Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-144-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
1S-144-810/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
S. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-144-810/2019
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. J. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu skirta 60 parų arešto bausme ir skirta 14 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2005 m. lapkričio 19 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 14 d.

3. Komisija 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam S. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrista, kadangi teismas akcentavo veiksnius iš tolimos praeities bei pagal OASys vertinimo metodiką nustatytą vidutinę – 49 balų, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas dėl didelio darbo krūvio priėmė skubotą sprendimą atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo 2005 metų ir yra padaręs išvadas dėl savo klaidų, poelgių bei pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti taikant jam lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistojo teigimu, jis suvokia bausmės paskirtį ir atsakingumą prieš teismą, prieš visuomenę ir prieš patį save, todėl, mano, kad turi turėti galimybę būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir adaptuotis visuomenėje.

4.3. S. J. taip pat pažymi, jog bausmės atlikimo metu jis buvo 18 kartų skatintas, ir nors drausmine tvarka buvo baustas 5 kartus, tačiau visuomet daro išvadas dėl savo klaidų ir bando jas spręsti dalyvaudamas socialinės reabilitacijos plane numatytose programose. Pataisos namuose jis dirba, moka disponuoti gaunamais už darbą pinigais, alkoholio nevartoja, lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, kas leido suvokti alkoholio daroma žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis S. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

8. Nors, nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo nagrinėjamu atveju nebuvimo. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad S. J. priklauso vidutinės rizikos grupei, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nekintanti, tačiau pažymėtina, kad net ir esant nekintančiai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Pagrįstai abejoti nuteistojo pakankama pažanga keisti savo nusikalstamą elgesį leidžia pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodyti duomenys apie tai, jog jis, būdamas nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, bausmės atlikimo metu buvo svarstytas drausminėje komisijoje dėl fizinio smurto naudojimą prieš kitą asmenį. Ši informacija taip pat paneigia paties S. J. teiginius, jog jis bausmės atlikimo metu išmoko save kontroliuoti, nereaguoti į provokacijas, konfliktines situacijas. Be to, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, emocinė gerovė, kurių egzistavimo faktas taip pat turi būti įvertinamas sprendžiant apie nuteistojo daromą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog nuteistasis pataisos namuose buvo ne tik skatintas už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje – S. J., atlikdamas bausmę, septynis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką buvo penkis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2018 m. vasario 7 d. Paskutinė jam paskirta nuobauda negalioja tik nuo 2018 m. birželio 18 d., o po jos paskyrimo jis buvo paskatintas vos vieną kartą, panaikinant 2018 m. vasario 7 d. paskirtą nuobaudą prieš terminą. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau nurodytos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Be to, apygardos teismo manymu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietos režimo laikymąsi/nesilaikymą, leidžia spręsti ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ar, vis tik, sugeba paklusti privalomoms taisyklės, taigi ji yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrįstumo nagrinėjamu atveju, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo S. J. ankstesnius teistumus (teistas 6 kartus, jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis už įpareigojimų nevykdymą buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą atlikti likusios bausmės dalies), į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį (S. J. bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą – vagystę ir artimo giminaičio nužudymą). Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Aukščiau nurodytų išvadų kontekste S. J. skunde nurodomi argumentai, kad jis pataisos namuose dirba, moka disponuoti gaunamomis pajamomis (beje, šios skunde nurodomos aplinkybės nuteistojo socialinio tyrimo išvada nepatvirtina), alkoholio, atlikdamas bausmę, nevartojo, lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus bei kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės, kurios neabejotinai turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui bei sprendimo tenkinti Komisijos nutarimą ir taikyti S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui.

14. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė