Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui adv. V. Muravskiui, atsakovei L. A., jos atstovei adv. Z. Vizbarienei, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Masel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dalyvaujantis byloje asmuo – Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė

ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės;

palikti ieškovui santuokinę pavardę A.;

nustatyti nepilnametės G.A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove;

nustatyti nepilnamečio V.V. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;

priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės;

priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės;

kas antrą mėnesio penktadienį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 19 val. ieškovas A. A. pasiima dukrą iš atsakovės L. A. namų ir parveža į atsakovės namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Ieškovas bendrauja su dukra šventinėmis dienomis tokia tvarka: sausio 1 d. ieškovas dukrą pasiima neporinių metų gruodžio 31 d. 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; vasario 16 d. ieškovas pasiima dukrą šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; kovo 11 d. dukra lieka su atsakove L. A.; Motinos dieną dukra lieka su motina, Tėvo dieną – ieškovas pasiima dukrą šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; gegužės 1 d. ieškovas dukrą pasiima šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; birželio 24 d. dukra lieka su atsakove; liepos 6 d. ieškovas dukrą pasiima šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną, vakare 19 val. parveža namo; rugpjūčio 15 d. dukra lieka su atsakove; lapkričio 1 d. ieškovas pasiima dukrą šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; per Šv. Kalėdas ieškovas dukrą pasiima vakare gruodžio 24 d. 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; per Šv. Velykas ieškovas dukrą pasiima šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 19 val. parveža namo; jeigu dukra Šv. Kalėdas švenčia su ieškovu, tai Šv. Velykas – su A. ir atvirkščiai; ieškovas su dukra bendrauja dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laiką atsakovę įspėjant prieš 10 dienų; dukros G.A. gimtadienio dieną – kovo 16 d. – ieškovas poriniais metais dukrą pasiima 10 val. ir iki 19 val. parveža namo, ieškovo gimimo dieną ieškovas dukrą pasiima liepos 26 d. 10 val. ir 19 val. parveža namo; atsakovės gimimo dieną balandžio 28 d. dukra lieka su atsakove. Dukros mokyklinių atostogų metu – 30 kalendorinių dienų nuo vasaros atostogų pradžios, 3 kalendorines dienas nuo rudens atostogų pradžios, 6 kalendorines dienas nuo žiemos atostogų pradžios, 3 kalendorines dienas nuo pavasario atostogų pradžios, dukra būna pas ieškovą.

nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki 2010-11-05, t.y. iki tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium;

priteisti ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), Vilnius (117000 Lt vertės);

priteisti iš atsakovės ieškovui 10358,40 Lt piniginę kompensaciją;

priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; palikti santuokines pavardes; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; dukters G.A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina L. A., nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą – su tėvu A. A.; dukters išlaikymui priteisti iš ieškovo po 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovės po 200 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis; santuokos metu įgytą butą (130 000 Lt vertės) priteisti atsakovei, o už 1/3 buto dalį priteisti iš atsakovės ieškovui 43 333 Lt kompensaciją; kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pripažinti solidaria prievole.

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad atsakovas nuolat vartojo alkoholį, jam sūnaus ugdymas nerūpėjo, mušė sūnų, kai tas susiplėšė drabužius kieme. Atsakovė nurodė, kad rūpinosi šeima, sūnaus ugdymu, nuolat dirbo. Ieškovas žemindavo atsakovę dėl turimų sveikatos problemų. Ieškovas buvo neištikimas, paliko šeimą. Ieškovas nuteikia sūnų prieš atsakovę. Dėl netinkamo sutuoktinio elgesio ieškovė patyrė emocinį išgyvenimą, kas turėjo įtakos ligos atsinaujinimui. Ieškovė sutiktų auginti ir sūnų. Atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti su dukra.

Vaikų teisių pasaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė buities tyrimo aktus (b.l. 76-81, 2 t. 50-54) bei išvadą. Teismo posėdyje skyriaus atstovė nurodė, kad šalys nuo 2010 m. lapkričio mėn. gyvena skyrium. V.V. išsakė nuoseklų norą gyventi su tėvu. Tėvas sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui. V. išsakė norą bendrauti su seserimi, bet nenori nakvoti pas mamą. VTAS nuomone V. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. N. G. atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji buvo švariai aprengta. Mergaitė labai prisirišusi prie motinos, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Dėl nusistovėjusių faktinių santykių vaikų interesai nebūtų pažeisti. Tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrautų kas antrą savaitgalį su nakvyne. Kadangi šiuo metu ieškovas neturi buitinių sąlygų dukrai nakvoti, todėl nustatytinas 3 mėnesių adaptacinis laikotarpis, kai tėvas bendrauja su dukra be nakvynės, grąžinant vaiką 19 val. Vėliau ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka tenkintina, atitinka vaiko interesus. Tuo metu, kai G. nebendrauja su tėvu, tikslinga nustatyti motinos bendravimo tvarką su sūnumi V. – adaptaciniu 3 mėn. laikotarpiu kas antrą sekmadienį, paimant sūnų 10 val. ir grąžinant jį 19.00 val. Vėliau berniukas paliekamas nakvoti pas mamą. Ieškovo nurodyti vaiko poreikiai būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms yra užaukštinti. Ieškovas pagal savo gaunamas pajamas galėtų skirti 600 Lt dalį, o atsakovė – 300 Lt. G. šiuo metu specialių poreikių neturi, todėl jai pakaktų 800 Lt išlaikymo, iš kurių ieškovas galėtų skirti 500 Lt. Abi šalys yra darbingos ir turi galimybę pagerinti savo turtinę padėtį.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovės nestabilaus elgesio. Barniai kildavo dėl pinigų panaudojimo, vieną kartą atsakovė dūrė peiliu ieškovui į šoną. Ieškovas paliko šeimą ne dėl kitos moters. Ieškovas šiuo metu nuomoja butą. Šeima gyveno vien iš ieškovo uždarbio, kur atsakovė panaudojo vaiko pašalpą ieškovas nežino. Šeimoje buvo praktikuojama nuiminėti pinigus nuo kito sutuoktinio sąskaitos, atsiradus poreikiui. Atsakovė neleidžia bendrauti su dukra. Ieškovas sutiko, kad sprendžiant kompensacijos priteisimo ieškovui klausimą, dalintiną turtą sudaro 8977,80 Lt dydžio lėšos, kurias atsakovė vienašališkai nuėmė nuo sąskaitos 2010-12-08.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 1999-07-17 šalys sudarė santuoką, įregistruotą Druskininkų m. savivaldybės CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Santuokoje gimė vaikai – V.V., gim. 2000-07-01, ir G.A., gim. 2009-03-16 (b.l. 22-23).

Rašytiniai įrodymai (b.l. 32-50), šalių paaiškinimai patvirtina, kad santuokos metu 2007-07-05 šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimui šalys sudarė kredito sutartį su AB SEB banku. Abi šalys pripažįsta, kad prievolė AB SEB bankui yra solidari. Iš šalių paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad kitų asmeninių ar bendrų kreditorių šalys neturi.

Šalių paaiškinimai patvirtina, kad jų santuoka faktiškai iširo, sutuoktiniai nebegyvena kartu nuo 2010 m. lapkričio mėn., neveda bendro ūkio ir nėra galimybės šių santykių atkurti.

Ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių apie ieškovės netinkamą elgesį santuokos metu. Liudytojų G. C., L. S. parodymai, Vilniaus specialaus lopšelio-darželio „Čiauškutis“ pažyma (b.l. 99), Vilniaus m. lopšelio-darželio „Želmenėliai“ pažyma (2 t. b.l. 48), byloje esantys VTAS buities tyrimo aktai patvirtina, kad atsakovė yra tvarkingo būdo, rūpinosi šeima, vaikais, rūpinosi buitimi. Atvykusi į ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos būklės, epikrizėje (b.l. 24) pacientė taip pat apibūdinta kaip atrodanti gana tvarkingai. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie ieškovės fizinio smurto panaudojimą nėra pagrįstos įrodymais (CPK 178 str.). Ieškovas ieškinyje atsakovės elgesį iš esmės sieja ne su atsakovės charakterio bruožais, bet su objektyviais nuo atsakovės valios nepriklausančiais veiksniais (atsakovės sveikatos būkle), kas paneigia ieškovo argumentą apie atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo buvimą. Net ir 2010 m. spalio mėn. atsakovės elgesį, kuris, pasak ieškovo, nulėmė jo apsisprendimą palikti šeimą, ieškovas apibūdina kaip eilinį psichikos priepuolį. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė piktybiškai vengtų gydymo, kad liga būtų sąlygota pačios atsakovės netinkamu elgesiu, byloje nėra. Sudarius santuoką sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti ir remti moraliai ir materialiai. Taigi, šioje situacijoje, ieškovas, palikdamas šeimą dėl atsakovės elgesio, nulemto sveikatos sutrikimu, neteikiant jai ir materialinės paramos, netinkamai vykdė minėtą pareigą. Teismas nenustatė, kad atsakovė vengė dirbti. Priešingai, epikrizėje užfiksuoti duomenys apie atsakovės įdarbinimus (b.l. 24), šalių paaiškinimai, pažymos apie ieškovės pajamas, patvirtina, kad atsakovė dirbo ir šiuo metu dirba, be to, ji augino vaikus. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovės nuotaikų kaitą jis pastebėjo po vestuvių, 2000 m. sužinojo, kad ji gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje; 2003 m. ieškovas nurodė, kad dėl nestabilios psichikos atsakovė triukšmavo, rėkė, panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovą. Tačiau net ir po šių įvykių šalių santuokiniai santykiai tęsėsi, be to, 2009-03-16 gimė jų dukra. Iš to seka, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės elgesiu, nebuvo santuokos iširimą nulėmusia priežastimi.

Iš VTAS buities tyrimo akto, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas gyvena su N. P. ir jos dukra nuomojamame bute kaip šeima, veda bendrą ūkį. Įvertinus tai, kad atsakovas pažinojo N. P. (dukros krikštamotė) iki 2010-11-05, teismo posėdžio metu patvirtino, kad išėjo gyventi į N. P. nuomojamą butą (2 t. b.l. 24), į tai, kad atsakovas faktiškai gyvena su kita moterimi, veda bendrą ūkį, nenutraukus santuokos, teismas laiko nustatyta aplinkybe dėl ieškovo neištikimybės. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė neturi įrodinėti, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), o ieškovas šio fakto nepaneigė, todėl teismas laiko įrodyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Palikdamas šeimą ir pradėdamas gyventi su kita moterimi, ieškovas nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, dar labiau gilindamas konfliktinę situaciją, rašydamas įžeidžiančio pobūdžio žinutes atsakovei (2 t. b.l. 7-8), be to, šeimą paliko tokiu momentu, kai sutuoktinei ypatingai reikėjo paramos dėl pablogėjusios sveikatos, dėl rūpinimosi neseniai gimusiu kūdikiu. Taigi, šiuo atveju esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas ne ieškovo nurodytas atsakovės elgesys su ieškovu, bet jo neištikimybė. Tokiai išvadai turi įtakos ir tos aplinkybės, kad šalys anksčiau kildavusius konfliktus sugebėdavo išspręsti išsaugodami santuoką.

Ieškovės nurodytą aplinkybę apie atsakovo nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais teismas vertina kaip neįrodytą, nes liudytojai su šalių šeima bendravo tik epizodiškai, todėl jų parodymai šiuo atveju nepatikimi. Be to, įvertinus įrodymų visumą, teismas nenustatė, kad būtent šios aplinkybės buvo santuokos iširimo priežastimi.

Dėl minėtų motyvų, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka galutinai iširo, todėl ją nutraukia, bei pripažįsta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Šalims paliekamos jų santuokoje turėtos pavardės – A., A..

Atsakovė dėl minėto netinkamo ieškovo elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, todėl pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str., 1.5 str. pagrindu, įvertinus ieškovo kaltę, turtinę padėtį, jo pareigą išlaikyti vaikus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas 4000 Lt neturinės žalos atlyginimas.

VTAS išvada yra išsami, motyvuota, VTAS atsižvelgė į išsakytą vaiko nuomonę, faktinius santykius su tėvais, ištyrė vaikų gyvenimo sąlygas, todėl, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą, teismas ja vadovaujasi ir konstatuoja, kad šalių reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (šiuo atveju tarp šalių dėl to nėra ginčo) neprieštarauja vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, atitinka šiuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, dėl ko dukros G.A., gim. 2009-03-16 gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. A., sūnaus V.V., gim. 2000-07-01, gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu V.V..

Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Siekiant apsaugoti vaiko interesus visų pirma būtina atsižvelgti į būtinybę apginti vaikų naudojimosi gyvenamuoju būstu teises, užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fizinei, protinei ir socialinei raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. A. N., byla Nr. 3K-3-419/2006).

Nustatant dalintino turto dalis, šiuo atveju sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo aplinkybė nelaikytina pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Turtinio pobūdžio teisinės pasekmės, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, numatytos ne LR CK 3.117 str., o CK 3.70 str.

Šioje byloje abi šalys prašė pripažinti, kad prievolė AB SEB bankui už įsigytą butą yra jų solidari prievolė, kurią šalys vykdė ir ateityje įsipareigoja vykdyti bendrai. Abi šalys kito būsto ar kito nekilnojamojo turto neturi. Abi šalys yra darbingos, abi augina nepilnamečius vaikus. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turi realią galimybę sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, teismui nepateikta. V.V., kurio gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, turi specialių poreikių, sveikatos problemų, susijusių su raidos sutrikimu, todėl atsižvelgiant į abiejų vaikų poreikius turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus šalių turtinę padėtį, piniginės prievolės pobūdį ir jos tolesnį vykdymą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo ir būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo, taip pat nėra pagrindo dviejų kambarių butą priteisti atsakovei, o ieškovui – kompensaciją. Pažymėtina, kad turto padalijimas natūra idealiosiomis dalimis nepažeistų nei šalių, nei jų vaikų teisių, nes, esant poreikiui, jie galėtų disponuoti šiuo turtu, tame tarpe - šį turtą perleisti abiems šalims naudingomis sąlygomis. Tuo tarpu atsakovei nesumokėjus kompensacijos, į butą galėtų būti nukreiptas išieškojimas, vykdytinas priverstine tvarka.

Dėl minėtų motyvų butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. ieškovui ir atsakovei priteistina po ½ buto dalį, bei šalių prievolės AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinos solidariomis. Šalys skirtingai nurodė dalintino turto vertę, papildomų įrodymų apie buto rinkos vertę santuokos nutraukimo momentu šalys nepateikė (CK 3.119 str.), todėl teismas vadovaujasi viešojo nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš kurių matyti, kad buto rinkos vertė 2011 m. yra 87 100 Lt (b.l. 59).

Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t.y. iki 2010-11-05. Byloje nėra duomenų, kad po minėtos datos šalys įsigijo kito turto, parengiamojoje stadijoje šalys patvirtino, kad nei kito turto, nenurodyto procesiniuose dokumentuose, nei kitų kreditorių jos neturi, todėl nėra tikslinga tenkinti tokį ieškovo prašymą (CK 3.127 str. 2 d.).

Ieškovas prašė padalinti pinigines lėšas (8977,80 Lt), kurias ieškovė 2010-12-08, išėmė iš banko sąskaitos (b.l. 191). Pažyma apie asmens gautas išmokas (2 t. b.l. 5-6), banko išrašas (2 t. b.l. 45) įrodo, kad į ieškovės sąskaitą 2009-01-27 buvo pervedama SoDros išmoka, gimus vaikui (3583,51 Lt); ieškovė gaudavo motinystės pašalpą (2009 m. buvo priskaičiuota 10076,48 Lt suma). Nuo 2010-02-07 iki 2010-12-08 atsakovė turėjo banke 2600,15 Eur dydžio terminuotą indėlį (b.l. 88). Teismo posėdyje ieškovas aiškino, kad šeima iš esmės gyveno iš jo darbo užmokesčio. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės sąskaitoje esantys pinigai yra sutuoktinių bendrai gautos lėšos (darbo užmokestis), ieškovas nepateikė. Taigi, šalių paaiškinimai ir minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomi padalinti pinigai galėjo buvo sukaupti iš vaikui skirtų išmokų, todėl pagal CK 3.120 str. toks turtas nedalintinas. Kadangi santuokos metu šalys iš bendrų lėšų mokėjo už įsigytą butą, mokėjo už buto remontą, buto pagerinimus (2 t. b.l. 9-12), vykdė prievoles bankui, išlaikė šeimą, todėl, įvertinus šeimos nedideles gaunamas pajamas, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės paaiškinimus, kad 8977,80 Lt suma jos sąskaitoje susidarė iš vaikui skirtų pinigų ir jos asmeninių lėšų.

Be to, palikus šeimą, ieškovas ja nesirūpino; ieškovas pripažino, kad šeimoje buvo priimta savo nuožiūra nuiminėti pinigus iš kito sutuoktinio sąskaitos, ką netrukdomai daręs ir pats ieškovas, nuėminėdamas pinigines lėšas iš ieškovės sąskaitos. Įvertinus tokią šeimoje susiklosčiusią naudojimosi pinigais praktiką, atsakovės paaiškinimus, kad ji pinigus panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, nes liko be pragyvenimo šaltinio, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui kompensacijos už panaudotus pinigus.

Išlaikymo sau šalys nereikalauja.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniams gyvenant skyrium, jie išlaikymo vaikams neskiria. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo per mėnesį gautos pajamos yra apie 1700 Lt, atskaičius mokesčius (b.l. 51), atsakovės pajamos – apie 930 Lt, atskaičius mokesčius (b.l. 146). Be to, ieškovas gauna apie 360 Lt pašalpą dėl vaiko A. A. negalios. Ieškovas nurodė, kad A. A. poreikai sudaro 1320 Lt per mėnesį (2 t. b.l. 35-36). Atsakovė nurodė, kad vaiko G.A. poreikiai yra apie 800 Lt, kuriuos grindžia susiformavusia teismų praktika. Įvertinus ieškovo vaiko poreikių paskaičiavimą, VTAS išvadą, konstatuojama, kad ieškovo nurodyti V.V. poreikiai yra per dideli dalyje dėl išlaidų už buto nuomą ir komunalines paslaugas (pažymėtina, kad atsakovas išlaidas už buto nuomą, šildymą ir kt. patirtų net ir tuo atveju, jei vaikas su juo negyventų, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis faktiškai patiria nurodytas išlaidas). Įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė - jis gauna didesnes darbo pajamas bei vaiko pašalpą, dėl ko jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, o atsakovė, kaip buvo minėta, nevengia įsidarbinti ir dirbti, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovės nepilnamečio A. A. naudai priteisti 300 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-03-17, iki vaiko pilnametystės. Įvertinus G.A. amžių, mažamečio vaiko minimalius poreikius, atsižvelgus į tai, kad atsakovė atsisakė pateikti paskaičiavimus apie konkrečius vaiko poreikius, byloje nėra duomenų apie būtinas papildomas specialiąsias išlaidas G.A. poreikiams tenkinti, teismas vadovaudamasis CK 1.5 str., įvertindamas tai, kad V.V. turi pareigą išlaikyti ir kitą vaiką (kartu su juo gyvenantį paauglį, turintį specialių poreikių), tai, kad abi šalys turi vykdyti piniginę prievolę bankui, kad teismų praktikoje 800 Lt išlaikymo dydis yra rekomendacinio pobūdžio, taikytinas atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš ieškovo A. A. G.A. naudai priteisti 300 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-17 iki vaiko pilnametystės (CK 3.198 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su dukra G.A.. Atsakovė sutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, bet nesutinka dėl vaiko nakvynių. Įvertinus VTAS išvadą, kad ieškovo siūlomą bendravimo tvarką atitinka vaiko interesus ir vaikas gali bendrauti su tėvu jo nurodyta tvarka, įvertinus mergaitės prisirišimą prie motinos, atsižvelgus į mergaitės amžių, į abiejų tėvų teisę maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime, į vaiko adaptacijai būtiną laiką, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad yra tikslinga iki 2012 m. kovo mėn. nustatyti analogišką bendravimo su vaiku tvarką, kuri laikinai buvo nustatyta 2011-09-30 teismo nutartimi (b.l. 171-172), t.y. tėvo bendravimas su dukra be nakvynių, o vėliau, t.y. nuo 2012 m. balandžio 1 d. nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurios prašo ieškinyje ieškovas. Dėl tvarkos aiškumo tikslintina, kad per Šv. Kalėdas ieškovas bendrauja su dukra poriniais metais, per Šv. Velykas – neporiniais metais.

Atsakovė neprašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau šios bylos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo su vaikais, todėl, siekiant atkurti atskirai gyvenančios motinos ir vaiko santykius, būtina nustatyti jų bendravimo tvarką, tuo labiau, kad byloje jau buvo sprendžiama dėl laikinos tėvų ir vaikų bendravimo tvarkos. Taigi, šioje byloje teismas, įvertindamas VTAS išvadą ir vadovaudamasis CPK 376 str. 3 d., viršija pareikštus reikalavimus ir nustato atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarką.

Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai kada konkrečiai ji realiai norėtų ir galėtų bendrauti su sūnumi, kokiomis dienomis abiems vaikams būtų sudarytos tinkamesnės sąlygos bendrauti, atsižvelgus į jų užimtumą, dienos režimą. Atsakovė nurodė, kad jos darbo grafikas slenkantis, kartais ji dirba ir sekmadienį, ir šeštadienį. Taigi, šiuo atveju, teismas neturi galimybės nustatyti konkrečios bendravimo su sūnumi dienos, todėl vadovaujasi pačios atsakovės prašymu (b.l. 98) ir nustatytos laikinos bendravimo tvarkos sąlygomis (b.l. 120-121), kurios, šalių teigimu, šiuo metu tinkamai vykdomos. Siekiant sudaryti sąlygas vaiko adaptacijai prie naujų sąlygų, atsižvelgus į tai, kad, teismo vertinimu, vaiko nenorą nakvoti pas mamą iš esmės sąlygojo susidariusi konfliktinė situacija tarp tėvų, todėl iki 2012 m. kovo mėn. nustatytina bendravimo tvarka, analogiška 2011-08-26 nutartimi nustatytai laikinai bendravimo su sūnumi tvarkai, t.y. be nakvynių, o nuo 2012 m. balandžio mėn. 1 d. atsakovė L. A., turi teisę paimti nepilnametį vaiką V.V., iš tėvo A. A., gyvenamosios vietos 19.00 val. ir privalo grąžinti vaiką V.V. sekančią dieną iki 19.00 val. į tėvo gyvenamąją vietą. Konkrečią atsakovės bendravimo su vaiku dieną pagal šią tvarką vaiko tėvai suderina prieš dvi dienas, atsižvelgiant į nepilnamečių režimą, užimtumą, taip pat į atsakovės slenkantį grafiką.

Šalims išaiškintina, kad tėvų tarpusavio konfliktai, nepagarbus elgesys su aplinkiniais vaiko akivaizdoje, yra nesuderinamas su minėtos tėvų prievolės vaikui tinkamu įgyvendinimu. Šalims taip pat išaiškintina, kad sutinkamai su LR CK 3.156 str., 3. 170 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Atsižvelgdamas į tai, kad delsimas vykdyti šioje byloje priimtą teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos pažeistų šalių ir vaikų teises, nes šalys vykdė laikiną bendravimo tvarką, dėl ko iš dalies išsisprendė tėvų nesutarimai dėl vaikų ir vaikai nuosekliai pratinami prie pasikeitusių bendravimo su tėvais sąlygų, taip pat tai, kad sprendimo vykdymo delsimas gali turėti neigiamų pasekmių vaikų ir atskirai gyvenančių tėvų santykiams, teismas savo iniciatyva naikina taikytas laikinas apsaugos priemones ir sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo nukreipia vykdyti skubiai (CPK 149 str. 2 d., 283 str. 1 d. 4 p.).

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles. Kadangi šalių reikalavimai, apmokestinami žyminiu mokesčių, patenkinti ir atmesti iš esmės vienoda dalimi, todėl žyminis mokestis šalims nepriteisiamas. Iš šalių valstybės naudai po 108 Lt priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į abiejų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, daro išvada, kad yra pagrindas atleisti šalis nuo likusios jų nesumokėtos žyminio mokesčio dalies už pareikštus turtinius reikalavimus sumokėjimo (CPK 93 str. 7 d., 83 str. 3 d.). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji dar patyrė 900 Lt bylinėjimosi išlaidų (200 Lt sumokėjo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 700 Lt – už advokato pagalbą (2 t. b.l. 13,47, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.). LR CPK 93 str., 98 str. pagrindu iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 450 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Taip pat iš šalių lygiomis dalimis priteistina 58,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, t.y. po 29,3 Lt iš kiekvienos šalies; iš viso valstybės naudai iš šalių priteistina po 137,3 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

nusprendė

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1999-07-17 Druskininkų m. savivaldybėje CMS, įrašo Nr(duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo A. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę A., atsakovei – A..

Priteisti iš ieškovo A. A. atsakovės L. A. naudai 4000 Lt neturinės žalos atlyginimo ir 450 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti nepilnamečio V.V., gim. 2000-07-01, gyvenamąją vietą su ieškovu A. A..

Nustatyti nepilnametės G.A., gim. 2009-03-16, gyvenamąją vietą su atsakove L. A..

Priteisti iš ieškovo A. A. išlaikymą dukrai G.A. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-17 iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad atsakovė L. A. tvarko vaikui skirtus pinigus uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės L. A. išlaikymą sūnui V.V. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-17 iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad ieškovas A. A. tvarko vaikui skirtus pinigus uzufrukto teise.

Padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui A. A. ir atsakovei L. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Pripažinti prievoles AB SEB bankui, vykdant 2007-06-18 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), solidaria šalių prievole.

nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2012 m. kovo mėn. ieškovas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę paimti nepilnametį vaiką G.A., gim. 2009-03-16, iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir privalo grąžinti vaiką tą pačią dieną iki 20.00val. į jos gyvenamąją vietą.

Nuo 2012 m. balandžio 1 d. kas antrą mėnesio penktadienį 19 val. ieškovas A. A. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Ieškovas bendrauja su dukra švenčių dienomis tokia tvarka: per Naujuosius metus - ieškovas dukrą pasiima neporinių metų gruodžio 31 d. 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą; vasario 16 d. - ieškovas pasiima dukrą šventės išvakarėse 19 val. ir ją grąžina šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; kovo 11 d. dukra lieka su atsakove L. A.; Motinos dieną dukra lieka su motina; Tėvo dieną – ieškovas pasiima dukrą šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus ją grąžina prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; gegužės 1 d. - ieškovas dukrą pasiima šventės išvakarėse 19 val. ir ją grąžina šventei pasibaigus prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; birželio 24 d. dukra lieka su atsakove; liepos 6 d. - ieškovas dukrą pasiima šventės išvakarėse 19 val. ir ją grąžina į gyvenamąją vietą šventei pasibaigus prieš darbo dieną, vakare 19 val.; rugpjūčio 15 d. dukra lieka su atsakove; lapkričio 1 d. - ieškovas pasiima dukrą šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. grąžina ją į gyvenamąją vietą; per Šv. Kalėdas poriniais metais ieškovas dukrą pasiima vakare gruodžio 24 d. 19 val. ir ją grąžina į gyvenamąją vietą šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; per Šv. Velykas neporiniais metais ieškovas dukrą pasiima šventės išvakarėse 19 val. ir ją gražina į gyvenamąją vietą šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 19 val. Ieškovas su dukra bendrauja dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laiką atsakovę įspėjant prieš 10 dienų. Dukros G.A. gimtadienio dieną – kovo 16 d. – ieškovas poriniais metais dukrą pasiima iš gyvenamosios vietos 10 val. ir iki 19 val. ją gražina į gyvenamąją vietą. Ieškovo gimimo dieną ieškovas dukrą pasiima liepos 26 d. 10 val. ir 19 val. ją grąžina į gyvenamąją vietą. Atsakovės gimimo dieną balandžio 28 d. dukra lieka su atsakove. Dukros mokyklinių atostogų metu – 30 kalendorinių dienų nuo vasaros atostogų pradžios, 3 kalendorines dienas nuo rudens atostogų pradžios, 6 kalendorines dienas nuo žiemos atostogų pradžios, 3 kalendorines dienas nuo pavasario atostogų pradžios, dukra būna pas ieškovą.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki 2012 kovo mėn. atsakovė L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę paimti nepilnametį vaiką V.V., gim. 2000-07-01, iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir privalo grąžinti vaiką V.V. iki 21.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią atsakovės bendravimo su vaiku dieną pagal šią nustatytą bendravimo tvarką vaiko tėvai suderina prieš dvi dienas, atsižvelgiant į nepilnamečio režimą, užimtumą, taip pat į atsakovės slenkantį grafiką.

Nuo 2012 m. balandžio 1 d. kas antrą savaitę (tą savaitę, kai dukra G.A. pagal nustatytą tvarką su tėvu nebendrauja) atsakovė L. A., turi teisę paimti nepilnametį vaiką V.V., iš jo gyvenamosios vietos 19.00 val. ir privalo grąžinti vaiką V.V. sekančią dieną iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią atsakovės bendravimo su vaiku (vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos) dieną pagal šią nustatytą bendravimo tvarką vaiko tėvai suderina prieš dvi dienas, atsižvelgiant į nepilnamečių režimą, užimtumą, taip pat į atsakovės slenkantį grafiką.

Panaikinti laikinas apsaugos priemones, taikytas šioje byloje 2011-08-26 ir 2011-09-30 teismo nutartimis.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo A. A. ir atsakovės L. A. po 137,3 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.