Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1603-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e1-1603-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14270-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1603-1131/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14270-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) (vadybininku), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2021 m. gegužės 5 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.

V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2021 m. gegužės 4 d., apie 18.00 val., jis susitiko su savo draugu ir jie pas jį namuose (bute) vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 0,7 butelį degtinės. Svečiuose pabuvo iki 22.00 val. ir grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo alkoholio jis nevartojo. 2021 m. gegužės 5 d. apie 12.00 val., būnant pas save namie jis išgėrė apie 200 ml. alaus. Daugiau tą dieną jis alkoholio nevartojo. 2021 m. gegužės 5 d. apie 21.30 val., jis savo automobiliu ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo savo namų važiavo darytis koronaviruso testo adresu (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas. Jam važiuojant automobiliu netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), kito automobilio vairuotojas jam pradėjo rodyti, kad yra nuleista jo automobilio vairuotojo pusės priekinė padanga. Jis tada sustojo. Sustojo ir automobilio vairuotojas, kuris atėjo pažiūrėti jo automobilio rato. Apžiūrinėjant ratą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam davė papūsti alkotesteriu ir nustatė jam 2,31 prom. girtumą. Nustatę girtumą policijos pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į areštinę. Pažymėjo, kad automobilis ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 45).

Liudytoja L. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve mažėjančia tvarka ties (duomenys neskelbtini) sankryža ji važiavo antra eismo juosta, o pirmoje eismo juostoje važiavo automobilis ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio sklido pašalinis garsas. Pastebėjo, kad aukščiau minėto automobilio priekinis kairys ratas yra be oro. Norėdama įspėti vairuotoją apie tai, bandė parodyti jam sustoti, tačiau vairuotojas elgėsi neadekvačiai, todėl pamanė, kad jis gali būti neblaivus. Aplenkus minėtą automobilį užstojo jam kelią ir tada automobilis sustojo. Priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjo vyras, su kuriuo bandė bendrauti, tačiau jis kalbėjo sunkiai, jam pynėsi liežuvis, išlipęs iš automobilio jis pradėjo svirduliuoti. Įtarus, kad vairuotojas yra neblaivus paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų ištraukė aukščiau minėto automobilio užvedimo raktelius. Visą laiką stovėjo šalia sulaikyto vairuotojo. Jos akivaizdoje vairuotojas nieko nevartojo. Automobilyje vairuotojas buvo vienas (b. l. 9).

Liudytojas E. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. gegužės 5 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu G. P. ekipaže V1851. Patruliavimo metu apie 21.41 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur yra sustabdytas galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kalba nerišliai. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja L. R., kuri paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį, kuris važiavo su nuleista padanga ir nusprendė sustabdyti minėtą automobilį. Sustabdžius automobilį L. R. suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, nes jis kalbėjo nerišliai bei nuo jo sklido alkoholio kvapas, dėl ko pastaroji nusprendė iškviesti policiją. Jis su kolega priėjo prie sulaikyto vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti savo bei automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė pasą, kuris priklauso V. K.. Sutikrinus paso duomenis jie buvo teisingi, vairuotojas buvo V. K.. Bendraujant su V. K. pastebėjo, kad jo kalba nerišli, sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi. V. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) važiavo darytis COVID-19 testą, tačiau jį sustabdė pranešėja ir nurodė, kad pastarojo automobilio kairė padanga yra nuleista. Patikrinus V. K. duomenis per policijos duomenų bazę nustatė, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Bendraujant su V. K. šis teigė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš dvi dienas. Paklausus, ar V. K. 15 min. laikotarpyje ką nors valgė ar gėrė, jis atsakė, kad nieko nevalgė ir nieko negėrė. Kadangi vairuotas kėlė įtarimų, kad yra neblaivus 21.44 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761, patikros sertifikato Nr. 1486470, V. K. pirmu patikrinimu nustatytas 2,55 prom. girtumas, o 22.07 val. antru pūtimu V. K. nustatytas 2,31 prom. girtumas. V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl automobilio vairavimo, kai teisė vairuoti yra atimta. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 13).

Iš 2021 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) būrio E. T. tarnybinio pranešimo nustatytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 6).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 5 d. 21.40 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėja sustabdė automobilį, kuriuo vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 5).

Iš 2021 m. gegužės 5 d. 22.07 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. K. nustatyti neblaivumo požymiai bei pirmojo patikrinimo alkoholio matuoklio 21.44 val. metu nustatytas 2.55 prom. girtumo laipsnis, antruoju 22.07 val. 2.31 prom. girtumo laipsnis (b. l. 16).

Alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 6810 rodmenimis, V. K. užfiksuotas analogiškas girtumo laipsnis (b. l. 17). Šio alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. spalio 26 d. (b. l. 18).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra V. K. (b. l. 17).

Iš VĮ ,,Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio vertė 2021 m. gegužės mėn. su PVM – 2140 Eur (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 2.31 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad V. K. vairavo automobilį ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, patvirtina tiesioginio įvykio liudytojos L. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti šia liudytoja). Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. K. nustatytas neblaivumas viršijo 2.31 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 40).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. anksčiau neteistas (b. l. 59), baustas administracine tvarka (b. l. 58), dirba (b. l. 57). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio ,,Mini Cooper“ konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar kaltinamasis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat V. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.31 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakare intensyvioje (duomenys neskelbtini), kai tuo metu eismas yra gan intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – t. y. nuo 2021 m. gegužės 6 d. (b. l. 49).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

V. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam V. K.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad automobilis ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 2140 Eur pagal Emprekis pažymą (b. l. 18), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. K. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas V. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)).

Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 49, 51). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

V. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 5 d. 21.45 val. iki 2021 m. gegužės 6 d. 12.12 val. (vieną dieną) (b. l. 37-39, 48). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. vardu registruotam automobiliui ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 6 d., turto saugotoju paliekant V. K. (b. l. 19). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 5 d. 21.45 val. iki 2021 m. gegužės 6 d. 12.12 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL, t. y. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų), dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – t. y. nuo 2021 m. gegužės 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) – konfiskavimą valstybės naudai.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

V. K. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.

2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

V. K. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė