Kartais jis skambindavo T., kai draugai ieškodavo pirkti automobilio. E. K. nurodė nepamenąs, kad būtų T. klausęs kur išvyksta, kada išvyksta jis ar jo tėvas. T. P. E. B. buvo sakęs, kad išvyksta, jo kelias dienas nebus, bei kad jo tėvas yra išsipardavęs automobilius ir bus sanatorijoje. E. K. nurodė tokių dalykų net nežinojo. Vertindamas byloje esančius įrodymus, jis mano, kad plėšikas žinojo, kur palėpėje yra padėti pinigai. Jis to žinoti negalėjo. Kaltinamasis E. K. paaiškino, kad po gruodžio mėnesio jis nusipirko automobilį, bet ne iš T. P.. Jokių konfliktų tarp jo ir M. ar T. P. nebuvo. Apie P. namo plėšimą jis sužinojo tada, kai jam buvo pareikšti įtarimai. Kaltinamasis E. K. paaiškino, kad iki šio plėšimo E. N. nepažinojo. Su E. N. susipažino 2010 metų pavasarį, mėnesio neprisimena.

Kaltinamasis E. K. dėl antro kaltinimo – I. P. apiplėšimo paaiškino, kad su P. susipažino 2010 metais, gal būt sausio mėnesį per buvusią draugę D. Š.. Jis su D. nuvažiavo pas I. P. ir ji pasakė, kad nori pasidalinti turtą, bei prašė pradėti. Jis sutiko padėti. Apie atlygį buvo kalbama, tačiau ne pinigine išraiška, o maistu, vaišėmis. Jis paprašė, kad I. P. surinktų reikiamus dokumentus, parašė jai prašymą, padavė pasirašyti. Tuo metu jis užsukdavo pas I. P. į namus dėl dokumentų ruošimo, kartais vienas, be D. Kol dokumentai teismui buvo ruošiami, iškildavo daug klausimų, tada jie susiskambindavo jo iniciatyva arba I. P. iniciatyva. Kartais jis paveždavo I. P. su reikalais. Kartais pokalbių su I. P. metu, jos namuose būdavo jos mama J. N.. Apie I. P. pinigus banke, ar santaupas jis nieko nežinojo. Ji sakydavo, kad reikės parduoti butą, atsidalinti dalis ir bendrasavininkams atiduoti pinigus. Kartą Irena paprašė nueiti į jo mamos darbovietę ir su ja pasikalbėti. Jis nutarė, geriau savo mamą nuvežti pakalbėti į I. P. butą. Kartą jis yra I. P. prašęs pinigų žyminio mokesčio sumokėjimui, tačiau tuos pinigus grąžino, nes jis negalėjo to mokesčio sumokėti. I. P. jį apkalba dėl 1000 Lt davimo. Kaltinamasis E. K. paaiškino, kad vėliau I. P. nebeprisiskambindavo. Tada jis paskambino H. N. ir šis pasakė, kad Irena turi problemų. Kitą dieną jis prisiskambino I. P., tačiau ši jam pasakė, kad nieko nebedaro, nori pasitarti su dukra, grįžtančia iš Vokietijos. I. P. sakė, kad ji pati jam paskambins. I. P. daugiau jam neskambino, todėl bendravimas su ja nutrūko. E. K. paaiškino, kad apie J. N. parduotą turtą jam nebuvo ir nėra žinoma. Iš ko Irena ketino sumokėti bendraturčiams pinigus, jis nežinojo. Su I. P. dėl specialaus beldimo į duris jis nebuvo susitaręs. Prieš ateidamas pas I. P., jis visuomet jai asmeniškai skambindavo. E. K. nurodė, kad tik iš įtarimų sužinojo apie tai, kad I. P. yra apiplėšta. Nurodo, kad jis negalėjo žinoti apie I. P. turimą pinigų sumą. Apie tai žinojo H., kuris gyveno su ja kartu, jos anūkai ir vaikai. Šio plėšimo matu jis E. N. nepažinojo. Su E. N. susipažinome vasarą.

Kaltinamasis E. K. paaiškino dėl P. apiplėšimo, kad su V. P. susipažino per T. K.. Su V. buvo geri pažįstami, tačiau tikrais draugais nepavadintų. V. P. namuose jis nėra buvęs. Žino tik tiek, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė prisimenąs, kad vieną dieną jam paskambino V. ir paprašė parvežti namo iš kolonėlės, kur yra autoplovykla. Tada jis nuvažiavo į kolonėlę, paėmė V., kuris pasiūlė važiuoti į miesto centre esančią (duomenys neskelbtini) kavinę. Pasėdėję su draugais, tarp kurių buvo ir E. N., kavinėje, visi išsiskirstė. Kadangi V. buvo be automobilio, tai jis liko kaltinamojo automobilyje ir jie važinėjosi po miestą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Po to V. paskambino iš autoplovyklos, kad jis jau gali atsiimti automobilį. Vėliau V. paskambino kažkoks tai žmogus. V. P. tada paklausė, koks yra policijos telefonas ir paskambino į policiją. Baigęs pokalbį, V. jam pasakė sukti į dešinę, važiuoti į jo namus, nes jo žmoną kažkas apgavo, ar apiplėšė. Parvažiavus į namus V. žmona ir vaikas verkė, viskas buvo sujaukta pirmame namo aukšte. Į antrą aukštą jis nebuvo užlipęs. Tuomet V. greitai išbėgo į lauką, ten lakstė. Po to jis paskambino T. K.. Prieš T. atvykstant atvyko policija su šunimi, bei kinologai, kurie vaikščiojo aplink namą. Kaltinamasis nurodė apie valandą pabuvęs prie šių namų, o po to išvažiavo namo. Kas iš V. buvo pavogta jis sužinojo iš ieškinio, kad buvo pavogtas laikrodis su briliantais ar deimantais ir pinigų. Kaltinamasis paaiškino, kad neilgai trukus po šio apiplėšimo, V. P. apiplėšė jį (kaltinamąjį). Buvo iškelta baudžiamoji byla, V. P. pripažino kaltę ir jie Radviliškio teisme susitaikė. Iš kalbų yra girdėjęs, kad V. savo draugų Šiauliuose yra prašęs duoti nepalankius parodymus prieš jį (E. K.), kaip apie plėšiką ir panašiai. Kaltinamasis nurodo, kad V. P. namų plėšimas įvykęs 2010-06-17d., o tuo metu jis (E. K.) buvo slapta sekamas, darant vaizdo ir garso įrašus, todėl mano, kad sekimas ir įrašai turėtų atskleisti jo nekaltumą. T. K. apklausoje patvirtino, kad visi draugai buvo susitikę (duomenys neskelbtini) kavinėje po plovyklos. T. K. yra V. draugas ir neigia, kad jis (E. K.) jam siūlė organizuoti kažkokius tai plėšimus. V. jį šmeižia ir sako, kad jis T. siūlė daryti plėšimus. Tai yra melas ir šmeižtas. Protokole yra išdėstyta, kad V. jam skambino ir prašė, kad jis atvažiuotų, o parodymuose jis aiškina, kad E. K. jam skambino ir siūlė jį paimti ir vežioti. Kaltinamasis paaiškino, kad su E. N. jį supažindino V. P. 2010 metų vasarą. Santykiai tarp E. N. ir V. P. buvo artimi, jie buvo seni šeimos draugai. Po P, plėšimo santykiai tarp P. ir E. N. nepasikeitė, jie išliko draugai. Kaltinamasis E. K. mano, kad dėl draugystės su V. P. ir šio prašomas E. N. ikiteisminio tyrimo metu galėjo jį apkalbėti.

Kaltinamasis E. K. paaiškino, kad M. yra jo draugė, jis kartu su ja gyvena. Jokio pagrindo jį apkalbėti M. neturi. Suimtas jis rašė laiškus M. Prieš suėmimą jis pardavinėdavo automobilių dalis, todėl M. rašė, kad reikia išardyti mašiną, bet neįvardijo, kokią mašiną, M. jis prašė pakeisti elektroninio pašto adresą, nes jis juos įpratęs keisti. E. K. nurodo neprašęs ieškoti žmogaus, kuris už jį prisiimtų kaltę, o tik aiškino, kad žmogus Šiaulių tardymo izoliatoriuje siūlė surasti tokį žmogų. Automobilį Audi pardavė todėl, kad norėjo nusipirkti butą. Laiškuose mamai jis prašė „ieškoti priėjimo“ prie kalėjimo viršininko matydamas, kad jam yra inkriminuojami tokie dalykai, kurie visiškai nėra susiję su juo, buvo pasimetęs, nebežinojo, ką daryti. Visi laiškai yra rašyti jo. I. P. plėšimo metu jis buvo darbe, nes tuo metu dirbo nuo 8 val. iki 17 val., pietūs nuo 12 val. iki 12:45val.

Kaltinamasis E. N. kaltės nepripažino, ir nurodė, kad nusikaltimų nepadarė. Jis paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 2 d. su drauge L. Z. ir sūnumi L. išvažiavo į Vokietiją. E. K. tuo metu visiškai nepažinojo. Vokietijoje gyveno pas L. mamą A. Z. ir jos sugyventinį. Į Lietuvą jie su L. grįžo Kalėdų antrą dieną. Naujuosius metus šventė pas P. Vasario pradžioje jis su L. Z. vėl išvyko atgal į Vokietiją, nes vasario 5d. šventė gimtadienį Vokietijoje. Ten buvo iki Velykų, pirmą Velykų dieną šventė Vokietijoje, o antrą Velykų dieną išvažiavo į Lietuvą. Su E. K. susipažino grįžęs į Lietuvą. Tai buvo gal gegužės mėnesį, orai jau buvo šiltesni. Pirmų dviejų kaltinimų metu jis buvo Vokietijoje ir E. K. visiškai nepažinojo. Tą dieną, kai buvo įvykdytas plėšimas pas P., jis buvo kur nors Šiaulių mieste. Jis dalyvavo tame draugų būryje (duomenys neskelbtini) kavinėje. Tačiau jis nežino, ar būtent tą dieną buvo P. plėšimas. Jį pažįsta abu P., todėl, jei jis ten būtų buvęs, tai V. P. žmona tikrai būtų pažinusi. Prieš jį suimant, V. P. sakė, kad galvoja jog jis padarė plėšimą, ir patarė, jeigu taip įvyks, sakyti ant E. K., nes gali būti, kad prie plėšimo jis yra prisidėjęs. Policijos (duomenys neskelbtini) pareigūnai, žinodami V. pasakojimus, jam patarė viską sakyti ant E. K.. Dėl tos priežasties jis savo parodymais apšmeižė E. K.. Pagarsinti jo parodymai, esantys 8 tome, l. 134-135 yra teisingi. (minėtame lape yra užfiksuoti šie E. N. parodymai „kad jis susipažino su E. K. 2010 m. vasarą ir su juo ryšį palaikė beveik kiekvieną dieną, jie bendraudavo centrinės (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Su juo bendravo gal tik porą mėnesių ir ryšį nutraukė, dėl to, kad jis (E. K.) apiplėšė V. P. namą 2010 m. birželio mėn., tikslios dienos nepamena. Iš pradžių tik įtarė E. K., po to V. P., bendraudamas su E. K., išsiaiškino, kad jo namo apiplėšimą organizavo E. K.. V. P. nurodė, kad būtent įvykio dieną ir laiku jis buvo su E. K., kuriam pastoviai kažkas skambino, o jis atmetinėdavo skambučius, kažko nervinosi. Iš V. P. žino, kad E. K. V. P. pripažino, kad jis organizavo namo apiplėšimą. E. K. jam (E. N.) siūlė apiplėšti automobilių meistrą Medelyno rajone, konkretaus adreso nenurodė, sakė, kad plėšimą galima daryti su kaukėmis, jis žadėjo užtikrinti, kad nebūtų vyrų, gal būtų tik moteris ir, kad bus galima pagrobti 300.000 Lt. Jis E. K. atsakė, kad tokių dalykų nedaro ir nelabai kreipė dėmesį į E. K. žodžius. E. K. jam minėjo, jog yra organizavęs nusikaltimus, naudojant policijos pareigūno uniformą ar kepurę, bet tuo atveju siūlė daryti su kaukėmis. E. K. pats nenorėjo vykdyti nusikaltimų, jis tik organizavo nusikaltimą. Dar E. K. klausė jo, ar nežino kokio žmogaus, kas galėtų įvykdyti plėšimą, bet jis atsakė, kad nežino. Šis pokalbis vyko iki V. P. namo apiplėšimo. Po V. P. namo apiplėšimo, V. P. kalbėjo, kad reikia tą žmogų – meistrą, kurį siūlė apiplėšti E. K. – įspėti, tačiau ar V. P. jį įspėjo, nežino. Po V. P. namo apiplėšimo, suprato, kad E. K. ieško pažįstamų dėl naudos, o po to ryšį nutraukia.“) Teisiamojo posėdžio metu E. N. paaiškino, kad tyrėja parodymus užrašė taip, kaip jis sakė. Tačiau prieš dieną kiti pareigūnai jam buvo padarę poveikį, bei liepė duoti parodymus prieš K., žadėdami išleisti į laisvę. V. P. galvojo, kad E. K. galėjo padaryti jo namo plėšimą. Kaltinamasis E. N. nurodė, kad jis su V. P. bendrauja iki šiol. Apie tuos nusikaltimus, kuriais jį kaltina, jis sužinojo tik tada, kai pareiškė įtarimą. Buvo atliktas tyrimas naudojant poligrafą. Šio tyrimo jis pats norėjo. Tyrimo metu labai jaudinosi, gal dėl to tyrimas gavosi jam nepalankus, atsirado reakcijos į klausimus, nors tuo metu jis buvo Vokietijoje. Kaltinamasis nurodė nežinantis, kodėl į jį nurodo viena iš nukentėjusių. Jis mano, kad nukentėjusioji klysta, norėdama susigrąžinti pinigus. Nukentėjusioji nurodo, kad asmuo buvęs jos bute yra 1.70 ūkio, o jo ūgis esąs 1.85 m. Tomis dienomis, kai jis kaltinamas nusikaltimų padarymu, jis Vokietijoje iš bankomato ėmė pinigus, tai įrodo, kad jis nepadarė nusikaltimų. Į Vokietiją automobiliu jis nuvažiuoja per 22 val. Būdamas Vokietijoje, jis visuomet nakvodavo namuose. Plėšimo dieną iš P. namų, jo santykiai su P. buvo geri.

Kaltinamųjų E. K. ir E. N. kaltė įrodyta.

Dėl plėšimo, pagrobiant didelės vertės svetimą turtą organizuotoje grupėje, įsibraunant į J. ir G. P.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. parodė (t.11, l. 213-216), kad 2009 m. gruodžio 17d. namuose ji buvo viena. Po 16 val., buvo jau tamsu ji išgirdo skambutį į duris. Priėjusi prie lango, pamatė vieną asmenį su policijos uniforma, o kitą civilį. Policininkas buvo su dėklu dokumentams, jis paklausė, ar čia gyvena T. P.. Tai patvirtinus, jis pasakė, kad pietiniame rajone įvyko muštynės ir jam reikia pasikalbėti ir reikia pasirašyti. Nieko neįtardama, nes manė, kad atėjo policininkas, ji atidarė duris. Ji prie durų buvo su šunimi. Atėjusieji pasakė šunį uždaryti. Kai ji uždarė šunį garaže ir nusisuko eiti į viršų, tuo metu E. N., kuris buvo su policijos uniforma, uždėjo ranka su odine pirštine jai burną ir pasakė, kad jeigu ji gerai elgsis, tai nenukentės. Užlipus į viršų, jis pasakė duoti rankas ir kojas, ją surišo. Po to jis nustūmė ją ant sofos ir atnešęs užmetė ant jos pledą. Tada jis klausė „kur pinigai“. Ji atsakė, kad „nėra pinigų, vyras išvykęs į sanatoriją, o pinigai yra banke“. Jis atsakė „nemeluok, jis automobiliais verčiasi, tai pinigai yra namuose. Nebus geruoju, tai padegsime namą. Vis tiek mes be nieko neišeisime“. Po to civiliai apsivilkęs vaikinas užlipo į viršų, o N., kurio veidą gerai įsiminė, po kambarius vaikštinėjo. Jie užtraukė visas žaliuzes. Su savimi jie turėjo prožektoriukus, su kuriais jie visur vaikščiojo. Ji gerai žino savo namų duris, kurios iš jų girgžda, ir viską suprato, kur jie vaikščiojo. Nulipus iš trečio aukšto vaikinui, jie tarpusavyje kažką pasišnibždėjo ir toliau vaikščiojo klausdami, kur yra pinigai. Iš miegamojo jie paėmė aukso dirbinius. Ji paskui pasakė, kad virtuvėje, prie šaldytuvo esančios spintelės stalčiuke, yra 2000 Lt. Ji siūlė paduoti pinigus, bet jie neleido. Ji suprato, kad jie rado ir pasiėmė 2000 Lt. Ir dar iš jos rankinuko paėmė 200 Lt. Jie viską išmėtė ten beieškodami. Plėšikai krėtė visus namus – stalčiai ištraukyti, spintos buvo atidarinėtos. Jai buvo pasakyta gulėti ir nejudėti. Viskam aprimus, ji pati nusimetė pledą ir nušokavo iki balkono, pradėjo šauktis pagalbos. Ji pamatė du vaikinus. Vaikinai įlipo į balkoną ir jie ją atlaisvino. Tada ji iškvietė policiją. Po to atvyko pareigūnai su kinologais, bei ekspertais, apžiūrėjo įvykio vietą. Išeidami plėšikai užrakino namų duris, o raktus matyt išmetė, kad ji neišeitų.

Nukentėjusioji J. P. nurodė, kad asmens su policininko uniforma ūgis buvo apie 1,80 – 1,83m. Jis buvo su policininko kepure. Įvykio metu ji šio asmens nepažinojo, bet vėliau iš veido bruožų ji pažino, kad su policininko uniforma buvo E. N.. Ji pažino jo akis, nosį bei veido formą. E. N., kaip buvusį jo namuose plėšiką ji pažino iš karto iš gyvų asmenų, ji iš karto pasakė, kad tai jis. Antras asmuo buvo su juodu puspalčiu ar striuke ir su juoda kepuraite. Abu asmenis ji matė šviesoje, nes nuo judesio lauke, prie namo užsidega lempa, o namų koridoriuje taip pat degė šviesa. Pagal jos parodymus sudarytas fotorobotas nėra panašus į E. N., nes ji sakė, kaip atrodo asmens akys, nosis ir kt, bet pareigūnai sakė, tokių pavyzdžių neturintys.

Nukentėjusioji paaiškino, kad E. K. pažįsta iš savo vaikų T. P. ir M. P.. Jie sporto klube susipažino su E. K.. Šis atvažiuodavo pas jos vaikus. Kai sūnus T. P. pradėjo daugiau dirbti Marijampolėje, tai jų santykiai buvo nutrūkę. Tuo metu K. daugiau bendravo su T.. K. yra bendravęs ir su jos vyru G. P.. Atvažiavęs E. K. pasiteiraudavo, kaip sekasi verslas, ką parduoda, kiek uždirba, kiek jis parduoda automobilių. E. K. yra prašęs kažkokį automobilį jam parvaryti. Nukentėjusioji nurodė, kad ji su niekuo nebendrauja, apie tai, kad ji viena namuose žinojo tik sesuo ir viena kaimynė. Apiplėšimas įvyko gruodžio 17d., sūnus Marius nuo rugsėjo 28d. buvo išvykęs į Airiją. Sūnus T. iš namų buvo išvykęs kartu su tėčiu. Namo viršutiniame aukšte, vaistinėlėje buvo laikomi 48.300 eurų, taip jai vyras sakė. Apie pinigus su sūnumi Tadu buvo kalbėję. Prie pinigų galėjo prieiti ji, jos vyras, bei sūnus Tadas. Tą dieną dar buvo pagrobti juvelyriniai dirbiniai, tai yra žiedai: du vyriški ir vienas moteriškas, varpelio formos auskarai, grandinėlė su pakabuku, aukso laužo, tai yra nutrūkusi grandinėlė ir po vieną auskarą. 2000 Lt. buvo pavogti iš spintelės ir 200 Lt iš rankinės. Iš viso padaryta turtinė žala 173 900 Lt., kurią prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Dar su vyru bendrai yra pareiškę 100 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, kiekvienam po 50 000 Lt. Neturtinė žala yra atsiradusi dėl streso, dėl nesantaikos, šeimoje, atsiradusios po šio įvykio. Po įvykio jai pablogėjo sveikata, ji jaučia baimę. Dėl streso dingus pinigams, sutuoktinis pradėjo gerti ir triukšmauti. Buvo pavogtos visos jų gyvenimo santaupos. Prašo patenkinti civilinį ieškinį ir kaltinamuosius griežtai nubausti. Nukentėjusioji paaiškino, kad po plėšimo praėjus kuriam laikui E. K. buvo atvažiavęs į jų namus, kai grįžo iš užsienio sūnus M. Apie plėšimą jis visiškai nieko neklausė.

Nukentėjusysis G. P. (t. 11, l. 216-218) paaiškino, kad E. K. pažįsta per vaikus. Maždaug prieš trejus metus iki plėšimo E. K. yra buvęs Marijampolėje, kai grįžo autovežis su jų mašinomis. E. K. domėjosi, kiek kainuoja vienas ar kitas automobilis. Tada jis BMW pirko, už kokią sumą nukentėjusysis nežino. Plėšimo dieną jis su sūnumi T. buvo Marijampolėje. Jį turėjo nuvežti į Druskininkų sanatoriją. Tomis dienomis sūnus T. dažnai kalbėdavosi su E. K.. E. K. jo sūnui girdavosi, kad jis išnaudoja savo draugę. Jis suprato, kad sūnus T. per daug pasigirdavo E. apie jų parduodamas mašinas. Po plėšimo, apie 2010 metų sausio mėn. jis buvo pas meistrą A. B., remontavo automobilį. Tada jis susitiko E. K., pasisveikino, o šis atrodė išsigandęs. Po šio įvykio jo sūnus mažiau bendravo su E. K., šis daugiau nesilankė jų namuose.

Nukentėjusysis nurodė, kad turi šunį, kurio laikymui turi leidimą. E. K. apie šunį viską žinojo. Šuo niekada nepuldavo ant svetimų, kai yra šeimininkas. Atėję plėšikai žinojo apie šunį ir žmonai liepė uždaryti šunį. Žmona šunį uždarė, jiems paliepus, kitaip šuo būtų viską pajutęs, nes jis yra kovinis šuo. Nukentėjusysis paaiškino ketinęs pradėti savo verslą, Vokietijoje buvo sutaręs pirkti sau autovežį. Šiam tikslui namuose buvo laikomi pinigai. Iš namų dingo 48.300 eurų, daug kupiūrų buvo po 500 eurų. Pinigai eurais buvo laikomi namo trečiame aukšte, vadinamojoje palėpėje, po stogu, jis ten laikė įvairius sendaikčius. Pinigai buvo įdėti į vaistinėlę. Dar iš namų buvo pavogti žiedai: žmonos žiedas auksinis su briliantu, jo žiedas balto ir geltono aukso. Dar dingo jo senas vestuvinis žiedas, bei kitas vyriškas auksinis senas žiedas. Dar buvo pavogtos žmonos auksinės grandinėlės, auskarai. G. P. nurodė, kad reiškia civilinį ieškinį dėl 50.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Plėšikai paėmė visas šeimos santaupas, jis nebegalėjo pirkti autovežio, dėl kurio buvo sutaręs. Sužlugo jo planai dėl naujo verslo. Dėl šios vagystės jis labai išgyveno, per du mėnesius pražilo. Jam pradėjo kilti labai didelis kraujo spaudimas, pastoviai vartoja vaistus.

Liudytojas T. P. (t. 11, l. 226-228) parodė, kad maždaug prieš trejus metus buvo apiplėšti tėvų namai, buvo pavogta didelė pinigų suma. Su E. K. jis susipažino maždaug prieš septynerius metus sporto klube. E. K. jų namuose daug kartų yra buvęs. Namo išplanavimą E. K. žinojo. Kur yra laikomas šuo K. taip pat žinojo - dažniausiai šuo buvo laikomas garaže, kurio durys būdavo atidarytos, o kartais uždarytos. Prieš apiplėšimą su E. K. buvo nebendravęs apie pusę metų. Iki apiplėšimo likus dviem savaitėms jų bendravimas suaktyvėjo. E. K. pradėjo jam skambinėti. E. K. žinojo, kad jis prekiauja naudotais automobiliais ir prašė paieškoti draugui automobilio. E. K. įkyriai klausinėdavo, kada jis išvažiuos iš namų ir kada bus namuose. Plėšimo dieną E. K. jam daugybę kartų skambino ir teiravosi, kada išvažiuoja ir kada grįš. Prieš apiplėšimą E. K. siekė labai aktyviai bendrauti su juo, nuolat domėjimasis juo, bei jo tėvu. Tuo metu, kai vyko apiplėšimas, tai E. K. tiksliai žinojo, kad jo (T. P.) ir jo tėvo nėra namuose, bei kad tą vakarą jis į namus negrįš. Kai įvyko plėšimas E. K. dar paskambino, paklausė, ar jis nerado jo prašomos mašinos, bei pasiteiravo kaip sekasi ir kada grįš. Po apiplėšimo apie tą įvykį rašė visi laikraščiai, bei visas Medelyno rajonas apie tai žinojo, tačiau E. K. jam apie plėšimą nieko nesakė. Po plėšimo bendravimas su E. K. nutrūko. Jie buvo susitikę tik vieną kartą. Liudytojui buvo keista, kad visa visuomenė žinojo apie apiplėšimą, o K. apie tai nieko neužsiminė. Tėvas liudytojui buvo sakęs, kad šeimos pinigai yra trečiame aukšte, tačiau konkrečiai, kur padėti jis nežinojo. Jis žinojo, kad namuose yra apie 40 000 eurų. E. K. jų šuns nebijojo. Su E. K. jis apie šeimos uždarbį nekalbėdavo. Jis sakydavo, kad verslas sekasi normaliai. Prieš plėšimą jis sakė E. K., kad yra parsidavę automobilius. E. K. jam yra pasakojęs, kad lengvai gali gauti policininko uniformą, net rodė nuotrauką, kur E. K. buvo su policininko uniforma.

Liudytojas M. P. (t. 11, l. 228) parodė, kad tuo metu, kai buvo apiplėšti jo tėvų namai, jis buvo išvykęs į Airiją. Iš tėvų ir brolio pasakojimų jis žino, kad asmuo, apsirengęs policininko uniforma, paskambino į duris, bei prieš mamą buvo panaudota prievarta, ji buvo surišta, apieškotas namas, pavogti pinigai. Su E. K. jis susipažino sporto salėje, maždaug prieš penkerius metus iki plėšimo. Su K. santykiai buvo draugiški. Iki išvykimo į užsienį jis su E. K. maždaug kartą per savaitę pasiskambindavo. E. K. yra klausęs, kiek Tadas uždirba, kaip sekasi. Po apiplėšimo E. K. vieną kartą buvo atvažiavęs pas jį, gal sausio mėnesį. Susitikus E. K. neklausė nieko apie apiplėšimą. Kad E. K. yra prisidėjęs prie apiplėšimo, jam kilo įtarimas dėl to, kad jis įtartinai teiravosi, kiek uždirba brolis, bei tėvas, kaip jiems sekasi. E. K. jam buvo minėjęs, kad jis gali gauti policininko aprangą. E. K. jam nėra siūlęs daryti nusikaltimo, tačiau E. K. sakydavo, kad „gerai būtų pasidaryti pinigų“, „reikia ką nors nukirsti“. Žodį „nukirsti“ jis suprato, kaip sumušti, apiplėšti. Kad tėvų namuose yra laikoma didelė suma pinigų jis tik numanė, bet nežinojo. E. K. yra jo klausęs „ kur tu laikai pinigus, ar dedi juos į bankus“.

Liudytojas E. K. parodė (l.12, l.222), kad šiuo metu laiko neprisimena, bet buvo vakaras, tamsus paros metas, jis ėjo gatve kartu su P. Z. ir išgirdo verkiančios moters balsą. Priėję arčiau namo, balkone pamatė surištą moterį, kurios burna buvo užklijuota. Tada jis nubėgo į nuomojamą butą, atnešė žirkles, o P. Z. įlipo į balkoną išlaisvinti moters. Jis liko laukti apačioje. Liudytojas parodė, kad tada išlaisvinta moteris sėdi teismo salėje ir nurodė į J. P.. Įvykio dieną, išlaisvinta moteris verkė ir vis vaikščiojo po namus. Moteris sakė, kad plėšikai buvo su policijos uniforma. Jis negirdėjo, kad ta moteris daugiau būtų sakiusi apie tų asmenų požymius. Jis su P. Z. palaukė, kol atvyko policijos pareigūnai ir nuėjo namo.

Liudytojas P. Z. parodė (t.2, l.82-83; t. 12, l.228), kad 2009m. gruodžio 17 d. apie 17 val. jis su E. K. ėjo į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) ir kitos gatvės sankryža jie išgirdo moters šauksmą „gelbėkit, padėkit“. (duomenys neskelbtini) balkone stovėjo jam nepažįstama moteris, kurios rankos ir kojos buvo surištos plastmasine, sutraukiama juosta. Moteris buvo labai išsigandusi. E. K. atnešė iš namų peilį ir jis (P. Z.) nupjovė juostas, kuriomis buvo surišta moteris.

Liudytojas E. B. parodė (t. 11, l.229), kad su T. P. buvo klasės draugai. Žino, kad T. prekiavo automobiliais kartu su tėvu. Per T. susipažino su E. K., su juo buvo susitikę apie 10 kartų, artimų ryšių nepalaiko. Jam atrodo, kad E. K. linkęs pasigirti. E. K. jam yra sakęs, esąs neteisingai apkaltintas dėl plėšimo.

Liudytojas R. D. (t.12, l.116, t. 2, l. 89-90) parodė, kad apklausos teisme metu įvykio neprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, prašo jais remtis. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad 2009-12-17 dirbant autopatruliu „Alksna 31“ kartu su patruliu S. P., apie 17.23 val., iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra užpulta moteris. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko moteris, kuri prisistatė esanti J. P. ir nurodė, kad į jos namus atėjo du vyriškiai, kurių vienas buvo apsirengęs policijos pareigūno uniforma, ant galvos užsidėjęs vasarinę policijos pareigūno kepuraitę. Nurodytas vyriškis su savimi turėjo rankinę. Kitas kartu buvęs vyriškis buvo apsirengęs juoda odine striuke, ant galvos užsidėjęs juodą megztą kepurę. Dar J. P. nurodė, kad abu vyriškius ji įsileido į namus kaip policijos pareigūnus. Abu vyriškiai įėję į namo vidų, ją užpuolė, surišo rankas bei kojas su juodos spalvos plastikinėmis virvėmis bei paguldę ant žemės, uždengė ją su antklode. Nurodyti vyriškiai iš jos namų pagrobė pinigus, ji nurodė sumą eurais, tačiau kokia tai buvo suma tiksliai nebepamena. Taip pat nurodė, kad pagrobė namuose buvusius aukso dirbinius, po to ją užrakino iš lauko pusės ir paėmę namo raktus pasišalino (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pusės. Ant nukentėjusiosios veido jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. J. P. nurodė, kad surišta sugebėjo nueiti iki balkono, kur šaukėsi pagalbos. Ją išgirdę du jaunuoliai atėjo bei atrišo jos rankas ir kojas. Tų jaunuolių duomenis jis užsirašė. Bendraujant su J. P. ji buvo labai susijaudinusi, drebėjo. Į namo vidų užėjęs nebuvo, kad neišminti įvykio vietos, juostų su kuriomis buvo surišta moteris, jis nematė. Atvykus operatyvinei grupei ir kinologui, buvo bandoma su kinologu eiti šuns užuodžiamais pėdsakais, tačiau nepavyko nustatyti užpuolikų pėdsakų. Apie du vyriškius, kurie užpuolė J. P. buvo informuoti mieste dirbantys ekipažai, S. P. liko apsaugoti įvykio vietos, buvo apžiūrimas gyvenamosios vietos rajonas, tačiau įtariamųjų nustatyti nepavyko.

Liudytojas S. P. parodė (t. 11, l. 226) parodė, kad laiko neprisimena, dirbant Šiaulių centrinėje miesto dalyje, tamsiu paros metas, iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra surišta moteris ir iš jos galimai yra pavogti pinigai. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino kaip viskas buvo. Jie apie įvykį iš karto informavo mieste dirbančius ekipažus. Moteris teigė, kad pas ją atėjo du asmenys, apsirengę kaip pareigūnai. Vienas buvo su žalia uniforma, ilga striuke, kepurėle su snapeliu, o kitas save pasivadino kriminalinės policijos pareigūnu ir buvo apsivilkęs civiliais rūbais. Moteris teigė, kad jiems paskambinus į duris, jinai duris atidarė. Šalia moters buvo didelis šuo, kurį jie paprašė uždaryti į rūsį. Tai moteris ir padarė. Po to kaip tiksliai ten kas vyko toliau moteris sakė, kad liudytojas nurodė neprisimenantis. Liudytojas prisiminė, kad moteris sakė, jog ją nusinešė laiptais į viršų ir prieškambaryje paguldė ant sofos, surišo ir uždengė ją paklode. Po to jie ieškojo pinigų ir vertingų daiktų. Jis su kolega apsaugojo įvykio vietą, iškvietė kinologus, operatyvinę grupę ir apie tai informavo policijos komisariato budėtoją. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, išsigandusi. Akivaizdžių sužalojimų jis nepamena. Moteris minėjo ir asmenų veido bruožus, tačiau liudytojas jų nebeprisimena.

2009-12-17 J. P. protokolu-pareiškimu (t.1, l. 174) pranešė, kad į jos namus (duomenys neskelbtini) atėjo du vyriškiai, vienas iš kurių buvo su policijos uniforma, kitas civiliais rūbais. Įleisti į vidų vyriškai ją surišo, paguldė ant lovos, uždengė, klausė, kur yra pinigai. Jiems išėjus ji pasigedo 48 300 eurų, 2200 litų, aukso dirbinių.

2009-12-17 ir 2009-12-18 įvykio vietos apžiūros protokoluose (t. 1, l. 175-193, t. 2, l.1-13) užfiksuota, kad įvykio vieta yra mūrinis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūrų metu rasta ir paimta: 2009-12-17 – 5 plokštelės su avalynės pėdsakais; 2 plastikinės juostelės su biologiniais pėdsakais, rastos lauke po balkonu; 1 plastikinė juodos spalvos juosta, paimta iš balkono; 2009-12-18 – polietileninis maišelis; dvi vaistinėlių dėžutės su joje esančiais polietileniniais paketais; vaistinėlės polietileninis paketas.

Iš 2010-02-24 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių meteorologijos stoties pažymos Nr. N 10-9 apie meteorologines sąlygas matyti, kad 2009-12-17 meteorologinės sąlygos buvo tokios: oro temperatūra buvo – 13,4 laipsniai šalčio, vėjas rytų pietryčių, 4,6 m/s, vėjo gūsiai iki 10 m/s. Debesuota, atmosferos reiškinių neužfiksuota. Duomenys užregistruoti adresu Smėlio g 4, Šiauliai (t. 3, l. 67).

2009-12-18 specialisto išvadoje Nr. G 1765/09(04) nurodyta, kad J. P. padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejuose riešuose, dešinėje plaštakoje ir abejose blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. J. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.2, l. 35).

Iš 2011-04-28 asmens parodymo atpažinti protokolo (t. 2, l. 26-29) matyti, kad nuketėjusioji J. P. nurodė, kad asmuo laikantis kortelę Nr. 2, yra panašiausias į asmenį, kuris 2009-12-17 atėjo į jos namą (duomenys neskelbtini) ir vilkėjo policijos pareigūno uniformą bei pagrobė namuose buvusius pinigus ir aukso dirbinius. Jis panašiausias pagal ūgį, vidutinį sportinį sudėjimą, pagal veido bruožus, pagal odos spalvą. Atpažintasis pasivadino E. N..

Iš 2009-12-18 Šiaulių apskrities VPK NTB SNTS vyr. tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal nukentėjusiosios J. P. įsimintus bruožus vieno iš užpuolikų, vilkėjusio policijos striukę ir forminę kepurę plėšimo metu, buvo sudarytas fotorobotas (t. 2, l. 56, 57).

Iš 2009-12-18 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš nukentėjusiosios J. P. buvo paimti DNR seilių ir rankų pirštų lyginamieji pavyzdžiai (t. 2, l. 55).

Iš 2009-12-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš nukentėjusiojo G. P. buvo paimti seilių, pirštų ir delnų atspaudų lyginamieji pavyzdžiai (t. 2, l. 69).

Iš 2009-12-18 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš liudytojo T. P. buvo paimti DNR seilių ir rankų pirštų lyginamieji pavyzdžiai (t. 2, l. 74).

Iš 2009-12-28 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš liudytojo P. Z. buvo paimti seilių, rankų pirštų ir delnų atspaudų lyginamieji pavyzdžiai (t. 2, l. 84).

Iš 2010-01-27 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(101)-IS1-701 matyti, kad vienas rankos piršto (2 pav.) pėdsakas, išryškintas ant vaistinėlės su užrašu „Audi“ ir du rankos pirštų pėdsakai (3 pav.), išryškinti ant vaistinėlės su automobilio piešiniu, rastų ir paimtų 2009-12-17 įvykio vietos apžiūros metu name, Biržų g. 25, Šiauliai, tinkami asmens identifikavimui. Rankos piršto pėdsakas (2 pav.) yra paliktas J. P. kairės rankos bevardžiu pirštu; du rankos pirštų pėdsakai (3 pav.) yra palikti G. P. dešinės rankos bevardžio ir mažylio pirštais (t. 2, l. 94-96).

Iš 2011-01-31 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(100)-IS1-589 matyti, kad ant tirti pateiktos plastikinės juostelės, laboratorijoje pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 4), paimtos po balkonu įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. P. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000001 %. Ant tirti pateiktos plastikinės juostelės, laboratorijoje pažymėtos Nr. 3 (mėg. Nr. 6), paimtos po balkonu įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima tik vieną asmenį – moterį. Šios moters genotipas sutampa su J. P. genotipu (t. 2, l. 99-101).

Iš 2010-01-10 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvados Nr. 40-25-ISI-1659 matyti, kad avalynės pėdsakų fragmentai, paimti 2009-12-17, po plėšimo adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkami avalynės rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti (t. 2, l. 104-106).

Iš atlikos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos (t. 2, l. 112-175) analizės matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 nustatyta, kokiais mobilaus ryšio telefonų numeriais naudojosi T. P., E. B., A. Š. ir E. K., nustatyti jų naudojamų mobilaus ryšio numerių kontaktai, ryšiai, jų priklausomybės, skambučių laikas ir celių veikimo zonos. Tarnybiniame pranešime (t. 2, l.122) nurodyta, kad E. K. 2009 m. gruodžio mėnesį su T. P. pradėjo bendrauti 2009 m. gruodžio 10 dieną – 3 kartus, 11d. – 2 kartus, 12 d. – 5 kartus, 13 d. – 3 kartus, 15 d. – 1 kartą, 17 d. – 1 kartą, 21d. – 2 kartus, 22 d. – 6 kartus, 23d. – 1 kartą. Gruodžio 17d. E. K. skambino 10.30 val.

Iš transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) istorijos, pagal kėbulo Nr. WAUZZZ4F25N012609 matyti, kad minėtas automobilis buvo užregistruotas E. K. vardu 2009-12-31 (t. 3, l. 25).

Iš 2011-03-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad E. K. automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 43500 Lt (t. 3, l. 29).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. (t.11, l. 218-223) parodė, kad 2010 m. sausio 19-20 d. pas ją atėjo D. Š., kuri buvo E. K. draugė. Ji sakė, kad jos draugo mama teisme dirba teisėja ir viską gali padaryti. Nukentėjusiosios vyras buvo miręs ir ji norėjo parduoti butą, tačiau posūniai nesutiko. Ji turėjo atsidalinti palikimą su posūniais, jiems reikėjo atiduoti apie 40 000 Lt. Ji sugalvojo per teismą atsidalinti savo buto dalis. Nuo tos 2010 m. sausio 20 d. pas ją pradėjo vaikščioti D., o paskui ji ateidavo kartu su E. K.. Jie pasakė, kad jie viską sutvarkys dėl buto atsidalijimo. Jos mama J. N. buvo pardavusi sodą, ir jos iš banko pasiėmė už sodą gautus pinigus eurais ir parsinešėme namo, į jos butą. Nukentėjusioji bute turėjo savo pinigų litais. D. su E. K. dažnai pas ją ateidavo ir vis klausdavo „tai ar duosite vaikams tas bapkes, ar neduosite“. Mama prie E. K. kalbėjo apie pinigus. Mama sakė, kad nors ji turi pinigų, tačiau jų neduosianti. E. K. nuo sausio pabaigos pastoviai pas ją ėjo ir vis klausdavo, ar duos motina pinigų, ar ne. Ji E. sakė, kad mama jai neduoda pinigų. Vėliau jai reikėjo važiuoti į Registrų centrą pažymos, reikėjo susimokėti teismui žyminį mokestį. Tačiau atėjęs E. K. pasisiūlė sumokėti žyminį mokestį. Ji pažadėjo atsilyginti jam už paslaugą. Ji E. K. davė 1000 Lt. Tuo metu E. K. matė, iš kur ji bute paėmė pinigus. Vėliau ji su mama klausė, ar nereikėtų nueiti pas E. K. mamą į teismą ir pasiteirauti, ką toliau daryti. E. K. atsakė, kad nereikia, jis pats viską sutvarkys. Apie vasario 20d. D. išvažiavo į Švediją. Po to E. K. vienas ateidavo ir teiravosi, ar mama duos, ar neduos pinigų. Ji jam sakė, kad mama pinigų neduoda, kad jos net susipyko. Prie E. K. mama J. N. sakydavo, kad jinai turi pinigų, tačiau jų neduos. Antradienį, po 17 val. E. K. su savo mama atvažiavo pas ją pasikalbėti. Ji E. K. mamai aprodė butą. Ji pasakė jiems, kad laiptinėje gyvenu viena, bijo, kad kas jos neapiplėštų. Vasario 24 d., trečiadienį E. K. paskambino iš nepažįstamo numerio ir pasiteiravo, ar ji yra viena. Ji atsakė, kad ne, nes dar sūnėnas gyveno. Netrukus atvažiavo E. K. ir siūlė važiuoti pas jos mamą pinigų prašyti. Ji atsisakė, tada E. K. trenkė durimis ir išėjo. Vasario 25 d. po 9 val. ji parėjo iš Maximos, ir netrukus išgirdo skambutį į duris. Skambino du kartus, taip kaip ji buvo susitarusi su savo pažįstamais skambinti. Po tokio skambučio ji nesirūpindama duris atidarė. Atidarius duris ji matė, kad atėjo dviese, vienas paklausė, ar yra N., tai yra jos mama. Atsakant, kad nėra, jai įtartinai pasirodė atėjusiojo kailinė kepurė ir storais rėmais akiniai. Staiga ji pajuto smūgį į galvą. Ją parvertė ant žemės, surišo rankas ir kojas. Jie ant jos užmetė striukę ir klausė, kur yra pinigai. Pirmas asmuo, kuriam ji atidarė duris, buvo su odinėmis pirštinėmis, akiniais ir kailine kepure. Jis ją visą laiką laikė. Jie vis klausė, kur yra pinigai. Jie sakė žinantys, kad yra namuose pinigų. Ji šaukė, kad jie jos nežudytų, o šie ramino, kad jiems reikia tik pinigų. Išeidami asmenys apvyniojo jai burną, išvertė visą patalynę, lentynas ir įjungė televizorių visu garsu. Jie sulaužė spyną ir išėjo. Tai buvo apie 10 val., o ji išsilaisvino tik apie 2 val. dienos. Jos rankas su telefono laidais buvo surišę, bei su plėvele. Išeidami plėšikai klausė, „ką N. laiko garaže“. Po 2 val. nuėjusi rado išplėštą garažą. Garaže buvęs lagaminas buvo perpjautas, uogienės išvartytos. Išsilaisvinusi ji paskambino mamai ir paprašė atvažiuoti, nes ją apvogė. Bet mama sakė, kad jinai negali išeiti iš buto, nes jai yra sulaužyta durų spyna. Užpuolikai išsinešė mamos 19 000 eurų ir jos 8600 Lt. Po plėšimo bendravimas su E. K. staiga nutrūko, jis daugiau nebesiteiravo apie jos reikalus.

Nukentėjusioji I. P. nurodė, kad ji sausio 7d. iš banko pasiėmė savo 10 000 Lt, o mama pasiėmė 20 000 eurų. Apie pinigų paėmimą iš banko jos tik dviese žinojo, su niekuo apie tai nesikalbėjo. Tik prie E., ir prie D. būdavo kalbama, kad mama turi pinigų, tačiau jų neduos. Dieną prieš vagystę, E. K. apie 20 val. vakaro pas ją buvo atvažiavęs. Ji jam sakė, kad mama turi pinigų, bet neduoda. Jis tada suprato, kad bankai 20 val. nedirba, o pinigai yra bute. Jis dar paklausė H. N., ką šis rytoj veiks. Šis atsakė, kad bus darbe. K. žinojo, kur gyvena jos mama J. N., kadangi D. Š. su juo buvo nuvažiavusi apžiūrėti buto, sakydami, kad nori nuomotis. Po šio įvykio ji bijo būti namuose. Pareikštą civilinį ieškinį ji palaiko, prašo priteisti 8 600 Lt. turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad ji iki šiol perka ir geria raminančius vaistus, pastoviai lankosi pas gydytojus. Po įvykio ji nešioja klausos aparatą, nes jai yra pritrenktas nervas. Įsibrovėlis jai į tą pusę trenkė. Ji iki šiol bijo tamsos, bijo išeiti tamsoje į lauką. Apie metus laiko po įvykio ji naktimis prastai miegodavo, jai vis atrodydavo, kad kažkas į duris skambina.

Akistatos protokole (t. 3. L.117-119) užfiksuota, kad akistatos su kaltinamuoju E. K. metu nukentėjusioji I. P. patvirtino savo parodymus.

Nukentėjusioji J. N. paaiškino (t.11, l.223-225), kad dažnai būna pas dukrą I. P., nors turi savo butą. Ji buvo pardavusi sodą ir pinigus laikė banke. Pasibaigus sutarčiai ji norėjo pinigus padalinti anūkams, nuėjo į banką kartu su dukra I. P. ir ji pasiėmė iš banko 19 000 eurų, juos parsinešė į dukters namus. Pinigus, sudėtus į voką, kartu su dukra padėjo po spintele miegamajame. Jos pinigai buvo 50 eurų kupiūromis. Pas dukrą labai dažnai atvažiuodavo E. K. su D. Š. kartu arba po vieną. Ji E. K. nepasitikėjo, nes jis nuolat klausinėdavo apie pinigus. D. Š. jos yra klaususi, gal jai ir E. K. išnuomotų butą. Vieną vakarą jai paskambino dukra ir paprašė kitą dieną atvažiuoti pas ją, bet ryte įkišus į duris raktą durys neatsirakino. Ji paskambino kaimynei I. S. ir paprašė kad ji pažiūrėtų, ar nieko nėra įkišta į jos durų spyną. Ji I. S. per balkoną išmetė raktus. I. pabandžiusi rakinti, jai pasakė, kad raktas iš viso nelenda į spyną. Tada ji skambino dukrai, bet ši neatsiliepė. S. paprašė ir pirmame aukšte gyvenantis kaimynas išlaužė jos duris, kad ji galėtų išeiti. Tuo metu jai paskambino dukra ir pasakė, kad ją apvogė, kartu pavogė jos visus pinigus. Tada ji vienas duris užrakinusi, paprašiusi kaimyno tvarkyti antras, važiavo pas dukrą. Tuo metu jai paskambino policija. Prie dukters namo pamatė pilną kiemą policijos. Dukra buvo ne savo būsenoje. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl šio įvykio ji prarado visą sveikatą, ji negali miegoti, kreipėsi į medikus. Ji labai išgyvena, vartoja vaistus. Pavogti pinigai buvo jos ir jos vyro viso gyvenimo santaupos. Prašo priteisti jai žalos atlyginimą.

Liudytojas H. N. paaiškino (t.11, l.229-230), kad yra gyvenęs pas I. P.. Jis 3-4 kartus matė, kad E. K. lankėsi pas tetą I. P.. E. K. sakydavo, kad jo mama padės I. P. su posūniais atsidalinti butą. E. K. reikalaudavo pinigų. I. P. su savo mama buvo susitarusios, kiek kartų skambinti, kad duris pradarytų. Jis žinojo, kad močiutė J. N. ir teta I. P. banke turi pinigų, tačiau kad juos yra pasiėmusios iš banko jis nežinojo. Apie apiplėšimą jis sužinojo iš kriminalistų. Plėšimo dienos ryte viena P. buvo likusi namuose. Po įvykio I. P. jam pasakojo, kad paskambinus į duris, jinai jas atidarė. I. P. pasakojo, kad asmuo buvo su dideliais akiniais, bei kepure, jai į galvą sudavė, surišo rankas. E. K. prieš apiplėšimą buvo siūlęsis jį su I. P. nuvežti pas močiutę N. pinigų prašyti.

Po apiplėšimo kartą jam skambino E. K.. H. N. nurodė, kad su E. K. yra bendravęs dėl vairavimo teisių praradimo.

Liudytoja I. S., a.(t.11, l.230-231) parodė, kad vasario mėnesį jai paskambino J. N. ir pasakė, kad negali išeiti iš buto. Tuo metu ji buvo miesto centre. Jai grįžus į namus, Janina jai per balkoną išmetė durų raktus. Raktas nelindo į spyną. Ji pamanė, kad ne tuos raktus padavė, tačiau Irena pasakė, kad kitokio rakto ji neturi. Pasitarusi su J. N., ji paprašė kaimyno P. padėti. Šis patvirtino, kad raktas nelenda į spyną ir išėmė spyną, tada Janina išėjo iš buto. Tą pačią dieną sužinojo, kad J. įvyko nelaimė, kad nuvykusi pas dukrą, rado ją surištą, buvo pavogti pinigai. Išlaužus Janinos duris, ji sakė, kad neprisiskambina savo dukrai.

Liudytojas J. R. P. (t.11, l.231) paaiškino, kad kaimynė

paprašė padėti, nes kita kaimynė negali pradaryti durų. Jam padavė raktą, tačiau juo negalėjo atrakinti durų. Tuomet jo paprašė išlaužti duris. Jis tai ir padarė. Ten buvo sulenkta spynos širdelė.

Liudytoja D. Š. (t.12, l.161-162, t. 3, l.177-179) parodė, kad su E. K. susipažino internetu apie 2008-2009 m., draugavo. Jie laiką leisdavo pas E. namuose arba pas ją, niekur neidavo, su jo draugais nebendravo. Žino tik vieną E. draugą – T. P.. Jei pas E. atvažiuodavo koks draugas, tai jis išeidavo pakalbėti į lauką. Kai jie susipažino, E. K. važinėjo Peugeot markės automobiliu, bordo spalvos, gyveno (duomenys neskelbtini). Ji buvo pažįstama su I. P., nes ji yra jos tėvų draugė, J. N. taip pat pažįsta. Liudytoja nurodė, kad pas I. P. (duomenys neskelbtini) esančiame bute ji yra buvusi. Ji žino, kad J. N. gyvena (duomenys neskelbtini). Pas I. P. ji buvo nuėjusi su E. K.. P. reikėjo susitvarkyti buto dokumentus, liudytoja žinojo, kad E. mama yra teisėja, tai E. pažadėjo Irenai padėti susitvarkyti buto dokumentus. Ji juos supažindino ir pati nesidomėjo dokumentų tvarkymu. Ji yra girdėjusi, kad E. prašė Irenos kažkiek pinigų –kelis šimtus litų už popierių tvarkymą, vežiojimą. Vienu metu ji klausė J. N., ar ši galėtų išnuomoti savo butą jai su E. K.. Ji buvo nuvažiavusi pas J. N. buto apžiūrėti. Vėliau ji išvyko į Švediją ir bendravimas su E. K. nutrūko. Liudytoja nurodė, kad jai esant I. P. nėra kalbėjusi apie pinigus, ar apie santaupas. Liudytoja mano, kad E. K. žinojo apie Irenos turimą turtą, nes jis jai padėjo tvarkytis dokumentus. Apie plėšimą ji sužinojo tik iškviesta į apklausą. Liudytoja paaiškino, kad nutrūkus jos santykiams su E. K., jis dar važiuodavo pas jos tėvą, domėjosi tėvo ketinimu pardavinėti namą.

Liudytojas S. Š., (t.11, l.231-232) parodė, kad su E. K. anksčiau draugavo jo dukra D.. Pas I. P. ir J. N. jis pastoviai lankydavosi bute, (duomenys neskelbtini). Pas jas buvo koduota spyna. Ateidamas į svečius jis pasiskambindavo. Dukra D. pas I. P. lankydavosi, nes ją nuo mažų dienų pažinojo, bendravo. Vienu metu liudytojas ieškojo pirkti namo, rado Šeduvoje. E. K. yra jį vežęs į Šeduvą. Su E. K. jie kalbėjo apie pinigų mokėjimą už namą, tačiau jis (S. Š.) pasakė, kad tokie mokėjimai yra atliekami tik per banką, nes tokių grynųjų pinigų niekas šiais laikais nesivežioja. Kad E. K. įtariamas nusikalstamų veikų padarymu jis sužinojo daug vėliau iš tyrėjų.

Liudytojas A. J. (t.12, l.115-116) parodė, kad dirba Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliu. Apie 2010-02-25d. įvykį prisimena tiek, kad buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kad moteris iš kažkurio aukšto šaukiasi pagalbos. Nuvykus į įvykio vietą moteris per langą šaukė, kad negali išeiti iš buto, kad jinai yra apiplėšta, buvo surišta, tačiau yra išsilaisvinusi. Durys į butą buvo užrakintos, jie į vidų įeiti negalėjo. Moteris informaciją per langą pasakė. Budėtojas su tos moters mama susisiekė, kuri nurodė tuoj atvyksianti. Atvykusi moters mama atidarė duris. Jis į buto vidų nebuvau užėjęs. Moteris atrodė labai susijaudinusi ir jis nelabai galėjo suprasti, kas iš tikrųjų įvyko. Liudytojas prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė (t. 3, l. 184-185), kad 2010-02-25, apie 13.25 val., dirbant autoekipaže „Bitė 16“ kartu su patruliu G. K., iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra moteris, nukentėjusi nuo ją apiplėšusių asmenų. Atvykus nurodytu adresu ir priėjus prie 7 buto, į duris paskambinus, durų niekas nedarė. Iš vidaus išgirdo moterišką balsą, kuris paaiškino, kad apie 09.00 val. pas ją buvo atėję du jaunuoliai ir reikalavo iš jos pinigų. Moteris nurodė, kad atidavė apie 19.000 EUR ir 8000 Lt, nors ji pati nurodydama pinigų sumą vis maišėsi, iš susijaudinimo, vis tikslino. Moteris nurodė, kad viela jai surišo kojas ir rankas, o lipnia plėvele užrišo jos burną. Taip pat ji nurodė, kad buto durų raktus jaunuoliai išsinešė, sugadindami durų spyną. Nustatyta, kad durų spyna tikrai sugadinta, spynos užraktas buvo pasuktas. Apie nurodytas aplinkybes buvo pranešta mieste dirbantiems ekipažams, iškviesta operatyvinė grupė ir pagal moters nurodytus požymius buvo ieškoma dviejų asmenų, tačiau nieko įtartino pastebėti nepavyko. Neužilgo atėjo nukentėjusiosios moters mama ir jos pagalba pateko į butą. Nukentėjusi moteris buvo su ant rankų apvyniota lipnia juosta, išorinių sužalojimų nepastebėjo.

Liudytojas G. K. (t. 11, l.225-226) parodė, kad buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), numerio nepamena. Atvykus prie buto, durų neatidarė, buvo sugadintas durų užraktas. Išėjęs į kiemą, per langą matė moterį, kuriai buvo užklijuota permatoma lipni juosta ant burnos. Taip pat buvo surištos rankos. Buvo iškviestas dar vienas ekipažas ir oper grupė. Per budėtoją buvo susisiekta su giminėmis, kas galėtų patekti į butą. Apie užpuolimą įvykdžiusius asmenis vėliau buvo pranešta per radijo ryšį, jie buvo apibūdinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. (t.3, l.186-187) paaiškino analogiškai, kaip ir liudytojas A. J..

2010m. vasario 25d. 14.15 val. I. P. pateikė protokolą-pareiškimą (t. 3, l. 68), kuriame nurodė, kad 2010-02-25d. 9.50 val. pas ją į butą adresu (duomenys neskelbtini), paskambino du kartus. Pažiūrėjusi pro akutę pamatė tamsiai apsirengusio žmogaus figūrą, pamanė, kad atėjo mama, nes skambinimas buvo toks, kaip buvo sutarusios skambinti. Atidarius duris nepažįstamas vyriškis paklausė „ar N. yra“ ir trenkė jai ranka per smilkinį. Kartu buvo dar vienas vyriškis, kurio veido nematė. Įėję į koridorių vyriškiai surišo jos rankas, kojas, užklijavo burną ir ausis. Paėmęs už sprando pirmasis vyriškis reikalavo atiduoti visus pinigus. Palūžusi ji pasakė, kur laikomi pinigai. Jos nurodytoje vietoje vyriškiai rado ir pasiėmė 19 000 eurų, 8600 litų.

Iš 2011-04-21 AB (duomenys neskelbtini) rašto su priedais Nr. 2873 matyti, kiek ir kokias AB “Šiaulių banke” sąskaitas laikotarpyje nuo 2010-01-01iki 2010-02-25 turėjo nukentėjusiosios I. P. ir J. N.. 2010-01-07 nukentėjusioji J. N. iš banko nusiėmė 10.200 Lt, o 2010-01-14 iš banko nusiėmė 20.215 EUR (69.798,35 Lt) (t. 4, l. 4-17).

Iš 2010-02-25 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 3, l. 69-81) matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad durų spyna sugadinta, spynos užraktas mechaniškai sugadintas. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: kartoninė dėžė Nr.1, kurioje yra lipni juosta bei jos fragmentai; kartoninė dėžė Nr.2, kurioje supakuotas koridoriuje rastas diržas; vokas, kuriame yra 5 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais; vokas su atraktu; vokas, kuriame įpakuotas vokas rastas miegamajame; vokas, kuriame įpakuotas akinių dėklas.

Iš 2010-03-30 (duomenys neskelbtini) banko rašto Nr. 3464 su pateikta vaizdo medžiaga (t. 3, l. 189-195) matyti, kad 2010-02-25, 09.20 į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę įeina nukentėjusioji I. P., 10.42 val. į laiptinę įeina jaunuolis su šviesia striuke, 10.44 val. į laiptinę įeina kitas jaunuolis su tamsia striuke, jis stambesnio sudėjimo. 10.58 val. išeina jaunuolis su tamsia striuke, 11.08 val. išeina jaunuolis su šviesia striuke. Abu jaunuoliai ant galvos su kapišonu ir kepure.

2010-03-02 specialisto išvadoje Nr. G 246/10(04) nurodyta, kad I. P. padaryti kūno sužalojimai - kraujosruvos kairiame skruoste ir kairiame dilbyje, nubrozdinimai dešinės plaštakos IV piršto ištiesiamajame paviršiuje ir dešinėje blauzdoje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. I. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 121).

Iš 2010-09-29 asmens parodymo atpažinti protokolo (t. 3, l. 99-101) matyti, kad nukentėjusioji I. P. atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 4 asmenį, kaip D. Š. draugą Edviną, kuris iki įvykio pas ją dažnai lankėsi namuose, siūlė pagalbą tvarkant buto dokumentus ir apie kurį ji apklausų metu davė parodymus Iš 2010-09-29 asmens parodymo atpažinti protokolo (t.3, b.l. 102-104) matyti, kad nukentėjusioji I. P. atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 4 moterį, kaip E. K. mamą, kuri vieną kartą su E. K. buvo pas ją namuose (duomenys neskelbtini) ir apie kurią ji apklausų metu davė parodymus.

Iš 2011-01-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 3, l. 107-112) matyti, nukentėjusiajai I. P. iš aštuonių nuotraukų parodė į nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį ir nurodė, kad jis yra labai panašus į asmenį, kuris 2010-02-25 įsibrovė į jos namus (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį ranka jai į galvą. Šio asmens labai įstrigo apatinė veido dalis, bei atpažįsta pagal veido formą. Fotolentelėje penktu numeriu buvo pažymėta E. N. nuotrauka (t. 3, l. 112).

Iš 2011-05-03 asmens parodymo atpažinti protokolo (t. 3, l. 113-116) matyti, kad nukentėjusioji I. P. atpažino asmenį, laikantį kortelę Nr. 3, kuris jai yra panašiausias į asmenį 2010-02-25 įsibrovusį į jos namus (duomenys neskelbtini), paklaususį „Labas rytas ar N. yra“ ir su kitu asmeniu pagrobusį bute buvusius pinigus. Jis panašiausias pagal jo sudėjimą, pagal ūgį, pagal apatinę veido dalį. Atpažintasis asmuo prisistatė E. N..

Iš 2010-03-01 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš nuketėjusiosios I. P. buvo paimti seilių, rankų delnų ir pirštų lyginamieji pavyzdžiai (t. 3, l. 122).

Iš 2011-04-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. P. pateikė dvi spalvotas nuotraukas su vyriškio (E. K.) atvaizdu (t.3, l. 123).

Iš 2012-01-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-04-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos nuketėjusiosios I. P. dvi spalvotas nuotraukas su vyriškio (E. K.) atvaizdu, apžiūrėtos kaip daiktinis įrodymas ir pridėtos prie bylos (t. 3, l. 125-127).

Iš 2011-01-07 asmens parodymo atpažinti protokolo (t. 3, l. 153-155) matyti, kad nukentėjusioji J. N. atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2 asmenį, kaip vaikiną vardu Edvinas, apie kurį ji apklausos metu davė parodymus.

Iš 2010-03-01 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš nukentėjusiosios J. N. buvo paimti seilių, abiejų rankų delnų ir pirštų lyginamieji pavyzdžiai (t. 3, l. 156).

Iš 2010-03-02 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš liudytojo H. N. buvo paimti seilių, abiejų rankų delnų ir pirštų lyginamieji pavyzdžiai (t.3, b.l. 171).

Iš 2011-12-22 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(1959)-IS1-7664 matyti, kad ant tirti pateikto diržo, paimto 2010-02-25 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su H. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų H. N. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000003 %. Ant diržo rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto akinių dėklo, paimto 2010-02-25 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su H. N. genotipu. Ant akinių dėklo rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, nepriklausantys H. N.. Ant tirti pateikto įkroviklio, paimto 2010-02-25 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, ant laido rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas identiškas ištirtų I. P. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001 %. Ant įkroviklio korpuso rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto lipnios juostos gniužulo, paimto 2010-02-25 apžiūrint įvykio vietą Vilniaus g. 124-7, Šiauliai, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 7, 8, 11, 12), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su I. P. genotipu. Ant lipnios juostos gniužulo rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9), kurių DNR profilis sutampa su H. N. ir I. P. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Ant lipnios juostos gniužulo rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13, 14), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkmi yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su I. P. genotipu. Ant lipnios juostos gniužulo rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 10), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto voko, paimto 2010-02-25 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nerasta sutepimų, tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų DNR tyrimui atlikti (t. 4, l. 26-29).

Iš 2010-03-22 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvados Nr. 40-25-ISI-0294 matyti, kad iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), buto durų išimtoje ir tyrimui pateiktoje rakinimo mechanizmo rakinamojoje kiaurymėje aptikta rakto stiebo nuolauža. Ant tyrimui pateikto rakinimo mechanizmo kokių nors mechaninio poveikio pėdsakų, būdingų įsilaužimo įrankiams neaptikta (t. 4, l. 33-34).

Iš atlikos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-12-01 iki 2010-03-22 nustatyti kokiais mobilaus ryšio telefonų numeriais E. K. naudojosi, nustatyti jo naudojamų mobilaus ryšio numerių kontaktai, ryšiai, jų priklausomybės, skambučių laikas ir celių veikimo zonos (t. 4, l. 40-115). Tarnybiniame pranešime (t. 4, l.90-91), apibendrinančiame E. K. ryšius mobiliojo ryšio telefonais nurodyta, kad I. P. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris E. K. naudojamo numerio išklotinėje atsiranda 2010 metų sausio 22 dieną, kai jis skambina I. P., po to jis skambina jai sausio 23d., 26d., 27 dieną vyksta abipusis bendravimas 2 kartus, 29 dieną E. K. skambina I. P. 2 kartus. Vasario mėnesį E. K. skambina I. P. 12 ir 18 dienomis, 19 dieną vyksta abipusis bendravimas 2 kartus, 24 dieną E. K. skambina I. P. 2 kartus, 26 dieną E. K. skambina I. P., bet pokalbis neįvyksta, po to skambinta kovo 1 d. E. K. palaiko ryšį ir su I. P. sūnėnu H. N., šiam skambino 2010-01-26d., po to jie bendrauja vasario 1 d. – 3 kartus, 4 dieną – 7 kartus, 9 dieną – 2 kartus, 10 dieną – 2 kartus, 11 dieną 6 kartus, 24 d. 2 kartus. 2010 metų vasario 25 dieną E. K. bendravimą pradeda 8.34 val ir 9.06 val. Po to 9.25 val. gauna žinutę iš numerio 46704574025. Sekantis ryšys atsiranda 14.33 val., kai jis vėl gauna žinutę iš paskutinio numerio ir nedelsiant atrašo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t.12, l. 228, t.4, l. 154-155, 156, 157-159, 161), kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2010-06-17 su šeima buvo išvykę į Bazilionus. Namo grįžo maždaug porą valandų iki įsibrovimo. Būnant Bazilionuose, maždaug apie pietus į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nežinomi ir ankščiau nematyti du numeriai. Skambučiai buvo pusvalandžio laikotarpiu, niekada ankščiau niekas taip neskambino. Į abu skambučius ji atsiliepė, tačiau niekas nekalbėjo, fone nieko nesigirdėjo. Ji nusistebėjo, kad niekada taip nėra buvę. Kas galėjo skambinti ir dėl ko nežino. Su vyro draugais ji nebendrauja, todėl, kas galėjo žinoti jos numerį, ji nežino. 2010-06-17 vakare grįžo į namus. Vyras iš karto vienas išvyko iš namų nusiplauti automobilio „VW Bora“. Vyresnysis sūnus išėjo su draugais į kiemą. Kažkuriuo laiku, pro langą pamatė ryškiai mėlynos spalvos automobilį, modelio neįsidėmėjo, kažkas panašaus į naujesnį „Golf“. Kiek žmonių sėdėjo nematė, langai pasirodė labai juodi. Dar atkreipė dėmesį, kad automobilis stabtelėjo netoli jų namo, už tokio medžio, pro kurį nelabai matosi. Ji pro langą matė, kad automobilis stabtelėjo, truputį pastovėjo ir nuvažiavo. Pasirodė keista, nes ten nelabai yra kur sustoti. Jų namo pirmame aukšte jie negyvena. Įėjus į namo vidų, patenkama į katilinę, po to į koridorių ir lipama laiptais į antrą aukštą, kur jie gyvena. Namo durų nerakina, nes pastoviai visi vaikšto. Užlipus laiptais patenkama į svetainę, kuri yra kartu su virtuvės patalpa. Apie 19.45 val., ji stovėjo prie virtuvinių baldų ir atsisukusi pamatė vieną iš nepažįstamų vyriškių, kuris buvo su šviesiu peruku ir tamsiais akiniais bei užsidėjęs vasarinę kepurę. Vyriškio akiniai buvo storais rėmais, juodi, tamsintais stiklais, labiau panašūs į senovinius akinius negu į akinius nuo saulės. Kaip jie įėjo į namą nejuto. Vyriškis su peruku iš karto puolė ir uždengė su ranka jai burną, nes jis pamatė, kad ji išsigando ir norėjo šaukti, bet ar šaukė nežino, buvo šoke. Jis sakė, kad jeigu ji nešauks, nieko blogo nedarys ir paklausė „kur pinigai?“. Ji nesakė, kur pinigai. Vyrai pasirodė kaip „neblogiečiai“, nevartojo keiksmažodžių, nenaudojo fizinio smurto, tik iš pradžių surišo rankas ir pastoviai reikalavo pasakyti kur pinigai. Kai priėjo pirmas vyriškis, jis užlaužė jai už nugaros rankas, kita ranka laikė už burnos ir nuvedė iš karto į vaiko kambarį, kur surišo rankas su virvutėmis. Mažametis dviejų metukų vaikas buvo kartu virtuvėje ir nelabai suvokė kas vyksta, nes jis tik žiūrėjo ir viskas. Vyrai liepė jį laikyti prie savęs, kad jis neverktų, jie net makaronus nuo viryklės nuėmė išeidami, nes prieš tai ji juos virė. Dar surišo kojas taip pat su juostelėmis. Ką jie darė name, ji nematė. Vaiko kambario durys buvo praviros ir iš karto už durų stovėjo kitas vyras, kaip suprato jis ją saugojo. To kito vyro iš pradžių net nematė, nes jis vengė pasirodyti, vis stovėjo už sienos, tačiau bendravo ir kalbėjo su ja rusų kalba. Jis pats pasakė rusiškai, kad kalbės rusų kalba, kad vaikas nesuprastų. Pagal kalbą pasirodė esantis labiau lietuvis. Jis stengėsi kalbėti storiau negu įprastai, kalbėjo nenatūraliai. Būnant vaiko kambaryje jai pavyko išsilaisvinti rankas, tuomet ji priėjo surištomis kojomis prie lango ir atidarius langą šaukė kaimynystėje gyvenančiai B. “B., iškviesk policiją“, tačiau jos nematė, bet šaukė, kad ji išgirstų. Tada į kambarį įbėgo tas, kur stovėjo už durų ir apvyniojo lipnia juosta jai rankas ir galvą. Ji nebegalėjo kalbėti, tačiau matė, akių nebuvo uždengę. Iš pradžių jie klausė kur pinigai, tačiau ji sakė, kad pinigų nėra. Paskui, kai jie rado eurus, tuomet pradėjo sakyti „kur yra tie pinigai?, iš jų tokio pasakymo ji suprato, kad jie žino, kokių pinigų jiems reikia ir suprato, kad jie ieško pinigų, kuriuos vyras gavo 2010-06-16 už parduotą automobilį. Ji žinojo kur padėti pinigai už parduotą automobilį, nes 2010-06-17 ryte vyras pinigus padėjo miegamajame esančioje sekcijoje, ant viršutinės lentynos. Dar vyrui sakė gal paslėpkime, tačiau jis pasakė nebūtina. Ji tik paėmė ir užstatė prieš pinigus kvepalų buteliuką. Tų pinigų įsibrovėliai nerado, tačiau iš jų kalbos ji suprato, kad būtent šių pinigų jie ir ieškojo. Užpuolikai rado bendrus šeimos pinigus, kurie buvo miegamajame, toje pačioje sekcijoje, tačiau kitoje spintelėje, o eurai buvo įdėti į arbatinuką. Laikrodis taip pat buvo toje pačioje sekcijoje, stalčiuke, nepaslėptas. Laikrodį ji gavo dovanų iš savo mamos. Užpuolikai klausė, kur pinigai, klausė kur auksas, tačiau ji sakė, kad neturi. Užpuolikai labiausiai išvertė miegamąjį, tačiau kiti kambariai taip pat buvo išversti. Jie ieškojo pinigų labiausiai tikėtinose laikymo vietose, rūbuose, už paveikslų, patalynėje, ten, kur dažniausiai žmonės laiko pinigus. Užpuolikai buvo su juodomis, megztomis pirštinėmis. Galėjo išbūti apie pusvalandį. Kiek ilgai jie dar būtų buvę nežino, bet vaikui paspaudus kompiuteryje muziką, ji sugalvojo jiems pasakyti, kad taip iškvietė policiją. Visą laiką ji buvo vaiko kambaryje, tačiau kai pasakė, kad iškvietė policiją, jie nuvedė ją su vaiku į kitą kambarį ir užrakino. Raktą jie paliko namuose. Iš kambario išsilaisvino išpjaudama durų stikliuką su kambaryje buvusiu stalo įrankių peiliu. Ilgai teko vaduotis iš surištų rankų, nemažiau 20 min. Pirmiausia ji paskambino vyrui, nes nežinojo policijos numerio, o po to į policiją. Tiksliai nepamena, kas pirmiausia atvyko - vyras ar policija. Vyras grįžo namo su draugu E. K.. Ar jis vaikščiojo po namus, nebepamena. Daugiau kitų pašalinių asmenų nebuvo. E. K. pas juos namuose buvo pirmą kartą. Ji žinojo, kad jis bendrauja su jos vyru. Kaip greitai ir kada išvyko E. K. neatkreipė dėmesio. Antras vyras, kuris bandė slėptis, buvo su aptempta juoda su skylėmis kauke, jo veido nematė. Pamena, kad užpuolikams ji sakė, kad tuoj namo sugrįš vyras, tačiau jie nelabai šio pasakymo išsigando. Rišant jai rankas ir kojas nesipriešino, nes buvo šoke. Vyras į namus nesivedė savo draugų ir kažkodėl jie pasirodė ne šiauliečiai, nes jų kalba buvo labiau taisyklinga. Apžiūrėjusi namus, kurie buvo išversti, pasigedo moteriško balto aukso laikrodžio su briliantais, 16.000 Lt vertės ir 2640 EUR, kuriuos litais vertina 9134 Lt. Iš viso dėl šio įvykio buvo padaryta 25.134 Lt turtinė žala. Byloje reiškia 125.134 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 25.134 Lt turtinė ir 100.000 Lt neturtinė žala, nes įvykio metu patyrė didelį išgąstį, buvo šokas, viskas įvyko jų namuose, prieš ją buvo naudojama fizinis smurtas, viskas vyko mažamečio vaiko akivaizdoje, iki šiol jaučiasi namuose ir kitoje aplinkoje nesaugi, likęs baimės jausmas.

J. P. 2010-06-17d. 21:10 val. protokole-pareiškime (t. 4, l. 138-139) nurodė, kad apie 19:45 į jos namus įėjo du vyriškiai. Vienas iš jų buvo tamsiais akiniais ir šviesiu peruku, kitas stengėsi jai nesirodyti. Pirmasis vyras surišo jai rankas už nugaros, nuvedė į kambarį ir klausė „kur tie pinigai‘. Tas asmuo, kuris stengėsi jai nesirodyti, ją saugojo. Jai pradėjus šaukti, vienas asmuo atėjo ir lipnia juosta apvyniojo jai galvą ir kojas. Vienu metu ji pasakė, kad iškvietė policiją, tada jie ją užrakino kambaryje ir skubiai pasišalino. Ji iškvietė policiją ir, apžiūrėjusi namus, pasigedo moteriško balto aukso laikrodžio su briliantais „Omega“, 16 000 Lt vertės, 2600 eurų, Iš viso padaryta 25108 Lt žala.

Pagal nukentėjusiosios J. P. įsimintus bruožus vieno iš užpuolikų, buvo sudarytas fotorobotas (t.4, b.l. 160).

Liudytojas V. P. parodė (t.12, l. 228; t.4, l. 166-167, 168-169, 170, 171; t.5, l. 55-56, 57-58), kad dieną arba dvi iki įvykio 2010-06-17, buvo pardavęs automobilį „Opel Vectra“, kuris buvo registruotas mamos V. P. vardu. Už automobilį gavo apie 27.600 Lt, kuriuos laikė namuose. Namuose, kur buvo laikomi pinigai už parduotą automobilį žinojo tik žmona ir jis. Apie parduotą automobilį ir gautą pinigų sumą žinojo T. K., E. N. ir E. K.. Daugiau niekas nežinojo. Su E. K. susipažino 2010 metų žiemą, per D., kurio pavardės nežino. Kai susipažino su E. K. bendravo kaip geri draugai. Bendraujant su E. K. nieko įtartino nepastebėjo, nes jis nebuvo labai jo artimas draugas. Žinojo, kad E. K. yra teisėjos sūnus. 2010-06-17 apie 10.00 val. ryte su šeima išvažiavo į kaimą, kur prabuvo visą dieną. Vakare grįžo ir vienas iš namų išvažiavo nusiplauti automobilio, kur plovykloje susitiko su E. K.. Turėjo laisvo laiko, kol nuplaus automobilį, todėl su E. K. kartu išvyko į miestą. Važiuojant E. K. siūlė važiuoti pas merginas, pavalgyti. Tai jį nustebino, nes ankščiau niekada E. K. tokių dalykų nesiūlė ir su juo niekur nevažiuodavo. Su E. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau, kodėl būtent ten, nežino. Tą dieną E. K. turėjo su savimi tris mobilaus ryšio telefonus. Jis su juo bendravo tik vienu numeriu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) parke stovėjo apie pusvalandį. Daugiausia kabėjo E. K. visokas nesąmones, t.y. siūlė į pirtį, siūlė pasiimti draugų, ko ankščiau nėra buvę. Jis paklausė E. K. ko jis iš jo nori, E. K. atsakė, kad nieko. Jau tada jam pasirodė keista, kad E. K. bando jį užlaikyti, nes tuo metu nesuprato, bet po to, kai sužinojo apie apiplėšimą, susigaudė, kad E. K. stengėsi, kad jis negrįžtų namo. Jeigu E. K. būtų norėjęs apie ką nors rimto su juo pakalbėti, tai galėjo padaryti prie autoplovyklos. Būnant (duomenys neskelbtini), kažkas E. K. skambino, tačiau jis nematė ir nežino kas, o tik girdėjo kaip E. K. pastoviai vibravo telefonas, nes garsas buvo išjungtas. Pastebėjo, kad E. K. labai įsitempė, nes jis nebuvo toks kaip visada. Suprato, kad E. K. kažkas ne taip. E. K. jam pasakė, kad skambino E. N., kuris jam pats patvirtino, kad skambino E. K. porą kartų, bet E. K. nekėlė ragelio. Dėl vieno skambučio E. K. išlipo iš automobilio ir girdėjo, kad jis kalbasi su kažkuo, bet su kuo ir apie ką tiksliai negirdėjo, nes pokalbis vyko trumpai. Po kurio laiko su E. K. važiuojant į plovyklą, jam paskambino žmona ir pasakė, kad apiplėšė jų namus. Tada jis liepė E. K. greitai važiuoti į jo namus, tačiau E. K. neskubėjo važiuoti, nors jis jį ir ragino greitai važiuoti. Per kiek laiko grįžo namo nebepamena. Kai su E. K. grįžo į namus, namai buvo išversti. Žmona jau buvo išsilaisvinusi iš surištų rankų, kojų ir tik lipnios juostos dalis dar buvo likusi ant jos galvos, kurią jis jai padėjo nusiimti. Žmona pasakė, kad yra pagrobti pinigai ir laikrodis. E. K. namuose buvo kartu, kol policijos pareigūnai apžiūrinėjo įvykio vietą ir matė, kad E. K. viskas labai įdomu. Po kurio laiko E. K. pasakė, kad važiuoja namo ir išvažiavo. Po tos dienos E. K. nustojo rodyti iniciatyvą bendravimui, nors visą laiką labai norėjo bendravimo, o po įvykio bendravimas dingo. Tada jis pats jam pradėjo skambinti, nes jis įtarė E. K. dėl plėšimo organizavimo ir norėjo gauti, kokios nors reikšmingos informacijos. Šiuo metu taip pat palaiko ryšį. Žmona sakė, kad asmenys, kurie įsibrovė į namą konkrečiai ieškojo pinigų už automobilį, tačiau jie rado kitas santaupas ir už parduotą automobilį pinigų nerado. Pinigai, kuriuos pagrobė iš namų, buvo bendri pinigai, tačiau jie buvo sutaupyti konkrečiai žmonos. Laikrodis taip pat buvo žmonos. Tai buvo jos gauta dovana. Jam jokia turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Be to nurodė, kad 2009 m. pabaigoje E. N. pas jį šventė Kalėdas arba Naujuosius metus. Kiek laiko iki nurodytų švenčių E. N. buvo grįžęs iš užsienio, nebepamena. Žino, kad po nurodytų švenčių E. N. vėl išvažiavo su drauge į užsienį, tačiau kada tiksliai, kuriam laikui, kuriuo sezono metu, kada grįžo, nebepamena. E. K. su E. N. supažindino jis. Po įvykio skambino T. K., jis atvažiavo į namus. Su E. N. susitikęs nebuvo. Iš karto po įvykio E. N. taip pat žinojo, kad jis įtaria E. K. dėl plėšimo organizavimo ir E. N. jam sakė, kad dėl tokių dalykų nutraukė ryšį su E. K., bet, ar po to jie bendravo, jis nežino, jų kartu nematė ir mano, kad jie nebendrauja. Pastebėjo, kad iki 2010-06-17, kai buvo apiplėštas jo namas, E. N. su E. K. buvo labai artimai susibičiuliavę ir dažnai bendravo. Taip pat nurodė, kad 2010 m. vasarą, E. K. pakvietė jį susitikti mieste prie klubo (duomenys neskelbtini), kur būnant dviese, pašnibždomis pasakė, kad yra nuo 300.000 Lt ir daugiau pas Alvydą, automobilių meistrą, kurį pažįsta visi Šiauliai ir pasiūlė jį apiplėšti. E. K. nurodė, kad pas Alvydą seifai virtuvėje ir garaže, todėl jis susidarė nuomonę, kad informaciją jam teikia artimas A. žmogus, su kuriuo E. K. bendrauja ir žino, kur kas yra. E. K. dar įdomiai pasakė, kad tai reikia daryti greitai, nes šiandien pinigai yra, o kitą dieną gali nebūti. Suprato, kad E. K. surenka informaciją apie asmenį ir sudaro sąlygas kuo saugiau įvykdyti nusikaltimą. Pats jis pas A. nei name, nei garaže nėra buvęs, su A. sūnumi nebendravo, tik žinojo iš matymo. Kai E. K. pasiūlė jam apiplėšti Alvydą, jis jo paklausė, ar jam viskas gerai su galva. E. K. viską priėmė juokais ir ta kalba apie plėšimą baigėsi. Apie policijos pareigūno uniformą jokios kalbos nebuvo ir neturi jokių pažįstamų, kurie galėtų turėti policijos uniformą. Po kurio laiko bekalbant su draugu T. K. netyčia išsiaiškino, kad E. K. taip pat ir jam atskirai siūlė apiplėšti A. namą, bet T. K. nesutiko tai daryti. Žinojo, kad E. K. buvo siūlęs E. N. daryti plėšimus, bet kiek žino, E. N. atsisakė tai daryti, nors tiksliai to tvirtinti negali. E. K. pasiūlė apiplėšti A. 2010 m. vasaros pradžioje, o jis A. nusprendė įspėti 2010 m. vasaros pabaigoje iš žmogiškumo, nes norėjo jį apsaugoti, kad neatsitiktų taip kaip jam. Pas A. nuvyko kartu su T. Z., nes jis Arvydo nepažinojo, o T. Z. buvo pažįstamas. Jis įsitikinęs, kad jo namą apiplėšė E. K., nes E. K. žinojo, kad prieš dieną jis buvo pardavęs automobilį ir E. K. nusikaltimo dieną jį išsiviliojo į miestą, kad jis nebūtų namie. Vėliau E. K. jis sakė, kad nori jog būtų grąžinti pagrobti pinigai ir daiktai. E. K. atsakė, kad žalą atlygina iš jo paimtas auksas ir net neneigė, kad jis neorganizavo ir neįvykdė jokio plėšimo. Kai susipažino su E. K. bendravo natūraliai, nors iš E. K. pusės jautėsi didesnis noras bendrauti. E. K., kiek žino, artimų draugų neturi. Iš pažįstamų neteko girdėti geros nuomonės apie jį. 2010 m. rugsėjo mėn. D. bendraujant su E. K., pastarasis D. pradėjo pasakoti apie R. J. apiplėšimą, kuris buvo įvykdytas iš vakaro. Jam pasirodė keista, kad šią informaciją pateikė E. K. labai greitai nuo nusikaltimo įvykio, todėl susidarė nuomonę, kad jis žino apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes.

2010-12-30 Radvilišio rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. P. 2010-06-19d. apie 19 val. E. K. namuose, nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos, savavališkai paėmė iš E. K. auksinę grandinėlę 25 000 Lt vertės ir auksinę apyrankę 10 000 Lt vertės ir tokiu būdu vykdė ginčijamą savo tariamą teisę į 2010-06-17 nusikaltimu jam padarytos žalos atlyginimą. V. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. padarymo, susitaikius su nukentėjusiuoju E. K. (t.5, l. 61-64). Nuosprendyje nurodyta, kad V. P., J. P. davė parodymus, kad V. P. buvo paėmęs E. K. aukso dirbinius kaip kompensaciją už plėšimo iš V. P. namų metu padarytą žalą. E. K. į policiją kreipėsi po mėnesio nuo tos dienos, kai V. P. paėmė jo daiktus.

Liudytojas G. T. (t. 11, l.212-213) parodė, kad jis dirbo Šiaulių rajono policijos komisariato operatyvinėje grupėje. Apie 19:30 val., laiką prisimena netiksliai, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra apiplėšimas. Nuvykęs į įvykio vietą, kieme sutiko E. K. ir V. P.. Tuo metu E. K. jis nepažinojo, jį V. P. pristatė kaip savo draugą, nurodė pavardę. Nukentėjusioji įvykyje buvo V. P. sutuoktinė J. P. su vaiku. Įvykio apžiūros metu visų įrodymų rinkimo procesą atidžiai stebėjo E. K.. Baigus rinkti įrodymus E. K. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Į įvykio vietą buvo iškviestas kinologas su šunimi. Kai kinologas ėjo su šunimi, tai E. K. jam iš paskos ėjo ir žiūrėjo, kur nuves pėdsakai. V. P. jam (liudytojui) vėliau papasakojo, kad plėšimo dieną, jam paskambino E. K. ir pasikvietė jį į kavinę aptarti kažkokių reikalų, ir jie kartu išvažiavo. V. P. iš karto, iš įvykio vietos išvažiavus E. K., suabejojo tokiu sutapimu. Įvykio vietoje niekas neminėjo E. N..

Liudytojas T. K. (t.12, l. 197-199) parodė, kad pažįsta E. K., V. P., E. N.. Apie nusikaltimų padarymą jis nieko nežino. Liudytojas nurodė žinąs, kad V. P. buvo iškelta byla dėl savivaldžiavimo E. K. atžvilgiu. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, l.69-70). Ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad E. K. nėra gavęs jokių pasiūlymų daryti nusikaltimus. Tą dieną, kai buvo apiplėštas V. P. namas, jis matėsi su E. K. kavinėje (duomenys neskelbtini). Pabuvę kavinėje išsiskyrė. Tos dienos vakare paskambino V. P. ir pasakė apie apiplėšimą, bei paprašė atvažiuoti pas jį į namus. Jis nuvažiavo. Kai atvažiavo prie V. P. namų, buvo atvykusi policija ir buvo E. K.. E. N. tuo metu pas V. P. nebuvo. Iš V. P. žino, kad buvo pagrobti pinigai ir brangus laikrodis. Žinojo, kad neseniai tomis dienomis V. P. buvo brangiai pardavęs automobilį, bet už kokią sumą pardavė, nežinojo. Su E. N. 2009 m. gruodžio mėn. matėsi Vokietijoje. Tiksliai aplinkybių nepamena, bet žino, kad su V. P. atvyko į Vokietiją, pabuvo apie dvi tris savaites ir išvyko į Lietuvą prieš Kalėdas, o E. N. dar liko Vokietijoje. E. N. grįžo į Lietuvą prieš Naujus metus. Vokietijoje su E. N. matydavosi, bet ne kiekvieną dieną.

Iš 2010-06-17 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 4, l.140-145) matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Įvykio vietų apžiūros metu rasta ir paimta: 1 daktiloskopinė su avalynės pėdsaku fragmentais, 2 daktiloskopinės plokštelės su audinio pėdsakų fragmentais; raktas su DNR pėdsakais; lipnios juostos dalys; 3 vnt. plastikinių užtempėjų (t. 4, l. 140-145).

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise I. K. (t. 4, l .147-152).

Iš 2010-07-14 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4890)-IS1-5216 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant pateiktos tirti lipnios juostos atraižos iš voko Nr. 1, rastos ir paimtos 2010-06-17 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), tinkamas asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai, netinkami asmeniui identifikuoti (t. 4, l .180-181). Iš 2010-07-16 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto Nr. 140-S2-1036 matyti, kad rankos piršto pėdsaką (1 pav. specialisto išvada Nr. 140-(4890)-IS1-5216) patikrinus daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad jį paliko V. P. (t.4, l. 182).

Iš 2010-07-22 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4891)-IS1-5361 matyti, kad ant tirti pateiktų lipnios juostos dalių, paimtų nuo stalo virtuvėje, 2010-06-17 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 4, l. 184-185).

Iš 2011-09-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4889)-IS1-5625 matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų tvirtinimo dirželių, paimtų 2011-06-17 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta Nr. 2, 3), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai. Ant tvirtinimo dirželio, tiriant (pažymėta Nr. 1), rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 4, l. 195-196).

Bendrieji įrodymai

Liudytoja S. M. parodė, kad E. K. yra jos artimas draugas nuo 2011m. kovo mėnesio. Apie E. sulaikymą ji sužinojo iš jo mamos. Už ką jis yra sulaikytas ji sužinojo iš spaudos. Kai E. buvo sulaikytas, jie bendraudavo laiškais. Jam išėjus į laisvę, už poros mėnesių pradėjo gyventi kartu. E. K. jai kažką yra rašęs apie mašiną, tačiau ji į tai nesigilino. E. K. jos yra prašęs pakeisti elektroninio pašto slaptažodį. Jai kelis kartus yra skambinęs kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuris sakė, kad reikia surinkti 20 000 Lt., nes rado žmogų, kuris prisiimtų E. atsakomybę. Jis primygtinai reikalavo šią žinią perduoti E. mamai. Jokios policininko uniformos ji nematė.

Liudytoja L. Z., (t. 12, 45-48) parodė, kad su E. N. susipažino 2008 metų lapkričio pabaigoje, greitai pradėjome gyventi kartu, 2009 m. liepos 24d. gimė vaikas. 2009 m. lapkričio 1d. jie kartu išvyko į Vokietiją. Ten gyveno pas jos mama A. Z., trijų kambarių bute. Vokietijoje ji bandė tvarkytis vaiko dokumentus, bei registraciją, nes norėjau ten įsitvirtinti, o E. N. kartais padirbėdavo nelegaliai, nes neturėjo registracijos. E. N. pastoviai jų bute būdavo kiekvieną dieną. Į Vokietiją jie su automobiliu važiuodavo. Vokietijoje mašina stovėdavo prie namų. Pas juos su E. N. Vokietijoje buvo atvykęs V. P.. Kiti draugai atvykę nebuvo. Gruodžio 22 dieną E. N. kreipėsi į gydytojus Vokietijoje dėl stuburo nervų šaknelių uždegimo, nes prieš tai jis praktiškai visą savaitę pragulėjo lovoje. Jis ten ligoninėje negulėjo, o tik kreipėsi konsultacijos. Jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, buvo išrašyti vaistai. Iš Vokietijos jie su E. N. išvažiavo 2009 m. gruodžio 25d. Grįžę į Lietuvą, Naujus metus šventė su V. P.. 2010 metų sausio mėnesio pabaigoje jie vėl išvyko į Vokietiją. E. gimtadienį vasario 5 dieną šventė Vokietijoje. E. mamos gimtadienis yra vasario 17d. Jie ją pasveikino pavėlavę apie savaitę, nes buvo pamiršę, ta proga su ja kalbėjos skaipu. Laikui bėgant jos su E. N. santykiai nelabai kaip klostėsi, bei jie nusprendė gyventi atskirai. Jie išsiskyrėme būdami Vokietijoje 2010 m. kovo pabaigoje, ar kovo viduryje. Su E. N. ji nebebendrauju nuo 2010 m. kovo pabaigos.

Liudytoja L. Z. paaiškino, kad ji, būdama Vokietijoje, 2009 metais ir 2010 metais yra ėmusi pinigus iš bankomato, iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini). Būdamas Vokietijoje 2009 m. pabaigoje 2010 metų pradžioje E. N. ėmė pinigus iš bankomato, iš savo asmeninės sąskaitos. Liudytoja nurodė, kad iš E. N. niekada nėra girdėjusi kito kaltinamojo E. K. pavardės, jo nepažįsta.

Liudytoja L. Z. nurodė žinanti, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, yra nurodžiusi, kad būdama Vokietijoje retai kada su E. N. matydavosi. Duodama tokius parodymus ji nemelavo, o nenorėjo eiti liudyti. Ji su E. N. buvo susipykusi.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Z. 2011-04-28 parodė (t. 5, l. 82-84), kad su E. N. susipažino maždaug prieš trejus metus, daugiau nei metai, jokių ryšių nebepalaiko. Ji augina jo vaiką. Su juo vyko į Vokietiją 2009 m. lapkričio pradžioje, tačiau kartu negyveno ir, kur jis gyveno Vokietijoje, ji nežino. Su E. N. matėsi retai. Kartais jis atvažiuodavo aplankyti vaiko. 2009 m. pabaigoje, laike tarp Kalėdų ir Naujųjų metų jie kartu grįžo į Lietuvą. Su E. N. 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje arba vasario mėnesio pradžioje kartu vyko į Vokietiją, kur trumpai pabuvo pas jos mamą ir išsiskyrė. Su juo daugiau nebendravo, kur jis buvo Vokietijoje, kada grįžo į Lietuvą, ji nieko nežino. Į Lietuvą ji su mama grįžo 2010 m. gegužės mėn. viduryje. Tada matėsi su E. N.. Šiuo metu su E. N. yra susipykę, jokių ryšių nepalaiko ir nenori pažinti to žmogaus, nes jis nenori pripažinti tėvystės savo vaikui. Apie E. N. sulaikymą sužinojo iš jo mamos O. Z.. E. N. draugų gerai nepažinojo, nes gerų draugų jis mažai turėjo. E. K. pavardė jai nežinoma. Iš ko E. N. gyveno paskutinius metus laiko, ji nieko nežino. Pamena, kad tuo laiku kol su E. N. buvo Vokietijoje, pas jį į svečius buvo atvykęs V. P., tačiau kuriuo tiksliai laiku jis buvo atvykęs, ji nebepamena. Su kuo būdamas Vokietijoje bendravo E. N., ji nežino.

Liudytoja A. Z. (t. 12, l.117-120) parodė, kad E. N. su jos dukra Laura ir 3 mėn. vaikeliu po visų šventųjų, lapkričio 3d., atvažiavo pas ją į Vokietiją. Ji dukrai padėjo tvarkytis dokumentus, kad ji Vokietijoje galėtų gyventi. Tuo metu E. žiūrėdavo mažylį. E. niekur nedirbo, jis nebuvo registruotas. Paskui, apie gruodžio mėnesio vidurį, E. susirgo. E. V. lankėsi pas gydytojus, jam buvo išrašyti vaistai. Po Kalėdų, gruodžio 25 ar 26 dieną jie išvažiavo į Lietuvą. Pabuvę Lietuvoje jie atgal grįžo pas ją į Vokietiją vasario mėnesio pradžioje. Ji su dukra beveik visą mėnesį tvarkė dokumentus, laukė atsakymų. E. vasario mėnesį buvo pas ją. Vasario mėnesio pabaigoje E. ir jos dukra, apsipyko. Liudytoja nurodė, kad pagal senus savo užrašus tiksliai žino, kad kovo 14 d. Edvinas išsiskyrė su jos dukra L. ir E. išėjo. Kol E. N. gyveno su jos dukra, jis visą laiką buvo jos namuose, kiekvieną naktį miegodavo jos namuose, jie visi kartu praleisdavome savaitgalius.

Liudytoja A. Z. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji visas aplinkybes nurodė teisingai, tik neatsiminė datų, bet grįžusi į Vokietiją, ji pasitikslino datas pagal savo užrašus. Liudytoja A. Z. ikiteisminio tyrimo metu (t.5, l. 85) parodė, kad E. N. pažįsta nuo 2009 m. vidurio, santykiai normalūs, nors vengia su juo turėti reikalų. E. N. yra jos dukters L. vaiko tėvas, tačiau vengia išlaikyti vaiką. E. N. ir Laura santuokos nebuvo įregistravę ir šiuo metu kartu nebegyvena. Vyksta teisminis procesas dėl E. N. tėvystės pripažinimo ir išlaikymo skyrimo. 2009 m. dukra su E. N. panoro atvykti pas ją į Vokietiją. Ji sutiko. 2009-11-03 L. kartu su E. N. atvyko pas ją į Vokietiją. Jie gyveno jos draugo bute iki 2009 m. gruodžio pabaigos. E. N. 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje sirgo ir kreipėsi į Vokietijos medikus, jei neklysta dėl nugaros skausmų. Dukra su E. N. automobiliu išvyko į Lietuvą po Šv. Kalėdų. 2010 m. vasario mėn. pirmosiomis dienomis, dukra su E. N. vėl automobiliu atvyko pas ją į Vokietiją. E. N. būdamas pas ją susipyko su Laura ir 2010 m. vasario mėn. pabaigoje išėjo ir nebesugrįžo. Kur jis buvo, ji nežinojo. Iki susipykimo E. N. nebuvo ilgesniam laikui pasišalinęs ir mano, kad jis negalėjo trumpam grįžti į Lietuvą.

Liudytoja O. Z., E. N. mama parodė, kad 2009 metų lapkričio 1 ar 2 dieną Edvinas išvažiavo į Vokietiją, o gruodžio 25 ar 26 dieną jis išvažiavo iš Vokietijos į Lietuvą. Gruodžio 22 dieną jis Vokietijoje lankėsi pas gydytojus. Lietuvoje jis su drauge gyveno jos namuose. Vasario pradžioje jie vėl išvažiavo į Vokietiją. Liudytoja nurodė, kad jos gimtadienis yra vasario 17 dieną, šia proga sūnus su drauge pasveikino ją su gimtadieniu pasinaudodami internetu. E. į namus iš Vokietijos sugrįžo tik balandžio 3 ar 4 dieną, tik tada ji sužinojo, kad sūnus išsiskyrė su L. Z.. Ji manė, kad iki to laiko sūnus Edvinas gyveno su L. V. pas jos mamą. Balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje E. pas ją atėjo kartu su kitu E., su K. Sakė, kad tik tada jie susipažino.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 (t. 12, l. 199-201) paaiškino, kad E. N. nepažįsta, o su E. K. susipažino 2011 metų gegužės mėnesio pradžioje Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Anksčiau buvo nepažįstami, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. E. K. kameroje kalbėjo, kad organizavo plėšimus: 4 Šiauliuose ir 1 Kretingoje. Šiaulių mieste tris ir vieną Šiaulių rajone. Šiaulių mieste – (duomenys neskelbtini) gatvėse. Šiaulių rajone - (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad nusikaltimus darė su draugais E., pravarde E., V., A. ir T.. Jų nei pavardžių, nei pravardžių nežino. Sakė, kad visus plėšimus darė vis su kitais draugais. E. K. sakė, kad kai kuriuos plėšimus tik organizavo, kitus darant dalyvavo pats. Nusikaltimų vietose buvo naudojamos kaukės ir policijos uniforma. Detaliau pasakyti, kuriame nusikaltime, kas buvo naudota, negali, nes nežino. Jis minėjo, kad nukentėjusiuosius pažinojo. Žinojo, kad nukentėjusieji (duomenys neskelbtini) gatvėse vertėsi automobilių prekyba. Žinojo, kad Šiaulių rajone, Akacijų gatvėje nukentėjusysis buvo pardavęs automobilį. (duomenys neskelbtini) gatvėje iš moterų žinojo, kad yra pardavusios nekilnojamąjį turtą, gal sklypą, ir turi pinigų. Jis pasakojo, kad yra padėjęs moterims iš (duomenys neskelbtini) gatvės dėl nekilnojamojo turto. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo išnešta apie 48000 eurų, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės išnešti pinigai ir brangus laikrodis. E. K. sakė, kad jis turi sklypą Šiaulių mieste ir nori statyti namą, tvarko projektus. Jis džiaugėsi, kad sklypą spėjo perrašyti mamos vardu. Už įgytus iš nusikaltimų pinigus E. K. įgijo automobilį Audi A6, motociklą Britva, sniego motociklą, šautuvą, optiką šautuvui. Jis gailėjosi, kad ginklų neperrašė tėčio vardu. Policijos uniformą E. K. buvo gavęs iš pareigūnų, nes gyrėsi turįs labai daug pažinčių policijoje. Kai jį sulaikė, ta uniforma buvo namuose, tai jo draugė S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), išvežė policininko uniformą į kaimą, pas savo giminaičius. E. K. minėjo, kad jis gaudavo didesnę dalį iš nusikaltimų metu gautų pinigų, nes jis viską organizuodavo, pažinojo nukentėjusiuosius, žinojo, kad jie turi pinigų. K. sakė, kad turi draugą, verslininką L., pas kurį laiko savo pinigus, jeigu jam duotų užstatą, tai tas draugas greitai galėtų surinkti didelę sumą pinigų. E. K. sakė, kad jeigu E., kuris taip pat yra sulaikytas, duos parodymus, tai jis taip pat papasakos visas aplinkybes, kas ir kiek gavo pinigų. E. K. sakė, kad jeigu būtų žmogus, kuris apsiimtų už jį nusikaltimus, tai jis sumokėtų didelę sumą pinigų. Kiti asmenys, galintys daryti nusikaltimus, su juo bendravo dėl to, kad K. mama teisėja ir galėtų patarti. E. K. minėjo, kad dar yra sulaikytas Edvinas, pravarde E. ir dar vienas draugas. Jo vardo liudytojas neprisiminė. E. K. minėjo, kad jei kalbės E., tai ir jis papasakos, kas darė nusikaltimus, kas pasiėmė kokius daiktus, kaip pasidalino pinigus.

Liudytojas nurodė, kad iki susitikimo su E. K. ir iki jo pasakojimo apie padarytus nusikaltimus, jis nebuvo skaitęs straipsnių ir žiūrėjęs TV laidų apie plėšimus Šiaulių mieste ir rajone. Liudytojas nurodė, kad E. K. neminėjo, kur buvo laikomi nukentėjusiųjų pinigai, jis žinojo tik tiek, kad nukentėjusieji turi pinigų. Tai žinojo iš pačių nukentėjusiųjų, nes su jais bendravo.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.2 ( t. 12, l. 201-203) parodė, kad sėdint kameroje su E. N., šis kalbėjo, kad teisėjos sūnus organizuodavo nusikaltimus, o jis su kitu draugu darydavo nusikaltimus. Iš (duomenys neskelbtini) pagrobė 48000 eurų. Pasakojo, kad darydavo nusikaltimus su policijos uniforma, maskuojančiais akiniais. Iš kažkokio dieduko (duomenys neskelbtini) gatvėje pagrobė 6000 ar 8000 eurų ar dolerių. Liudytojas nurodė apklausos metu tiksliai neprisimenąs sumos. Anksčiau, iki susitikimo kameroje, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jis E. N. nepažinojo. Jokių konfliktų su juo nebuvo. E. N. kameroje papasakojo, už ką jį sulaikė. Jis sakė, kad tardytojui, policijai neprisipažins. O kameroje jis šiek tiek pasakojo apie savo nusikaltimus. Jis sakė, kad į namus plėšti eidavo dviese. Vienas su policijos uniforma, o kitas su paprastais rūbais. Liudytojas nurodė, kad E. N. minėjo tris plėšimus: (duomenys neskelbtini) pagrobė apie 6000 ar 8000, (duomenys neskelbtini) pagrobė 48000 eurų, (duomenys neskelbtini) pagrobė apie 3000, kokiais pinigais, liudytojas neprisimena. Paskutiniu atveju sakė, kad apvogė teisėjos sūnaus draugą, kuris buvo pardavęs mašiną. Teisėjos sūnus žinojo, kad tas draugas turi pinigų. Aš supratau, kad nusikaltimus organizavo teisėjos sūnus, jis duodavo informaciją, kad namuose laikomi pinigai. Iki susipažinimo su E. N. liudytojas nieko nebuvo girdėjęs apie tuos nusikaltimus, apie kuriuos pasakojo Edvinas. E. N. minėjo, kad E. K. yra teisėjos sūnus ir jis suteikdavo informaciją, kuriuose namuose yra pinigai. Liudytojas nurodė, kad jo santykiai su E. N. buvo normalūs, netgi neutralūs, nesipyko, bet ir nedaug bendravo. Liudytojas nurodė, kad E. pasakojo, kad darydami nusikaltimus naudojo smurtą – surišdavo ar suduodavo smūgius. E. N. minėjo tik teisėjos sūnų, jis kitų bendrininkų neminėjo.

Liudytojas A. G. (t.12, l. 196-197) parodė, kad E. K. yra jo kaimynas, gyvena kitoje gatvėje, maždaug už 100 metrų nuo jo namų. Liudytojas užsiima automobilių greičio dėžių remontu. Dirbtuvės yra namuose (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo atvažiavę du vyrukai, vienas iš jų pasakė, kad E. K. ruošiasi jį apiplėšti. Nurodė, kad plėšimas gali būti daromas su policininko uniforma. Jie patarė

saugotis, nieko neįleisti į namus. Tas asmuo, kuris jį įspėjo, minėjo, kad E. jį apgavo, jis buvo supykęs ant K.. Įspėjantis asmuo minėjo apie jo namuose esančius seifus, tačiau tai neatitiko tikrovės. Liudytojas matydavo, kad už jo namo ant kalniuko E. K. atsistodavo su mašina, kurioje su draugais sėdėdavo, bei tiesiai į jo namą žiūrėdavo. Liudytojas nurodė, kad ant to kalniuko yra krepšinio aikštelė. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dėl E. K. ketinimo jį apiplėšti jį įspėjo V. P. (t.5, l. 48-50).

2010-09-28 asmens parodymo atpažinti protokole (t.5, l. 51-54) nurodyta, kad liudytojas A. G. atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 2 asmenį, kuris 2010 m. rugpjūčio mėn. su draugu atvyko pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir įspėjo apie planuojamą jo apiplėšimą, kuri gali organizuoti kaimynystėje gyvenantis E. K.. Atpažintas asmuo – V. P.,

Liudytojas T. Z. (t.12, l. 116-117) parodė, kad jo draugas V. P. paklausė, ar jis nepažįsta automobilių meistro A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). V. P. pasiūlė kartu nuvažiuoti pas jį, nes jis norėjo su juo pakalbėti. Abu nuvažiavo. V. P. su A. kalbėjo, o jis nesiklausė, apie ką jie kalbėjo.

Liudytojas D. J. (t.12, l. 222-224) parodė, kad E. K. pažįsta, su juo bendraudavo darbo vietoje –servise. Šiek tiek bendraudavo laisvalaikiu. Maždaug 2010 m. žiemą, bendravimas su E. K. tapo retesnis, kadangi draugė S. D., su kuria jis kartu gyvena, pasakė, kad jai internetu per svetainę „One.Lt“ parašė E. K. ir klausė, pas ką yra neseniai jų parduoto buto pinigai, kur laikomi. Ji atsakė, kad banke. Jį nustebino, kad E. K. domisi jų pinigais. E. K. pasisaugoti nurodė jo draugai T. K. ir V. P.. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, l.67-68), kad prieš 2010 m. naujuosius metus arba iš karto po jų, E. K. nusipirko 2006 m. „Audi A6“ markės automobilį. Jam buvo keista kaip iš valstybinės algos galima nusipirkti tokį automobilį. Pats E. K. jam nurodė, kad truputį „pasidarė“ pinigų, bet nieko konkrečiai nepaaiškino. Su E. K. visą laiką bendravo tik vienu numeriu, tačiau pas jį matydavo ir po kelis mobilaus ryšio telefonus. Liudytojas nurodė, kad iš V. P. sužinojo, kad buvo apiplėštas jo namas. V. P. nurodžius aplinkybes, susidarė nuomonė, kad V. P. namo apiplėšimą galėjo organizuoti E. K., nes buvo nustatyta per daug sutapimų.

Liudytoja S. D. (t. 12, l. 224-225) parodė, kad keletą kartų yra bendravusi su E. K. kartu su D. J.. Ji dirba „Impuls“ sporto klube, o E. K. vienu metu ateidavo į šį klubą, jie buvo pažįstami, yra bendravę per „one.lt“. Liudytoja nurodė, kad jai buvo labai keista, kai internetu E. K. jos paklausė, ką jie ketina pirkti už pinigus, gautus už parduotą butą.

Iš 2011-08-14 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0983 matyti, kad du pėdsakų fragmentai, paimti įvykio vietos apžiūros metu 2010-09-08 (duomenys neskelbtini) ir vienas pėdsako fragmentas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2009-12-17 (duomenys neskelbtini), yra palikti tos pačios rūšies avalyne. Kiti pėdsakų fragmentai palikti skirtingos rūšies avalyne (t. 5, l. 114-118).

Iš 2011-04-20 kratos protokolo matyti, kad E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti - mobilaus ryšio telefonai „Nokia 2610“ IMEI 359826011401267, „Samsung SGH-E900“IMEI 353130018465177 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk“ Nr. 89370034150008577607, „Nokia 6230“ IMEI 353233017905100, „Nokia 6500C“ IMEI 359322025225124, nešiojamas kompiuteris „DELL“ su pakavimo laidu (t. 5, l. 139-140).

Iš 2011-04-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. P. pateikė E. N. priklausančius daiktus - mobilaus ryšio telefonus „Nokia2100“ IMEI 351544003563857, „Nokia 2610“ IMEI 355528019899500, pokalbių SIM kortelė „Bitė“ Nr. 8937002100500187621, nešiojamas kompiuteris „Asus“ su pajungimo laidu ir krepšiu (t.5, b.l. 141).

Iš 2011-04-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-04-20 kratos metu pas E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir 2011-04-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti O. P. daiktai, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos. Pagal 2012-04-11 nutarimą ir pakvitavimą mobilaus ryšio telefonas „Nokia2100“ IMEI 351544003563857, „Nokia 2610“ IMEI 355528019899500 ir pokalbių SIM kortelė „Bitė“ Nr. 8937002100500187621, grąžinti O. P.. Pagal 2011-07-14 prašymą ir 2011-07-19 nutarimą, bei 2011-08-05 pakvitavimą, nešiojamas kompiuteris „Asus“ su pajungimo laidu ir krepšiu, grąžintas O. Z.. Pagal 2011-08-02 prašymą, 2012-04-16 nutarimą ir 2012-04-16 pakvitavimus, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6500C“ IMEI 359322025225124 ir geltono metalo auskaras, grąžinti S. M. (t.5, l. 142-158, 176-177, 169, 175; t. 9, l. 30-33, 90, 96-98).

Iš atlikos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kad laikotarpyje nuo 2010-01-29 iki 2010-06-29 nustatyti kokiais mobilaus ryšio telefonų numeriais E. K. naudojosi, nustatyti jo naudojamų mobilaus ryšio numerių kontaktai, ryšiai, jų priklausomybės, skambučių laikas ir celių veikimo zonos (t. 5, l. 1-18).

Iš 2011-06-21 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(03006)-IS1-3761 matyti, kad tyrimo metu pateiktų nešiojamų kompiuterių „ASUS“ ir „DELL“ standžiuosiuose diskuose rasta neištrinta programinės įrangos „Skype“ susirašinėjimo istorija ir rasti interneto naršyklių nustatymai, kuriuose užfiksuoti vartotojų naudoti tam tikrų tinklapių prisijungimo vardai ir slaptažodžiai, bei 50 fotonuotraukų, kuriose nufotografuotas asmuo su policininko uniforma ir teisėjo mantijos dalimis, pateikiami dviejų nuotraukų pavyzdžiai (t. 5, l. 164-168).

Iš 2011-06-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kasininkė R. T. pateikia kaltinamojo E. K. geltono metalo grandinę su pakabuku ir pasagos formos auskarą (t.5, l. 178).

Iš 2011-06-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-06-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kasininkės R. T. pateikta kaltinamojo E. K. geltono metalo grandinė su pakabuku ir pasagos formos auskaru, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2011-06-07 nutarimą, bei kvitą BBB Nr. 000698 perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK kasą. (t. 5, l. 179-182, 183-185).

Iš 2011-06-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S. M. pateikia E. K. dviejų ir vieno sąsiuvinio lapo, ranka rašytus du laiškus (t.5, l. 186, 187).

Iš 2012-02-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-06-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti liudytojos S. M. pateiktų dviejų ir vieno sąsiuvinio lapo, ranka rašytų du laiškai, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos (t.5, l. 188-195).

Iš 2011-09-16 Vadovybės apsaugos departamento prie LR VRM specialisto išvados, panaudojant poligrafą, (t. 8, l. 153-159) matyti, kad užfiksuotų kaltinamojo E. N. reakcijų pobūdis psichofiziologinio tyrimo, panaudojant poligrafą, metu leidžia daryti prielaidą, kad jis duodamas atsakymus į užduotų klausimų pateiktus galimus atsakymus buvo neatviras ir turi informaciją kaip buvo apiplėšti P., P. ir P. namai (t.8, l. 153-159).

Specialistas V. S. teisiamojo posėdžio metu (t. 12, l. 49-53) paaiškino, kad psichofiziologinis tyrimas liaudiškai vadinamas melo detekcija, tai netikslus pavadinimas. Faktiškai šiam tyrimui yra pagal tam tikrą metodiką sudaromas klausimynas. Yra matuojamos žmogaus psichofiziologinės reakcijos, tai yra kaip keičiasi kvėpavimo ciklas, pulsas, spaudimas, odos laidumas, kai užduodamas jam suformuluotas klausimas. Tai pagrindiniai faktoriai. Specialistas, nagrinėdamas kreives atsakant į klausimus, priima sprendimą apie tai, ar asmeniui po tam tikro klausimo buvo stresas, ar nebuvo. Remiantis tomis metodikomis specialistas surašo savo išvadas, tai yra atžymi kuriose vietose buvo reakcijos. Klausimai tyrimui sudaromi remiantis jau iki to momento surinkta tyrimo medžiaga, kurią atlieka policijos, ar prokuratūros tyrėjai. Pavyzdžiui E. N. versija yra tokia, kad jis įvykio momentu buvo Vokietijoje ir nežino, kas buvo paimta ir iš kokių namų. Tyrėjai turi kitą versiją, tai pagal šias versijas sudaromi klausimai. Tyrimo pradžioje pirmas ir antras klausimai užduodami visiškai nesusiję su tiriamu įvykiu. Taip daroma todėl, kad žmogus iš pradžių jaudinasi, jam reikia priprasti prie procedūros kuri vyksta. Be to šie klausimai yra tarsi žvalgybiniai, kurie šiek tiek charakterizuoja patį žmogų. Jei tiriamajam atsakant į klausimą yra fiksuojama jo reakcija, pvz. E. N. sureagavo atsakydamas į 1 klausimo 5 punktą (t.8, l.153), tai reiškia, kad žmogus turi tokių problemų ir dėl to stresuoja. Į kitus 1 klausimo punktus atsakymai taip pat gali būti pavojingi, tačiau E. N. nereagavo. Jam atsakius neigiamai, streso jam nebuvo iššaukta, tada sprendžiama, kad jis tų veiksmų neatliko. Specialistas nurodė, kad pirmiausia jis žmogui užduoda klausimą, pateikia atsakymo variantus, tada asmuo turi atsakinėti. Asmens reakcijos yra fiksuojamos aparatu ir stebima vizualiai. Dažniausiai vizualiai žmogus mažiau pastebi. Iš išorės dažniausiai žmogus atrodo ramus, visos reakcijos vyksta jo viduje. Jei asmuo nėra padaręs tų veiksmų, dėl kurių yra klausinėjamas, jis adaptuojasi ir nusiramina, nes mato, kad nėra grėsmės jam iš šitų klausimų. Tirtas asmuo E. N. iki pat tyrimo pabaigos buvo didžiausioje įtampoje. Bendras toks paveikslas rodo, kad E. N. turi problemų ir turi, ką slėpti. Tokia yra bendresnė išvada. Konkrečiai, atsakant į trečią klausimą (t.8, l.154) „kur Jūs buvote kai 2009 12 17d., apie 17val. buvo apiplėštas P. namas?“, E. N. ne visiškai garantuotai atsakė „tikriausiai, kad Vokietijoje“. Tai yra jo versija. Tyrimo versija buvo, kad jis galėjo būti P. name. E. N. fiksuojama reakcija atsakant į klausimą, ar buvo Vokietijoje su šeima, ar buvo namuose, ar nebuvo P. name. Visos E. N. reakcijos viena kitai neprieštarauja, o viena kitą sustiprina. Specialistas nurodė, kad iš E. N. reakcijų jis gali teigti, kad E. N. teiginys, jog jis buvo Vokietijoje, o nebuvo P. name, jam kelia didelį stresą. Po to prasideda E. N. stresas atsakant į kiekvieną atsakymo variantą. Specialistas mano, kad E. N. supanikavo. Pažiūrėjus į konkretesnį septintą klausimą (t. 8, l.156) „ar žinote iš kurios vietos plėšimo metu buvo rasti ir paimti pinigai“ yra užfiksuota E. N. reakcija atsakant į klausimą, ar pinigai buvo stalčiuke. Tai rodo, kad tyrėjų versija iššaukė E. N. reakciją. Specialistas nurodė, kad atsakant į dešimtą klausimą (t.8, l.157), jokios reakcijos neužfiksuotos, tai reiškia, kad jis nežinojo iš kur paimti pinigai iš šio namo, galimai jis ten nedalyvavo. Jeigu asmuo nesusijęs su įvykiu, dėl kurio klausiama, jei nėra buvęs tame įvykyje, bei jis nežino jokių detalių, tai reakcijos į bet kokį užduodamą klausimą visiškai neturi būti.

Iš 2010-07-19 slapto sekimo protokolo su priedais matyti, kad 2010-06-17, 13.53 val., E. K. prie (duomenys neskelbtini), susitiko su E. N., atvažiavusiu automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-06-28, 13.30 val., E. K. autoservise (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitiko su E. N., atvažiavusiu automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną, 13.48 val., E. K. prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) susitiko su E. N., atvažiavusiu automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, l. 179-182, 183-186).

Telefoninių pokalbių suvestinėse Nr. 2476K5-10, Nr. 4148-10, Nr. 4416-10, Nr. 4416K2-10 ir Nr. 2329-11, užfiksuotas E. K. telefoninių pokalbių turinys (t.7, l. 80-92, 120-130, 131-150, 151-163, 167-181).

Iš 2012-04-11 Šiaulių visuomenės sveikatos centro pažymos Nr. S-1604 (5.45) apie darbo užmokestį (t. 10, l.144) matyti, kad E. K. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2011 m. vasario mėn., kas mėnesį gaudavo apie 1600-1800 Lt.

Iš 2011-04-26 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Mokestinių mokėtojų skyriaus rašto Nr. (25.80)S19-9196 matyti, kad E. K. 2010 m. metinės gyventojo turto deklaracijos nėra pateikęs. Metinę pajamų deklaraciją pateikė 2011-03-18. Pateiktoje E. K. metinėje pajamų deklaracijos kopijoje už 2010 metus nurodytas E. K. pajamos 2010 metais (t.4, l. 131-134).

Iš 2011-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia N96” IMEI 359320020994116 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” Nr. 8-606-46464 ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Si 9000” IMEI 354795042219151 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” Nr. 8-678-88766 (t. 9, l. 79).

Iš 2011-05-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti E. K. mobilaus ryšio telefonai „Nokia N96” IMEI 359320020994116 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” Nr. 8-606-46464 ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Si 9000” IMEI 354795042219151 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” Nr. 8-678-88766, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos. Pagal 2012-04-25 prašymą ir 2012-04-27 pakvitavimą, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Si 9000” IMEI 354795042219151 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” grąžintas S. M. (t.9, l. 80-89; t.10, b.l. 181, 183).

Iš 2011-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. K. pateikė - vieną lapą langeliais su tekstu iš sąsiuvinio prirašytą juodu rašikliu; vieną lapą langeliais su tekstu iš sąsiuvinio prirašyta mėlynu rašikliu; du dvigubus lapus su tekstu iš sąsiuvinio prirašytus mėlunu rašikliu; užklijuotą voką, kuris adresuotas S. M. (t. 9, l. 100, 101).

Iš 2012-02-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti E. K. laiškai su jų turiniu ir vokas, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos (t. 9, l. 102-121). Viename iš laiškų (t. 9, l.110) rašoma “o dabar svarbiausia: būk gera, pradėk ieškoti pažinčių pas kalėjimo direktorių, kad galėčiau čia atlikti bausmę, eik per pinigus, nesvarbu kiek bekainuos. Čia taikomos lb geros paleidimo sąlygos. Už gerą elgesį galiu išeit už pusės laiko ½ arba 1/3, dar žinau, kad po pusės metų mane gali išleist 2 sav. į namus. Būk gera pasistenk“. Kitame laiške (t.9, l.115) būrų gerai, kad išardytumėt mano mašiną, jei jausit, kad nebeišeinu... Pasiimk ratlankius ant savo BMV tau tiks, geri ratai ir padangos ten geros, palikit tik mašinos rėmą. O išardyt gali automobilių dalių supirktuvė“.

Iš 2011-04-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. N. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia X3” IMEI 355963048807549 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” Nr. 89370034150003696543 (t. 8, l. 164).

Iš 2011-04-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-04-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas E. N. mobilaus ryšio telefonas „Nokia X3” IMEI 355963048807549 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” Nr. 89370034150003696543, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos (t.8, l. 165-170).

Iš E. N. sąskaitos išrašo (l.12, l.238) matyti, kad iš E. N. sąskaitos Vokietijoje paimti grynieji pinigai 2009-12-16, 2010-02-22.

Į bylą pateiktos 6 fotonuotraukos (t.12, l.41), kuriose užfiksuotas E. N., moterys ir mažametis vaikas. Ant nuotraukų matyti datos 2012-12-16, 2010-02-24, 2010-02-19. E. N. ir liudytoja L. Z. teigia, kad nuotraukos darytos Vokietijoje, gyvenant pas L. Z. mamą.

2012-12-28d. daiktų dokumentų pateikimo protokole (t.12, l.101), 2013-01-10 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 12, l.103), 2013-01-11d. apžiūros protokole (t.12, l.105) nurodyta, kad A. Z. pateikė L. Z. anksčiau naudotą kompiuterį. Analizuojant standžiajame diske esančias bylas rastos fotonuotraukos, galimai turinčios reikšmės bylos tyrimui. Įrašyti fotoaparato duomenys, kur nurodyta nuotraukos sukūrimo data, laikas ir įkėlimo į „USB“ laikmeną data. Įrašytos datos 2009-12-16, 2010-02-19, 2010-02-22, 2010-02-24, po to 2010-07-20.

Kaltinamasis E. N. pateikė 4 fotonuotraukas (t.13, l.6), kuriose jis parodo savo pėdos ilgį ir nurodo, kad jo pėda yra ilgesnė, nei įvykio vietoje rastas bato pėdsakas.

Kaltinamieji E. K. ir E. N. neigia savo kaltę dėl visų trijų nusikaltimų padarymo. Jų parodymai yra vertinami, kaip jų gynybos pozicija ir siekimas išvengti atsakomybės, nes jų parodymai yra prieštaringi atskirų apklausų metu bei prieštarauja nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltinamųjų parodymai yra paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios J. P., I. P. ir J. P. tiesiogiai susidūrė su nusikaltimo vykdytojais, visais atvejais dviem asmenimis. Jų atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas ir apribota jų judėjimo laisvė. Visos nukentėjusiosios detaliai ir nuosekliai visų apklausų metu aiškino įvykių faktines aplinkybes. Netikėti nukentėjusių parodymais nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiosios J. P. ir I. P. iki plėšimų E. N. nepažinojo, tačiau jos jį atpažino, kaip asmenį, užpuolusį jas, pavartojusį prieš jas smurtą. Šios nukentėjusiosios E. K. pažinojo, jokių piktumų ar nesutarimų su juo nebuvo. Nukentėjusioji J. P. pažinojo vyro draugus E. K. ir E. N., su jais nebuvo susipykusi. Nukentėjusioji J. P. aiškino, kad užpuolikai buvo užsimaskavę, su akiniais, peruku, o kitas stengėsi jai visiškai nesirodyti, kalbėjo rusiškai, jautėsi, kad stengiasi keisti balso tembrą, tai įrodo, kad kaltinamasis slėpėsi, siekė būti neatpažintas, todėl yra suprantama, kad nukentėjusioji nepažino įvykio metu kaltinamojo E. N.. Nukentėjusiosios neturi jokio tikslo apšmeižti ar apkalbėti kaltinamuosius. Nukentėjusių parodymai neprieštarauja kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, iš esmės sutampa su byloje surinktais kitais duomenimis.

Visi trys nusikaltimai padaryti panašiu būdu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad visi trys nusikaltimai buvo labai gerai organizuoti, visi padaryti tuo metu, kai namuose buvo po vieną moterį, visos nukentėjusiosios buvo surištos, išeidami užpuolikai užrakindavo duris, tuo siekta, kad pranešimai apie nusikaltimus būtų pateikiami kuo vėliau.

Kaltinamasis E. K. nukentėjusiąsias ar jų šeimos narius pažinojo tiesiogiai, yra buvęs jų namuose. Iki plėšimų padarymo E. K. su šiais asmenimis intensyviai bendravo, pats labiausiai rodė bendravimo iniciatyvą, o po plėšimų padarymo santykiai ir bendravimas su nukentėjusiaisiais ar jų šeimų nariais staiga nutrūkdavo. Kaltinamojo E. K. paaiškinimai, kad jam nebebuvo poreikio bendrauti, nes jis pvz. nusipirko mašiną (dėl P. plėšimo), pati nukentėjusioji I. P. jam nebeskambino, vertinant visumoje nepaneigia fakto, kad jo bendravimas buvo iki nusikaltimo ir visais atvejais nutrūko po nusikaltimo įvykio. E. K. iniciatyvą bendrauti su nukentėjusiaisiais ar jų šeimos nariais iki nusikaltimo patvirtina mobiliojo ryšio telefonų pokalbių išklotinės. Liudytojo V. P. ir ikiteisminio tyrimo metu duoti E. N. parodymuose užfiksuota, kad E. K. yra siūlęs apvogti automobilių meistrą ir siūlė suorganizuoti plėšimą būtent taip, kad vyrų namuose nebūtų, o būtų ne daugiau, kaip viena moteris. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. N. neigia šiuos parodymus, tačiau jis patvirtino, kad tyrėja užrašė parodymus iš jo žodžių. Parodymus, kad buvo pokalbis tarp E. K. ir kitų asmenų apie galimybę apvogti automobilių meistrą, patvirtina tolimesni V. P. veiksmai, kai šis nuvažiavo pas A. G., teisme apklaustą liudytoju, ir A. G. įspėjo saugotis, nes E. K. ketinąs jį apvogti. Liudytojas A. G. buvo pastebėjęs, kad E. K. su mašina dažnai stovėdavo gatvėje ir žiūrėdavo į jo namą.

Liudytojas T. P. ir nukentėjusysis G. P. patvirtino, kad visą laiką E. K. domėjosi, kaip jiems sekasi verslas prekiaujant naudotais automobiliais, o likus iki plėšimo įvykio porai savaičių, E. K. labai dažnai pradėjo skambinti T. P. ir klausė ne tik apie verslą, bet ypač klausinėjo apie tai, kada T. P. su tėvu bus namuose, kada išvyks, kada sugrįš į namus. Liudytojas T. P. nurodė, kad nusikaltimo dieną E. K. tikrai žinojo, kad jis su tėvu į namus negrįš. Šie parodymai paneigia kaltinamojo E. K. aiškinimą, kad jis domėjosi tik naujo automobilio pirkimu.

Kaltinamasis E. K. paaiškino, kad jis tik geranoriškai padėjo I. P. rengti dokumentui teismui dėl turto atsidalijimo su giminaičiais, o jos pinigais visiškai nesidomėjo, nežinojo apie jos turimus pinigus. Šiuos jo paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios I. P. parodymai, kad ji yra davusi E. K. 1000 Lt ir tada šis matė, iš kur ji paėmė pinigus. Šiuos parodymus patvirtina nukentėjusioji J. N., iš dalies patvirtina liudytojai D. Š., H. N.. Be to, nukentėjusiosios I. P. ir J. N. nuosekliai aiškina, kad jos su E. K. kalbėdamos apie turto atidalinimą, kalbėjo, kad reikės apie 40 000 Lt. Visą laiką jos nurodė, kad J. N. turi tiek pinigų, tik neduoda I. P.. Nukentėjusiosios nurodė, kad kaltinamasis E. K. nuolatos klausinėjo apie J. N. pinigus. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino liudytojas H. N.. Teismas daro išvadą, kad E. K. žinojo, jog J. N. turėjo ženklią pinigų sumą.

Kaltinamasis E. K. nurodė, kad jis nežino, kur gyveno J. N., tačiau tokius jo parodymus paneigia J. N. ir D. Š. parodymai, kad D. Š. su E. K. norėjo nuomotis butą iš J. N., tai aptarinėjo. Jie buvo nuvažiavę apžiūrėti buto, bet buvo nuomoti nepradėjo. I. P. apiplėšimo metu buvo iš lauko pusės sugadinta J. N. buto laukujų durų spynos širdelė, dėl to ji negalėjo išeiti iš buto ir nenuvažiavo pas dukrą I. P., kur būtų galėjusi apsunkinti apiplėšimą.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis apie parduotą automobilį buvo pasakęs tik E. N., E. K. ir T. K., o įvykio metu jis buvo kartu su E. K., kuris vis turėjo keistų pasiūlymų nuvažiuoti į įvairias vietas mieste, bet nesakė aiškaus reikalo, dėl ko taip elgiasi. Nukentėjusioji J. P. parodė, kad plėšikai klausė, „kur yra tie pinigai“, ji suprato, kad eina kalba apie pinigus, gautus už automobilį. Be to, ji apiplėšiantiems asmenims pasakė, kad tuoj namo turi grįžti jos vyras, tačiau plėšikų toks pasakymas visiškai nesujaudino, jai susidarė vaizdas, kad jie yra užtikrinti ir žino, kad jos vyras dabar tikrai negrįš. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. pripažino žinojęs, kad V. P. planuoja parduoti automobilį, tačiau teisme tokius parodymus paneigė. Po apiplėšimo įvykio vietoje E. K. labai stebėjo, tai kaip vyksta tyrimas. Tai patvirtino liudytojas G. T.. Iš karto po plėšimo, V. P. kvietė atvažiuoti į jo namus T. K. ir E. N.. Pirmasis atvyko, o E. N. net nekėlė telefono ir nekalbėjo su V. P., bei atvykęs pas V. P. nebuvo. Iš nukentėjusiosios J. P. parodymų matyti, kad prieš jos apiplėšimą ties medžiu, kuris užstojo jai vaizdą, kur nėra vietos stovėti, gatvėje stabtelėjo „Golf“ markės automobilis. Iš 2010-07-19 slapto sekimo protokolo su priedais matyti, kad 2010-06-17, 13.53 val. E. K. prie Žemaitės g. 66, Šiauliuose, susitiko su E. N., kuris atvažiavo juodos spalvos automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežinant V. P. ir kitiems asmenims.

Liudytojas V. P. parodė, kad E. K. jam buvo pats prisipažinęs, kad su bendrais apiplėšė jo namus, kad E. K. pats organizavo apiplėšimą. Tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kaltinamasis E. N.. Iš byloje esančio Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad V. P. kaip žalos atlyginimą dėl plėšimu padarytos žalos, buvo paėmęs E. K. aukso dirbinius. Kaltinamojo E. K. parodymai dėl susipažinimo su kitu kaltinamuoju E. N. yra prieštaringi. Vienuose parodymuose E. K. nurodo, kad su E. N. susipažino 2010 m. pavasarį, ar birželio, ar liepos mėnesį, kituose, kad 2010 m. vasario mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, kad E. K. su E. N. buvo pažįstami jau iki P. apiplėšimo. Kaltinamasis E. N. aiškina, kad jis nuo 2009 m. lapkričio pradžios iki Kalėdų ir nuo 2010 metų pradžios iki balandžio mėnesio buvo Vokietijoje ir dėl to negalėjo padaryti P. ir I. P. turto plėšimų. Jis nurodo, kad Vokietijoje jis iš bankomato ėmė pinigus. Šiuos jo parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoja L. Z.. Tačiau šie kaltinamojo ir buvusios jo sugyventinės L. Z. parodymai yra vertinami, kaip siekimas išvengti, ir padėti išvengti atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja paaiškino, kad buvo išvažiavusi su E. N. į Vokietiją, pas jos mamą, tačiau su E. N. prastai sutarė ir jį retai matydavo, ji negalėjo tvirtinti kada ir kur atskirais laikotarpiais E. N. buvo Vokietijoje, o 2010 m. vasario pradžioje jie su E. N. išsiskyrė visiškai. Pinigų paėmimas iš bankomato nėra neginčijamas įrodymas, kad būtent sąskaitos savininkas paima pinigus iš savo sąskaitos, be to, pinigai iš E. N. sąskaitos nebuvo imami nusikaltimų padarymo dienomis, o susisiekimo priemonės užtiktina galimybe per trumpą laiką nuvykti didelį atstumą.

Iš liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriem taikomas anonimiškumas parodymų matyti, tiek E. K., tiek E. N. papasakojo faktines apiplėšimų aplinkybes, t. y. pinigų sumas, įvykdytų apiplėšimų vietas, gatves, rajoną, nusikaltimo padarymo priemones, pvz policijos uniforma, kaukės, nurodė pagrobtus daiktus – laikrodį. Liudytojas Nr. 1 nurodė, kad E. K. sakė, jog viena iš nukentėjusiųjų moterų buvo pardavusi kažkokį nekilnojamąjį turtą, kad kiti nukentėjusieji vertėsi automobilių prekyba. Šis liudytojas nurodė E. K. pasakojimus, kad jis pažino nukentėjusiuosius, kad jam tekdavo didesnė pagrobto turto dalis, nes jis organizavo nusikaltimus, kad E. K. pasakojo apie jo įsigytą turtą iš pavogtų pinigų, apie turto perrašymą artimiesiems. Liudytojas Nr. 2 paaiškino iš E. N. girdėjęs, kad nusikaltimus organizavo teisėjos sūnus. T. y. šie liudytojai paaiškino tokias aplinkybes, kurių jie negalėjo sužinoti iš žiniasklaidos priemonių. Be to, liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, nėra pagrindo apklabėti kaltinamuosius E. K. ir E. N., nes jie kaltinamųjų anksčiau nepažino, o susipažino tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Kaltinamojo E. K. parašytų ir paimtų iš jo laiškų turinys parodo, kad jis ruošėsi atlikti bausmę, siekė sudaryti sąlygas, kad galėtų anksčiau išeiti į laisvę, siekė atlikti veiksmus, kad išvengtų žalos atlyginimo. Iš liudytojos S. M. parodymų matyti, kad jai skambino asmuo ir sakė, kad ji pasakytų E. K. mamai, jog reikia surinkti 20.000 Lt, kad kitas asmuo už E. K. prisiimtų kaltę už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Byloje paimtuose E. K. kompiuteriuose matyti, kad jis ne vienoje fotonuotraukoje yra nusifotografavęs su policijos uniforma. Be to, jis liudytojais apklaustiems asmenims sakė, kad policijos uniformą gali pasiskolinti ar gauti be jokių sunkumų.

Byloje esantys raštiniai objektyvūs duomenys (bankų išrašai, deklaracijos iš mokesčių inspekcijos), aiškiai parodo, kur kaltinamasis E. K. dirbo ir kiek dirbo, kokias pajamas gaudavo ir kokias išlaidas turėjo. Automobilį Audi A6 jis pirko 2009 m. gruodžio pabaigoje, t.y. praėjus nepilnoms dviem savaitėms po P. namo apiplėšimo. Visi paminėti duomenys ir jų išsami analizė parodo, kad E. K., būdamas valstybės tarnautoju ir gaudamas apie 1500 – 1700 Lt atlyginimą, jis gyveno ne pagal gaunamas pajams ir savo poreikius ir išlaidas, o tai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad E. K. savo poreikius tenkindavo ir gautų apiplėšimo metu pagrobtų pinigų.

Nukentėjusieji Jolanta ir G. P. pareiškė civilinį ieškinį (t.2, l.64) ir prašo priteisti 173 900 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jie nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 48 3000 eurų, tai yra 166 700 litų ir 2200 Lt, suma, pavogta litais, bei 5000 Lt už pagrobtus aukso dirbinius.

Nukentėjusioji I. P. pareiškė civilinį ieškinį (t.11, l.202-208) 28.600 Lt sumai. Prašo priteisti žalos atlyginimą solidariai iš E. K. ir E. N.. Ieškinyje ir pasisakymų metu I. P. nurodė, kad 8600 Lt buvo pagrobta pinigų, o 20 000 lt sudaro neturtinė žala. Be to, ji prašo priteisti 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos, 2012-11-20, iki visiško sprendimo įvykdymo, bei 2500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusioji J. N. pareiškė civilinį ieškinį (t.11, l.197-201) 75 740 Lt sumai. Prašo priteisti žalos atlyginimą solidariai iš E. K. ir E. N.. Ieškinyje ir pasisakymų metu J. N. nurodė, kad kaltinamieji pagrobė jos pinigus- 19 000 eurų, tai sudaro 65740 Lt, o 10 000 lt sudaro neturtinė žala. Be to, ji prašo priteisti 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos, 2012-11-20, iki visiško sprendimo įvykdymo,

Nukentėjusioji J. P. pareiškė civilinį ieškinį 125 134 Lt sumai (t. 4, l. 162). Nurodo, kad 25 134 Lt sudaro turtinė žala (16 000 Lt už laikrodį ir 2640 eurų, kas sudaro 9134 litų), o 100 000 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusieji G. P. ir J. N. tiesiogiai nesusidūrė su nusikaltimo vykdytojais, tačiau jie matė artimųjų išgyvenimus, nusikaltimais jiems buvo padaryta didžiulė turtinė žala, todėl jie patyrė išgyvenimus, sugriuvo jų turėti planai dėl pinigų panaudojimo, jie taip pat patyrė išgąstį, nepatogumus, todėl jiems taip pat yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimas G. P. ir J. N. mažintinas iki 5000 Lt.

Tikslinga pripažinti proceso išlaidomis išlaidas: už 2011-04-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(1960)-IS1-2332 išlaidos - 531,98 Lt, už 2011-12-22 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(1959)-IS1-7664 išlaidos - 1347,67 Lt, už 2011-09-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(4889)-IS1-5625 išlaidos - 691,57 Lt, už 2011-06-21 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(03006)-IS1-3761 išlaidos - 1418,60 Lt, liudytojų kelionės išlaidas 197,99 Lt. Iš viso kelionės išlaidos sudaro 4187,81 Lt, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų valstybei, t.y. iš E. K. ir E. N. po 2093,91 Lt.

Pakete Nr. 1 yra: 1) 2009-12-17 ir 2009-12-18 įvykio vietos apžiūrų metu Biržų g. 25, Šiauliai rasti ir paimti: 5 plokštelės su avalynės pėdsakais; 2 plastikinės juostelės su biologiniais pėdsakais, rastos lauke po balkonu; 1 plastikinė juodos spalvos juosta, paimta iš balkono; polietileninis maišelis; dvi vaistinėlių dėžutės su joje esančiais polietileniniais paketais; vaistinėlės polietileninis paketas; 2) 2010-02-25 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti: lipni juosta ir jos fragmentai, diržas, 5 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, spynos atraktas, akinių dėklas ir vokas; 3) 2010-06-17 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 1 daktiloskopinė su avalynės pėdsaku fragmentais, 2 daktiloplokštelės su audinio pėdsakų fragmentais; raktas su DNR pėdsakais; lipnios juostos dalys, 3 vnt. plastikinių užtempėjų;4) 2009-12-18, 2009-12-18, 2009-12-21, 2009-12-28, 2010-03-01, 2010-03-02 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais paimti nukentėjusiosios J. P., nukentėjusiojo G. P., liudytojų T. P., P. Z., nuketėjusiosios I. P. ir J. N., bei liudytojo H. N. seilių, rankų pirštų ir delnų lyginamieji pavyzdžiai. Šiuos daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus tikslinga sunaikinti.

CD-R kompaktinę plokštelę su informacija iš nešiojamų kompiuterių ‚ASUS“ ir DELL“ prie specialisto išvados Nr. 140-(03006)-IS1-3761, tikslinga palikti prie bylos.

Pakete Nr. 1 yra: 2011-04-20 kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje adresu Trakų g. 32-4, Šiauliuose, rasti ir paimti - mobilaus ryšio telefonai „Nokia 2610“ IMEI 359826011401267, „Samsung SGH-E900“IMEI 353130018465177 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk“ Nr. 89370034150008577607, „Nokia 6230“ IMEI 353233017905100; 2011-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas E. K. mobilaus ryšio telefonas „Nokia N96” IMEI 359320020994116 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” Nr. 8-606-46464; 2011-04-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas E. N. mobilaus ryšio telefonas „Nokia X3” IMEI 355963048807549 su SIM kortele “Tele 2 Pildyk” Nr. 89370034150003696543; pakete Nr. 2, esantys 2011-04-20 kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje adresu Trakų g. 32-4, Šiauliuose, rasti ir paimti nešiojamas kompiuteris „DELL“ su pakavimo laidu, turi vertę, priklauso kaltinamiesiems, todėl tikslinga juos konfiskuoti ir perduoti realizuoti pareikštiems civiliniams ieškiniams padengti.

Kaltinamasis E. K. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2011-04-20, 09.00 val. iki 2011-07-14 (t. 9, l. 59, 134-136, 146-148, 187-189, t. 10, l. 23-24, l. 41-43. Kaltinamasis E. N. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2011-04-19, 15.15 val. iki 2011-06-21 (t. 8, l. 130, 175-176, 183-184). Šie laikotarpiai yra įskaitytini į bausmės atlikimo laiką.