Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- vykdydamas šį susitarimą laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. 02.00 val. iki 03.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini) prieigose, bepilotei skraidyklei – dronui atskraidinus ir palikus šioje vietoje 13 (trylika) ryšulių, kuriuose buvo supakuota 5 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, jas neteisėtai įgijo ir laikė, bei šias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, nešdamas rankomis apie 500 m nuo aukščiau nurodytos vietos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kurias atnešęs, sukrovė jo pusbroliui – V. A., nuosavybės teise priklausančios sodybos virtuvėje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iki kol, 2024 m. rugsėjo 20 d. 17.45 val. akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kratos metu aptiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Parodė, kad per „Telegram“ programėlę susipažino su asmeniu, kuris ieškojo namo, sodybos palaikyti prekes. Anksčiau to žmogaus nepažinojo, jo vardo, pavardės nežino. Susisiekė su juo. Asmuo jam pasiūlė palaikyti pas save pora dienų cigaretes. Sutiko, nes norėjo užsidirbti. Buvo žadėta 50 Eur už dėžę, kuri pagulės sodyboje. 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo nuspręsta, kad tą naktį cigaretės bus atskraidintos, o jis surinks cigaretes, palaikys jas pora dienų, po to atvažiuos kitas žmogus ir jam sumokės už tai, kad palaikė cigaretes. Apie antrą nakties buvo atskraidintos cigaretės. Tai buvo „NZ“ cigaretės, 12 – 13 ryšulių, 10 dėžių. Dėžės buvo pilnos. Dokumentų prie cigarečių nebuvo. Ryšulius nešiojo pėsčiomis, viską sunešė maždaug per 5 kartus. Atnešęs padėjo į pusbrolio namą. Sodyboje niekas negyvena. Pusbrolis nežinojo apie cigaretes. E. F. taip pat nieko nežinojo. Už cigaretes atlygio negavo, nes buvo sulaikytas. Cigarečių pakelių neskaičiavo, juos suskaičiavo pasieniečiai. Radijo stoteles turėjo savo naudojimui. Su civiliniu ieškiniu susipažinęs, su juo nesutinka. Cigaretės nebuvo realizuotos, nes jį pagavo, o cigaretės buvo sunaikintos. Mamai papasakojo, ką padarė. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

2024 m. rugsėjo 21 d. apklaustas įtariamuoju A. J. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“, vadybininku, gauna nedidelį darbo užmokestį, todėl trūksta lėšų pragyvenimui. Netoli jo tėvų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), yra dar viena negyvenama sodyba, kuri priklauso jo pusbroliui V. A.. Pusbrolis gyvena užsienyje ir yra davęs sodybos raktus, kad jis sodybą prižiūrėtų ir rūpintųsi. Prieš maždaug savaitę socialiniame tinkle ,,Telegram“ surado skelbimą, kad ieško asmenų, kurie gyvena netoli Baltarusijos Respublikos sienos. Jis susisiekė tuo kontaktu, koks susirašinėjimo pavadinimas nežino, tačiau jame buvo du asmenys, t. y. jis ir kitas asmuo. Bendravo su asmeniu rusų kalba. Minėtam asmeniui pasakė, kad turi sodybą prie pat Baltarusijos sienos, apie 500 m nuo valstybės sienos. Sakydamas, kad turi sodybą, neturėjo konkrečiai omenyje kažkurios vienos, t. y. ar tėvų, ar pusbrolio, kurią prižiūri, bet galvojo, kad galėtų būti tinkamesnė pusbrolio, nes ji yra negyvenama. Minėtam asmeniui parašė, nes norėjo užsidirbti daugiau pinigų. Nepažįstama asmeniui nurodyta sodybos vieta tiko. Asmuo pasakė, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. naktį dronu bus atskraidintos kontrabandinės cigaretės, kurias jam reikės surinkti ir pasaugoti iki kol atvažiuos ir kažkas pasiims. Nežinojo nei kas jas atskraidins, nei kas jas atvažiuos pasiimti, nei kada. Sutiko surinkti kontrabandinių cigarečių ryšulius ir juos pasaugoti sodyboje. Buvo kalbėta, kad turi būti apie 10 dėžių cigarečių, kiek vienetų jis tiksliai nežinojo, kalbėjosi tik dėl dėžių. Nepažįstamam asmeniui iš anksto nusiuntė lokacijos vietą, kurioje maždaug numesti atskraidintas cigaretes. Ta vieta galėjo būti maždaug iki 500 m atstumu nuo negyvenamos sodybos, kuri priklauso jo pusbroliui. Minėtas asmuo jam buvo nurodęs, kad už vieną kontrabandinių cigarečių dėžę jam sumokės 50 Eur, kai atvažiuos pasiimti cigarečių. 2024 m. rugsėjo 19 d. vakare, vienas atvažiavo pas savo tėvus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir laukė jam nepažįstamo asmens žinutės, kada nueiti ir surinkti cigaretes. 2024 m. rugsėjo 20 d. naktį, galėjo būti apie 2 val., tikslaus laiko neprisimena, gavo žinutę, kad kontrabandinių cigarečių ryšuliai jau yra atskraidinti ir juos jau reikia surinkti, todėl vienas išėjo iš namų ir paėjęs maždaug iki 500 m pastebėjo ant žemės gulinčius ryšulius. Suprato, kad tai yra būtent tie ryšuliai su kontrabandinėmis cigaretėmis, kuriuos jam reikia surinkti, nunešti ir pasaugoti iki kol atvažiuos kažkas jų pasiimti. Kiek kartų dronas skrido ir metė šiuos ryšulius, nežino. Pastebėjo, kad ant žemės yra apie 12 ryšulių, tikslaus skaičiaus neprisimena, gali ir suklysti, bet kažkas panašaus. Jis vienas šiuos žalios spalvos ryšulius surinko ir juos nunešė į pusbroliui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje niekas negyvena. Šios sodybos virtuvės patalpoje paliko cigaretes, sodybą užrakino ir išėjo atgal pas tėvus į namus. Grįžęs pas tėvus atsidarė alaus. Jam pasidarė liūdna, todėl susisiekė su savo draugu E. F. ir jam pasiūlė atvažiuoti palaikyti kompaniją, išgerti alkoholinių gėrimų. Draugas sutiko ir ryte, apie 7–8 val., atvažiavo, kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, išgėrė nedaug. Vėliau nuėjo miegoti, miegojo ilgai. Atsikėlė dieną ir pamatė, kad tėvų namas užrakintas iš lauko pusės, pats durų atsirakinti negalėjo, todėl laukė kol grįš į namus kas nors iš tėvų ir juos išleis. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, į namus atėjo mama Č. J. kartu su pareigūnais ir jį su draugu E. F. rado namuose. Pareigūnai iš karto jį ir E. sulaikė, o vėliau pristatė į areštinę. Dėl savo nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltę prisipažįsta iš dalies, nes nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodyta aplinkybe, kad kontrabandines cigaretes jis gabeno ir laikė kartu su draugu E. F.. Nurodė, kad draugas su veika nesusijęs, jis tik buvo atvažiavęs į svečius. Nei E. F., nei jo tėvai apie nusikalstamą veiką nežinojo. Pusbrolis V. A. apie tai, kad jo negyvenamoje sodyboje bus laikomos kontrabandinės cigaretes nežinojo, jeigu būtų žinojęs, būtų nedavęs raktų. Telefono, kuriuo bendravo ,,Telegram“ kanale su minėtu asmeniu dėl kontrabandinių cigarečių laikymo ir gabenimo iki sodybos, neturi, jį sunaikino, konkretesnių aplinkybių kaip ir kada sunaikino nenurodys. Negali pasakyti, kiek yra vienetų pakelių kontrabandinių cigarečių, bet sutinka, kad jų gali būti 5 000 vienetų. Matė, kad kontrabandinių cigarečių, kurias nešė, pavadinimas yra ,,NZ“. (t. 2, b. l. 97-101).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL. BK 199² straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, vadinasi, turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokia, jog jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, ir siekia tai daryti. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398-511/2015).

Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, VSAT pareigūnų parodymai ir jų tarnybiniai pranešimai, kratos ir apžiūrų protokolai patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, t. y. neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL sumą, bet neviršija 900 MGL sumos.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai padarytas apysunkis nusikaltimas: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju A. J. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus nusižengimus. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta, kaltinamasis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, civilinės teisės prasme šiuo nusikaltimu žala nepadaryta, nes mokestinių prievolių dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis atsiradimas, apskaičiavimas ir išieškojimas sprendžiamas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad A. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo motina Č. J. pateikė teismui prašymą atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato dvejiems metams. Teisiamojo posėdžio metu Č. J. nurodė, kad gyvena atskirai nuo sūnaus, toje pačioje gyvenvietėje, tačiau mato jį savaitgaliais. Sūnų apibūdino teigiamai, teigė, jog jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Pažymėjo, kad A. J. įsiklauso į jos nuomonę, jų tarpusavio santykiai geri, todėl mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Bylos duomenimis, Č. J. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, gauna teisėtas pajamas, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Č. J. palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su sūnumi A. J., sūnus ją laiko autoritetu. Todėl, teismo vertinimu Č. J. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, A. J. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Č. J. atsakomybei ir nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, nustačius, kad yra kaltininkui priklausančio turto, kuris atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto turto požymius (uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas), turto konfiskavimas yra privalomas.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. iš kaltinamojo kratos metu paimtos 6 radijo stotelės (2 vnt. „Baoteng“, 3 vnt. „Motorola“ ir 1 vnt. „Hytera“), 1 radijo stotelių įkroviklis. Šios stotelės su įkrovikliu, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, laikytinos nusikaltimo padarymo priemone – daiktais, kurie palengvina arba sudaro sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Atsižvelgiant į tai, radijo ryšio stotelės su įkrovikliu, saugomos VSAT Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje Alytaus g. 1, Varėna (1 t., b. l. 48–55, b. l. 153–157), konfiskuojamos, kaip nusikaltimo priemonė (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant didesnį nei minimalų – 20 MGL (1 000 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieškinį 14 105 Eur (1 t., b. l. 135-141). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, dėl to valstybė negavo pajamų (nesumokėtų akcizų forma). Nesumokėtų akcizų dydis paremtas skaičiavimais, pridėtais prie civilinio ieškinio. Prašoma iš A. J. priteisti 14 105 Eur žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas (5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo).

Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinyje nurodyta, kad A. J. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl jam kilo pareiga nedelsiant deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį, o šios pareigos neatlikus valstybei padaryta žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025 išaiškino, kad viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos. Kitas svarbus aspektas sprendžiant, ar mokestinė prievolė nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, yra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimas (nutarties 12-13 punktai).

Nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad A. J. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis ir savo veiksmais padarė BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika baigta 2024 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai nagrinėjamu atveju nėra suėję, todėl mokestinė prievolė gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo, negali nulemti specializuotų teismų kompetencijos ar nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas, MAĮ 144–146 straipsniai). Civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, t. y. ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025, 15, 17 punktai).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad A. J. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis kylanti mokestinė prievolė gali būti apskaičiuota mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka, senaties terminai tam nėra suėję, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 darbines pirštines, 12 vnt. žalios spalvos polipropileninių maišų, saugomus VSAT Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje, esančiame adresu Alytaus g. 1, Varėna (1 t., b. l. 153-157), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. pakelį cigarečių „NZ Gold“, kuris paliktas kaip pavyzdys, saugomą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės sandėlyje, esančiame adresu, Vilniaus g. 47, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav. (1 t., b. l. 163-165), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Kratos metu paimtas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė 2024 m. rugsėjo 26 d. A. J. grąžinti (2 b., b. l. 132-133).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir perduodant jį pagal laidavimą Č. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei dviejų metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti kaltinamajam A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigoti šią įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Radijo stoteles (2 vnt. „Baoteng“, 3 vnt. „Motorola“ ir 1 vnt. „Hytera“), 1 radijo stotelių įkroviklį, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje Alytaus g. 1, Varėna, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 darbines pirštines, 12 vnt. žalios spalvos polipropileninių maišų, saugomus Valstybės sienos apsaugos Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje Alytaus g. 1, Varėna, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. pakelį cigarečių „NZ Gold“, kuris paliktas kaip pavyzdys, saugomą Valstybės sienos apsaugos Vilniaus pasienio rinktinės sandėlyje Vilniaus g. 47, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. J., kad įmoka turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Č. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.