- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 1-86-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46834-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- R. R., V. L.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų, paskutinius tris kartus:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 17 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, - 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuspręsta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (2 paros), 2017 m. spalio 2 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 5 MGL (650 Lt) bauda;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) - 35 parų areštu;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), - 2 metų laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, - 2 metų laisvės atėmimo bausme;
5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, 2019 m. lapkričio 2 d., apie 19.30 val., prie daugiabučio namo, esančio adresu Savanorių pr. 37, Vilnius, nenustatytam asmeniui apėjus K. A. už nugaros ir rankomis pradėjus smaugti jo kaklą, R. R. ir V. L. bandė atitraukti K. A. rankas, kuriomis pastarasis siekė atitrauki nenustatyto asmens rankas nuo savo kaklo, po ko dėl smaugimo K. A. praradus sąmonę, R. R. kartu su V. L. bei nenustatytu asmeniu pagrobė K. A. kišenėje buvusią elektroninę cigaretę, 35 eurų vertės, piniginę, 10 eurų vertės, kurioje buvo 100 eurų, smulki užsienio valstybių valiuta (100 Moldovijos lėjų, 100 Ukrainos grivinų, 2 JAV doleriai), trys banko mokėjimo kortelės, išduotos K. A. vardu, jo asmens tapatybės kortelė, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. R. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad nukentėjusysis buvo užsienietis, su juo susipažino Vilniaus autobusų stotyje. Nukentėjusysis pats priėjo ir paprašė jo pagalbos – padėti ieškoti asocialių žmonių, kurie būtų ne senesni kaip 60 metų amžiaus ir kurių pasus galėtų nufotografuoti. Pažadėjo duoti už kiekvieną surastą žmogų 5 eurus. Taip jie susipažino ir apie dvi savaites kartu vaikščiojo ieškodami žmonių, troleibusu važinėjo (automobilio neturėjo) po Vilnių, į taborą buvo nuvažiavę, ten buvo daug žmonių, fotografavo. Nukentėjusysis buvo užėjęs pas jį į svečius. Nukentėjusysis gyveno viešbutyje netoli stoties, bet jis pas nukentėjusįjį į viešbutį nebuvo užėjęs, nežino ar jis vienas gyveno viešbutyje, atrodo, kad vienas. Su nukentėjusiuoju kalbėjo rusiškai. Jis nežino, kokiu tikslu nukentėjusysis fotografuofavo žmonių pasus, sakė, kad eis į kažkokią programą ir reikia surinkti kuo daugiau pasų, kažkam skambindavo, turėjo du telefonus - vienu darydavo nuotrauką ir siųsdavo kažkam į bazę, o tas kažkas siųsdavo pinigus į banką atsiskaityti su žmonėmis. Kam rinkdavo pasus nežino, nelabai suprato, ką užsienietis aiškino. Jis nieko nepasirašydavo su žmonėmis, kurių pasus fotografuodavo, tačiau kriminalo užsieniečio veiksmuose neįžvelgė, nes žmonės patys sutikdavo. Iš pradžių užsienietis duodavo jam pinigų, jo dokumentus irgi fotografavo. Už paso nufotografavimą duodavo 15 eurų. Kai nufotografavo du pasus, turėjo jam duoti 30 eurų, bet neužmokėjo, todėl jie susipyko ir tuo momentu nutarė iš nukentėjusiojo atimti pinigus, nes jautėsi apgautas, kadangi buvo žadėjęs sumokėti. Gali būti, kad tokiu elgesiu nukentėjusysis jį išprovokavo. Jis iš anksto neplanavo apiplėšti, nesitarė dėl užpuolimo. Kitas jam iš matymo pažįstamas asmuo, vardu V. (pavardės nežino), gėrė prie parduotuvės, buvo su kažkokia mergina, ir taip spontaniškai gavosi, kad jie atėmė ką nukentėjusysis turėjo. Piniginėje buvo kažkiek pinigų. Jis stovėjo prieš nukentėjusįjį ir laikė jo kairę ranką, kai atėmė pinigus. Kita ranka nukentėjusysis bandė išsilaisvinti. Jis laikė laisvą ranką, kad nukentėjusysis nesipriešintų, nesimuštų. Nukentėjusįjį smaugė tas iš matymo pažįstamas, kurį sutiko prie parduotuvės. Tuo metu V. L. jam (R. R.) stovėjo kažkur už nugaros, tiksliai neatkreipė dėmesio, bet V. L. smaugimo nedarė. Jis nieko nesakė, kai vyko smaugimas. Pinigus paėmė jis (R. R.), paėmė kiek buvo, neskaičiavo. Kas paėmė piniginę, tiksliai neprisimena - arba jis, arba tas pažįstamas, kuris buvo už kaklo paėmęs nukentėjusįjį. Prisimena, kad piniginėje buvo keli banknotai, tikslios sumos nežino. Kitus daiktus paėmė V.. Jis daiktų, telefono neėmė. Piniginę numetė ant žemės jau tuščią. V. L. jis davė apie 20-30 Eur. Kai jie išėjo iš įvykio vietos, nukentėjusysis, atrodo, buvo atsisėdęs ant žemės. Pinigus (30-40 Eur) išleido alkoholiui. Po apiplėšimo su nukentėjusiuoju nebendravo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nori nukentėjusiojo atsiprašyti, nenorėjo taip daryti, vėliau pasigailėjo. Tuo metu turėjo priklausomybę nuo narkotikų. Jam reabilitacija labai padėjo, jis peržiūrėjo savo gyvenimą, pradėjo mokytis. Turi kitą baudžiamąją bylą už apiplėšimą, padarytą iki nusikaltimo už kurį teisiamas šioje byloje. Prašo nebausti realia laisvės atėmimo bausme, gydosi reabilitacijoje apie 6-8 mėnesius. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti žalą.
Kaltinamasis V. L. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad prie parduotuvės stovėjo su nukentėjusiuoju ir jį pasikvietė vyriškis, kuris paskui nukentėjusįjį smaugė. Jis to vyriškio anksčiau nėra matęs, jį vadino V.. Jis pasiūlė nueiti už parduotuvės, pasakė, kad ten yra žmonių, kurie nori fotografuotis. Jie nuėjo ten su R. R., kalbėjosi ir išgirdo, kad rusiškai sušuko „padėk“. Tada pamatė, kad nukentėjusįjį laiko tas asmuo. Jis (V. L.) netoliese jų stovėjo, nieko nelaikė, pribėgo prie jų ir sakė, kad nieko nereikia daryti, nes užsienietis žino, kur jie gyvena, tačiau R. R. gal nieko negirdėjo. Paskui pamatė pas tą vyrą, kuris smaugė nukentėjusįjį, piniginę. Jis atidarė, kažką paėmė ir numetė piniginę ant nukentėjusiojo. Kada jau nuėjo, tas, kuris smaugė, jam ir R. R. padavė pinigų. Nieko nesakė, už ką duoda pinigus. Jis iš piniginės ištraukė, kažką pažiūrėjo ir taip padavė, paskui nuėjo. Ten dar kažkokia mergina stovėjo. Kai jie nuėjo, nukentėjusysis jau buvo pusiau atsikėlęs. Ten tokia sumaištis buvo, jis nukentėjusiojo nelietė. Nukentėjusysis praktiškai jau buvo be sąmonės, nes smuko. R. R. buvo prie nukentėjusiojo, o jis (V. L.) stovėjo R. R. už nugaros, dar bandė jam kažką sakyti, už pečių R. R. paėmė sakydamas, „nedaryk taip“, mėgino R. R. atitraukti, kai jis laikė nukentėjusiojo ranką, bet gal R. R. pagalvojo, kad ir jis mėgina nukentėjusiojo ranką palaikyti. Iš tos veiklos jis gavo gal 25 eurus, už kuriuos kartu pirko alkoholio ir maisto. Labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Jis mėgina taisytis, nevartoti alkoholio, išmokų negauna, dirba atsitiktinius darbus, gyvena ir gydosi reabilitacijos centre kartu su R. R., tvarkosi dokumentus, gavęs pasą, važiuos į darbo biržą. Prašo neskirti realios bausmės.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas įtariamuoju R. R. ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-04 parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Priklausomybių ligų centre nėra gydytas, turi priklausomybę psichotropinėms medžiagoms. Pranešime apie įtarimą nurodytu metu jis buvo prie prekybos centro „Maxima“, esančio Savanorių pr. 31 Vilniuje. Ten buvo su azerbaidžianiečiu C. (su kuriuo susipažino maždaug prieš savaitę stotyje) ir su V. (V. L.). Toje vietoje laukė žmonių, su jais sutarę paimdavo jų pasus ir nufotografuodavo, už tai jiems sumokėdavo po 10 eurų. Jiems taip pat nuo kiekvieno žmogaus likdavo po 5 eurus. Kiek žino, azerbaidžianietis turi verslą, kuriame nufotografuotus asmens duomenis kaupia ir naudoja neaišku kokiems tikslams, tiksliai pasakyti negali, nežino. Tą vakarą nufotografavo vieną žmogų, kuris pasakė, kad tuoj atveš dar du asmenis, kurių duomenis nuo pasų taip pat galės nufotografuoti, tačiau jie nepasirodė. Vakaro eigoje pamatė, kad prie minėto azerbaidžianiečio priėjo vaikinas vardu T., kurį žino iš matymo, galėtų atpažinti. Priėjęs prie jo, pašnekėjo, jis buvo su mergina, kuri buvo jauna, ilgais tamsiais plaukais, stambesnio kūno sudėjimo. Papasakojo jam apie šitą verslą, tuo metu šalia jo stovėjo ir minėtas azerbaidžianietis. Po kelių minučių pamatė, kad T. smaugė abiem rankom azerbaidžianietį, jis pradėjo šaukti, kad jie nustotų. Negali pasakyti kokiu būdu T. iš azerbaidžianiečio ištraukė piniginę, nematė, nes buvo tamsu, tuomet T. paleido jį ir nubėgo kartu su minėta mergina. Ta mergina stovėjo šalia jo, ką ji darė pasakyti negali, nematė. T. numetė piniginę azerbaižianiečiui ant krūtinės, kai jis gulėjo. Matėsi, kad T. išima iš pinigines kažkokius daiktus, korteles, pasakė, jam, kad paliktų daiktus, tačiau jis jo nepaklausė. Jo santykiai su azerbaidžianiečiu buvo geri, jis juo pasitikėjo, konfliktų dėl finansų tarp jų nebuvo (2 t., b. l. 30-31).
Įteikus galutinį patikslintą pranešimą apie įtarimą, įtariamasis R. R. 2019-12-23 apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Išsamesnius parodymus duos teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 60).
Apklaustas įtariamuoju V. L. ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-04 parodė, kad kaltės nepripažįsta. Priklausomybių ligų centre gydytas nuo alkoholizmo, bet seniai. Priklausomybių psichotropinėms ir narkotinėms medžiagoms neturi. Pranešime apie įtarimą nurodytu metu jis prie „Maxima“ prekybos centro, esančio adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, buvo susitikęs su Azerbaidžiano piliečiu, vardo neprisimena, su tikslu padėti ieškoti žmonių jo tariamam verslui. Su juo susipažino stotyje prieš 4 ar 5 dienas nuo šio įvykio. Būtent tada užsienietis pasiūlė jam padėti kartu ieškoti žmonių, pažadėjo mokėti dalį pinigų nuo kiekvieno žmogaus, kurį suras. Jis sutiko su pasiūlymu dėl buvusios sunkios savo finansinės padėties. Užsienietis apie savo verslo tikslus paaiškino, kad kuo daugiau žmonių užfiksuos nuotraukose ir įkels į savo kažkokį portalą, tuo daugiau pajamų gaus. Daugiau apie tą verslą nieko pasakyti negali, jame nebedalyvauja. Jis pats iš to gaudavo piniginės naudos, tai yra už kiekvieną surastą žmogų, kuris sutiks nusifotografuoti, gaudavo po 3 eurus. Būtent tą vakarą azerbaidžianietis dar pasakė, kad reikia nufotografuoti 5-6 asmenis, kurių jis ir ieškojo prie parduotuvės. Asmeniui už tai, kad jis sutinka būti fotografuojamas, buvo mokama 10 eurų. Vakaro eigoje pastebėjo, kad prie azerbaidžianiečio priėjo vyriškis su mergina, kurie jis nepažinojo. Buvo prieblanda, todėl kažkokių išskirtinių tų asmenų bruožų nepastebėjo, jie nuėjo už prekybos centro „Maxima“ ir tų asmenų nei azerbaidžianiečio daugiau nematė. Taigi jokios fizinės jėgos prieš asmenį panaudoti negalėjo. Jeigu būtų reikėję pinigų, būtų jų paprašęs. Tas kelias 3-4 dienas su azerbaidžianiečiu santykiai buvo draugiški, nesipyko, jokių konfliktų dėl finansų nekilo. Užsienietis buvo pas jį namuose vieną kartą, papietavo, atsigėrė kavos, todėl jo buto adresą ir rajoną žinojo. Butą (duomenys neskelbtini) jis nuomoja, jame buvo padaryta krata. Kratos metu buvo rastas polietileninis maišelis su šviesios spalvos milteliais, kurie galėtų būti valgomoji soda. Jokių narkotinių medžiagų pas jį negali būti, nes narkotinių medžiagų nevartoja. Nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas, nepadarė (1 t., b. l. 139-140).
Įteikus galutinį patikslintą pranešimą apie įtarimą, įtariamasis V. L. 2019-12-19 apklausos metu parodė, kad šiuo metu dėl savo kaltės nepasisakys (1 t., b. l. 157).
Nukentėjusysis K. A. ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-02 vykusios apklausos metu parodė, kad jis yra Azerbaidžano Respublikos pilietis. Į Lietuvą atvyko 2019-10-23 autobusu iš Ukrainos. Atvyko į Lietuvą kaip turistas, planuoja Lietuvoje būti iki 2019-11-10 dienos. Jis gyvena hostelyje (duomenys neskelbtini). Prieš 4-5 dienas susipažino su dviem vaikinais, vienas vardu R., kito vardo neatsimena, jis buvo lietuviškas. Susipažino stoties rajone, jie paprašė jo cigarečių. Jis nežino jų telefono numerių, tačiau jie paėmė jo telefono numerį. Jis su jais pasikalbėjo, jie pažadėjo parodyti miestą. Jis vaikščiojo su jais po senamiestį, sekančią dieną buvo restorane „McDonalds“ prie stoties, ten vėl juos netyčia sutiko, vaikščiojo, buvo užėjęs pas juos į svečius. Šie vaikinai gyvena kartu, pas juos gėrė arbatą, valgė. Dar po dienos R. jam paskambino, tačiau iš kokio numerio pasakyti negali. Taip jie bendravo apie 4 dienas. Vėliau vieną dieną jie nesusitikinėjo. 2019-11-02 apie 13.44 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) jam paskambino R., jie pakalbėjo bendromis temomis. Baigus pokalbį, nuėjo į restoraną „McDonalds“ esantį netoliese jo hostelio, ir ten sutiko R. su tuo kitu vaikinu. Susitikus jie vaikščiojo po senamiestį, po parduotuves, vėliau pasiūlė nuvažiuoti kažkur pas jo kažkokį pažįstamą. Atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Savanorių pr. 31, ir ten trise prastovėjo virš valandos ties įėjimu į parduotuvę kažko laukdami. Stovėjo nuo 18.30 val. iki 19.20 val. Tuo metu prie jų priėjo, kaip suprato, tų vaikinų kažkoks draugas su mergina. Vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tvirto kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų, lygtai šviesių trumpų plaukų, kalbėjo rusų kalba be akcento. Apsirengęs buvo pilkai melsva striuke su kapišonu, kurį buvo užsidėjęs ant galvos, kelnės buvo sportinės tamsios su trimis juostomis. Mergina buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengusi juoda striuke, su kelnėmis, turėjo juodą rankinę, tamsesnės odos, jis pagalvojo, kad ji yra romų tautybės. Susitikus visiems, jie pasakė, kad reikia eiti per kažkokį kiemą, ten lygtais laukė kažkokie dar draugai. Einant vaikinas jam davė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), tiksliau jis paskambino iš savo telefono ir tokį numerį parodė telefono aparatas. Pasakė savo vardą A.. Sakė, kad jei ką, galės jam skambinti, galės bendrauti. Praėjus keletą kiemų ir priėjus iki Savanorių pr. 37 namo, jie sustojo ir vaikinas su kapišonu kažkam paskambino. Skambindamas jis apėjo jam iš nugaros, iš kairės liko R., o iš dešinės – R. draugas. Už kelių metrų liko stovėti mergina. R. paklausė jo, kiek turi pinigų, jis atsakė, kad apie 70-80 eurų ir tada jis pajuto, kaip tas vaikinas iš nugaros pradėjo jį smaugti. Kiti du vaikinai – R. ir jo draugas laikė jį už rankų. Nuo smaugimo jis prarado sąmonę. Po kažkurio laiko atsibudo ir jautė, kad jį toliau smaugia bei girdėjo, kaip kažkas sakė, kad reikia ir telefoną paimti. Jis labai išsigando, kad gali jį nužudyti ir vėl prarado sąmonę. Atsibudęs pamatė, kad yra vienas, guli ant žemės. Atsibudęs pastebėjo, kad iš jo galinės kelnių kišenės dingo piniginė, kurią vertina 15 Eur, kurioje buvo 100 Eur, dvi „Capitalbank“ mokėjimo kortelės (Azerbaidžano banko) ir „Nikoil“ (Azerbaidžano banko) mokėjimo kortelės, visas vertina 21 Eur, Azerbaidžano piliečio tapatybės kortelė, išduota jo vardu, kurią vertina 20 Eur, Ukrainos grivinos už 5 eurus ir Moldavijos lėjos už 5 eurus, 2 JAV doleriai, kuriuos vertina 2 Eur. Jam padaryta 168 Eur materialinė žala. Atsibudęs paskambino numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Policija atvažiavo per 5-7 minutes (1 t., b. l. 43).
Nukentėjusysis K. A., 2019-11-07 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad į Lietuvą turizmo tikslais atvažiavo spalio 23 dieną. Jis rado būdą užsidirbti internete. Yra daug tinklapių, kurie moka pinigus už tai, jog registruojasi nauji vartotojai. Jis pagalvojo, kad gali uždirbti ir keliauti. Nuvažiavo į Gruziją, Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją, dabar atvažiavo į Lietuvą. Jis susipažįsta su vietiniais, už registraciją jam moka apie 20-30 dolerių. Jis žmonėms, su kuriais susipažindavo, siūlydavo, jog gali užregistruoti į tinklapius. Jis ieškodavo nepasiturinčių asmenų ir siūlydavo, kad gali pasidalinti po 10 dolerių. Tokiu būdu keliaudamas sutiko žmogų, kuris paprašė cigaretės (parodė į salėje esantį R. R.). Jis jam parodė miestą bei pasikvietė į svečius išgerti arbatos. Pamatė, kad jie nelabai pasiturintys, todėl papasakojo, kaip užsidirbti. Jie - tai įtariamasis R. ir jo draugas, kurio vardo nežino, bet su R. jie kartu gyvena, visada būdavo dviese. Jis pradėjo su jais kartu vaikščioti po miestą, jie supažindino su kitais žmonėmis, kuriuos jis registruodavo ir kuriems duodavo 10 eurų, o R. ir jo draugui duodavo po 5 eurus. Po trijų ar keturių dienų po susipažinimo jie pakvietė jį, tačiau vietos nepamena, atrodo Savanorių pr. 31, bei pasakė, kad yra trys pažįstami, kurie taip pat norėtų užsiregistruoti. Pagrinde visą laiką kalbėdavo R., o kitas visada būdavo šalia. Savanorių pr. jie laukė daugiau nei valandą, pasakė, kad turi ateiti pažįstami žmonės. Savanorių pr. buvo lapkričio 2 d., apie 18 val. Atėjo jų pažįstamas, jie nuėjo kur turėjo būti jų draugai. Tą asmenį, kuris atėjo, prisimena mažai, jis aukštesnis, (duomenys neskelbtini) metų, su juo buvo moteris, kuri apsirengusi juoda striuke, juoda kepure, šaliku ir buvo tamsaus gymio. Jie nuėjo į kvartalą, sustojo prieš namo laiptinę. Minėtas vaikinas, kuris buvo atėjęs, pasakė, jog draugai viršuje, tuoj paskambins ir jie ateis. Jis vaikščiodamas pradėjo kalbėti telefonu. Tuo metu R. stovėjo jam iš kairės, o R. draugas buvo iš dešinės, moteris stovėjo toliau ir žiūrėjo su gailesčiu. Vaikinas apėjo aplink jį ir pajuto, jog kažkas griebia jam už kaklo iš už nugaros ir su ranka, sulenkta per alkūnę, smaugė. Jis duso, jį taip stipriai spaudė, kad kojos į orą pakilo. Jam spaudė kaklą su rankomis, trūko oro, po 4-5 sekundžių prarado sąmonę. Kai pabudo, pagalvojo, kad tai sapnas, bet jis dar normaliai negalėjo kvėpuoti, vis dar duso, girdėjo kaip kažkas sakė „paimk telefoną“. Jį taip stipriai spaudė, kad vėl prarado sąmonę. Nežino po kiek laiko atsigavo, kai atsigavo niekur nežiūrėdamas pradėjo bėgti. Nubėgo į supermarketą ir pradėjo internete ieškoti policijos numerio, paskambino 112. Kai bėgo pastebėjo, kad neturi piniginės su savimi. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad kai policijai rašė pareiškimą, nebuvo pastebėjęs, jog iš kišenės dingo elektroninė cigaretė. Dingo piniginė, kurioje buvo 100 eurų, jo asmens tapatybės kortelė, trys banko kortelės, įvairių šalių SIM kortelės, Ukrainos pinigai, tiksliai nepamena sumos, turbūt daugiau nei 100 grivinų, 2 kupiūros po 50 Moldovos lėjų, įvairios vizitinės kortelės, Gruzijos, Azerbaidžiano metro kortelės. Daugiau niekas nedingo, tik drabužiai ir rankinė buvo nešvarūs, kaklą skaudėjo 4 dienas po įvykio. Mano, kad viską organizavo R.. Kai jį smaugė, ir jis bandė atitraukti rankas, tuomet R. iš kairės, kitas vaikinas iš dešinės, bandė atitraukti jo rankas. Taip pat kai jis antrą kartą atsigavo po pirmo karto, vaikinas, kuris smaugė, vis dar smaugė, tai jis jautė, kad kažkas kuisėsi jo kišenėse, kol jį laikė ir smaugė. Nematė, kas kuisėsi kišenėse, bet kvapas buvo jų, jis negalėjo pasukti galvos. R. buvo su gobtuvu, galėjo matyti tik jį, bet veido matyti negalėjo. Jo telefonas buvo kišenėje ir liko kišenėje. R. laikė jo rankas, o kitas vaikinas, kuris bandė atitraukti jo rankas, yra tas pats draugas, kuris visada šalia R., kuris gyvena su R.. Smaugimą atliko tas vaikinas, kuris atėjo su mergina. Elektroninės cigaretės vertė 35 eurai. Azerbaidžiano ir banko kortelės buvo išduotos jo vardu. Kadangi jis žinojo, kur jie gyvena ir kvietėsi į svečius, tai su pareigūnais nuvažiavo pas juos, bet jų namuose nebuvo. Po to nuvažiavo į komisariatą rašyti pareiškimo. Atvykus policijai, jis viską papasakojo, kartu su pareigūnais užėjo į tą vietą, kur yra vaizdo kameros, apsaugos darbuotojas pradėjo žiūrėti pagal laiką ir jis parodė kas su juo stovėjo. Vienas buvo R., o kitas buvo jo draugas, kurie kartu gyvena. Jis savo piniginę rado. Jam paskambino iš Azerbaidžiano ambasados ir pasakė, kad rasta jo piniginė ir tapatybės kortelė. Jis nuėjo i ambasadą. Peržiūrėjus piniginę, joje buvo vizitinės kortelės, tapatybės kortelė, banko kortelės. Žmogus, kuris atėjo su mergina, save pristatė A., tačiau R. į jį kreipėsi V. ar V., o vaikinas R. atsakydavo, kad jo vardas A. (1 t., b. l. 50-55).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad 2019-11-07 nukentėjusysis K. A. atpažino įtariamąjį V. L., kuris jį užpuolė, nes prieš užpuolimą 4 dienas jį pažinojo. Jis buvo vienas iš jį užpuolusių asmenų, tačiau buvo mažiausiai agresyvus, bet darė tai ką jam sakė kiti (1 t., b. l. 67-68).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2019-11-02 19.36 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Savanorių pr. 31, prie „Maxima“ prieš kelias minutes pranešėją užpuolė keturiese, smaugė, atėmė piniginę ir pabėgo. Gali nurodyti, kaip atrodė ir kur pabėgo. Sujungta su AVPK (1 t., b. l. 5-6).
Šalies argumentai
K. A. 2019-11-07 pareiškime nurodė, kad lapkričio 2 d., 19.30 val. prie parduotuvės „Maxima“, Savanorių pr. 31, jį užpuolė trys žmonės, smaugė taip, kad jis prarado sąmonę, o atsipeikėjęs pastebėjo, kad jį užpuolę žmonės apieško kišenes ir vis dar jį smaugia, pakartotinai prarado sąmonę. Atsipeikėjęs antrą kartą, pastebėjo, kad užpuolikai pabėgo, o jis prarado šiuos daiktus: piniginę – 10 Eur vertės, Kapital bank korteles (2 vnt.) – po 10 Eur, Nikoil bank kortelę – 1 Eur, asmens tapatybės kortelę – 15 Eur, Gruzijos ir Azerbaidžiano viešojo transporto korteles – po 2 Eur, Ukrainos pinigus už 5 Eur, Moldovos pinigus už 5 Eur, 2 dolerius už 2 Eur, Ukrainos SIM kortelę – 5 Eur ir Moldovos SIM kortelę – 2 Eur. Taip pat iš jo striukės kišenės buvo prarasta firmos „Glo“ elektroninė cigaretė, kainavusi 35 Eur, ir grynieji pinigai – 100 Eur. Bendra suma 204 eurai (1 t., b. l. 1-2).
Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio R. R. 2019-11-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-02, apie 19.50 val., buvo gautas pranešimas, jog pranešėją užpuolė 4 asmenys, smaugė, atėmė piniginę ir pabėgo. Atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad jį užpuolė trys vaikinai ir mergina. Jie pasisavino jo piniginę su ID kortele, banko ir vizitines korteles, 100 eurų grynųjų pinigų, nurodė, kad užpuolikus žino iš matymo ir gali parodyti kur jie gyvena. Nuvykus į nurodytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. Peržiūrint parduotuvės „Maxima“ vaizdo stebėjimo kameras nukentėjusysis atpažino užpuolikus iš vaizdo stebėjimo medžiagos (1 t., b. l. 8).
Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio R. R. 2019-11-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis su vyr. patruliais E. Ž. ir A. Š. 05.00 val. nutarė pakartotinai patikrinti turimą informaciją, kad adresu (duomenys neskelbtini) gali būti asmenys, kurie įvykdė plėšimą. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) lange matėsi silpna šviesa, todėl pradėjo belsti į duris. Per durų skylę matėsi vienas asmuo, kuris gulėjo lovoje. Beldžiant į duris apie 15 minučių asmuo judėjo, tačiau nekreipė į juos dėmesio. Sutiktai namo gyventojai nurodžius asmenų, kurie galimai įvykdė plėšimą, požymius, ji patvirtino, kad apibūdinti asmenys tikrai gyvena. Buvo nutarta į pagalbą iškviesti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba lauke derinant veiksmus, jų dėmesį atkreipė asmuo, kuris elgėsi įtartinai. Pabendravus su juo paaiškėjo, kad tai Ukrainos pilietis V. K.. Jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Minėtas asmuo atrakino butą. Buto viduje jie pastebėjo du asmenis, kurie atitiko parduotuvės „Maxima“ vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotus asmenis. Šie asmenys buvo sulaikyti. Tai buvo V. L. ir R. R. (1 t., b. l. 10-11).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-11-03 buvo apžiūrėta įvykio vieta ties Savanorių pr. 37 namu Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad vietovė ir jos prieigos nėra filmuojamos vaizdo kameromis. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nesimato, identifikacijai tinkamų pėdsakų nerasta. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 12-15).
Iš 2019-11-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti parduotuvės „Maxima“ pateikti 4 vaizdo įrašai ir 3 nuotraukos. Vaizdo įraše Nr. 1 matyti, kad 2019-11-02 19.08 val. parduotuvės prieigose stovi du asmenys, t. y. nukentėjusysis K. A. ir vienas įtariamųjų - V. L.. Trečio šalia stovinčio žmogaus matosi tik pakaušis. Prie minėtų asmenų prieina rūkydamas vyras, jis prieina arčiau V. L. ir kalbasi. Vyrai sustoję trikampio principu, matosi kiti du vyriškiai. Visi kalbasi, garso nėra, yra tik vaizdas. Peržiūrint vaizdo įrašą Nr. 2 matyti, kad 18.52 val. prie parduotuvės įėjimo stovi V. L. ir rankomis neaišku ką nori parodyti nukentėjusiajam K. A.. Jie dviese lūkuriuoja prie parduotuvės prieigų, pasirodo trečiasis asmuo. Jie kažką kalba, rankomis rodo neaiškia kryptimi. Vyras, kuris pasirodė šiame vaizdo įraše, neatsisuko. Vaizdo įraše Nr. 3 18.42 val. matosi vaikštantis R. R. ir V. L.. Jie rūko, kalbasi tarpusavyje. Vaizdo įraše Nr. 4 19.13 val. matyti, kad prie prekybos centro įėjimo durų stovi nukentėjusysis, R. R. ir V. L.. Atrodo, kad jie kažko laukia. Nuotraukoje 1.1. užfiksuoti abu įtariamieji - V. L. ir R. R.. Nuotraukoje 2.2. užfiksuoti abu įtariamieji ir nukentėjusysis. Nuotraukoje 3.3. užfiksuotas V. L. (1 t., b. l. 17-18, 175).
Nutarimas daryti kratą, kratos protokolas ir 2019-11-19 specialisto išvada patvirtina, kad atlikus neatidėliotiną kratą V. L. gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų ir paimtų baltos spalvos miltelių sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų nerasta (1 t., b. l. 19, 24-31, 33-34, 38).
2019-11-27 nutarimas perduoti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei 2019-11-28 Kvitas B Nr. 2PK004000 patvirtina, kad vokas su baltos spalvos milteliais buvo perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 39, 40).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Januškevičiaus 2019-12-16 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l. 92).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis K. A. 2019-11-07 pateikė apžiūrai atsiradusią piniginę su jos viduje esančiomis kortelėmis (1 t., b. l. 59).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-11-08 buvo apžiūrėta rasta nukentėjusiojo K. A. piniginė su joje buvusiomis 3 banko kortelėmis (Nikoil bank, Kapital bank). Taip pat rasta nukentėjusiojo asmens ID kortelė, Gruzijos ir Azerbaidžiano metro bilietai, mobilaus ryšio „Ežys“ kortelė. Piniginės turinys nufotografuotas. Piniginė nesuplyšusi, nepažeista (1 t., b. l. 60-66).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-11-22 buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo K. A. pranešimas apie įvykį. Nuketėjusysis nurodo, kad jis yra priešais „Maxima“. Jį smaugė, atėmė piniginę, buvo keturi asmenys (1 t., b .l. 75-76, 77-78).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamieji R. R. ir V. L. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką - plėšimą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, 2019-11-02 apie 19.30 val., prie daugiabučio namo, esančio Savanorių pr. 37, Vilniuje, panaudodami fizinį smurtą (nenustatytas asmuo smaugė nukentėjusiojo kaklą, kaltinamieji laikė rankas, kad jis nesipriešintų ir negalėtų išsilaisvinti) prieš nukentėjusįjį K. A., pagrobė jam priklausantį turtą – elektroninę cigaretę ir piniginę su grynaisiais pinigais, bankų kortelėmis, asmens tapatybės kortele, tuo padarydami turtinę žalą.
Kaltinamųjų R. R. ir V. L. kaltę įrodo jų pačių prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, kurį patvirtina nukentėjusiojo K. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jį užpuolė trys vyrai ir mergina, du vyrus (R. R. ir V. L.) jis pažinojo iki įvykio, kartu vaikščiojo po miestą, buvo užėjęs į svečius, nukentėjusiojo pareiškimas policijai, asmens atpažinimo iš nuotraukos protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino vieną iš užpuolikų – V. L., vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis prieš įvykį buvo užfiksuotas prie parduotuvės „Maxima“ bendraujantis su V. L., R. R. ir kitu nenustatytu asmeniu, taip pat įvykio registracijos duomenys ir BPC pateikto garso įrašo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad K. A. pranešė apie apiplėšimą pagalbos telefonu 112 ir nurodė įvykio aplinkybes, taip pat policijos pareigūno R. R. tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis K. A. parodė vietą, kur gyvena V. L. ir R. R. bei šių asmenų sulaikymo aplinkybės.
Teismas neturi pagrindo abejoti surinktų ir ištirtų įrodymų patikimumu, nes jie iš esmės yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklią įvykių seką. Tai, kad kaltinamieji kai kurias įvykio aplinkybes pasakojo skirtingai nei nukentėjusysis K. A., t. y., kad V. L. stovėjo už R. R. nugaros, už rankų nukentėjusiojo nelaikė (nukentėjusysis K. A. buvo nurodęs, kad jį iš už nugaros smaugė nepažįstamas vyras, R. stovėjo jam iš kairės, o jo draugas (V. L.) stovėjo iš dešinės, R. ir jo draugas laikė jį už rankų, bandė atitraukti rankas), tai nekeičia nusikalstamos veikos esmės, nes kaltinamieji su trečiu nenustatytu asmeniu bendrais veiksmais apsupo nukentėjusįjį, ir panaudoję prieš jį smurtą, pagrobė jo turtą, kurį po nusikaltimo visi pasidalino, pirko maistą ir alkoholinius gėrimus, t. y. iš nusikalstamos veikos visi gavo naudos. Net tuo atveju, jeigu V. L. nebūtų laikęs nukentėjusiam už rankų, siekdamas palaužti jo pasipriešinimą, tai nepaneigia jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, nes V. L. matė ir suprato, kad bendrininkai daro nusikalstamą veiką, suvokė veikos pavojingumą ir, kad taip elgtis negalima, galėjo valdyti savo veiksmus, tačiau bendrininkų nepaliko, nesulaikė jų nuo neteisėtų veiksmų, o pats prisijungė prie jų, taip suvokdamas, kad kartu dalyvauja nusikaltime, t. y. veikė bendru sutarimu (pritarimu), išreikštu konkliudentininiais veiksmais. Po nusikaltimo V. L. kartu su bendrininkais pasidalino pagrobtus pinigus ir išleido savo reikmėms, todėl nėra abejonių, kad bendrininkų grupėje jis įvykdė nusikaltimą.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką bendravykdytoju laikomas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-403/2012). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad abu kaltinamieji veikė neteisėtai apiplėšiant K. A., todėl ta aplinkybė, kad V. L. pats tiesiogiai turto neužvaldė, o tai padarė bendrininkai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis nedalyvavo nusikaltime.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji R. R. ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir bendrai veikdami, įvykdė plėšimą K. A. atžvilgiu. Todėl jų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomosios priemonės.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikė bendrininkų grupėje ir nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
Kaltinamųjų gynėjai prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė išprovokuoti nukentėjusiojo elgesio, nes pažadėjęs atsilyginti už pagalbą ieškant asmenų, kurių pasus galėtų nufotografuoti, savo pažado nevykdė, nenorėjo mokėti kaltinamiesiems pinigų, t. y. juos apgaudinėjo.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014).
Kaltinamasis R. R. teisme nurodė, kad nukentėjusysis, nufotografavęs du pasus, turėjo jam duoti 30 eurų, bet neužmokėjo, todėl jie susipyko ir tuo momentu nutarė iš nukentėjusiojo atimti pinigus, nes jautėsi apgautas. Iš anksto neplanavo apiplėšti, nesitarė dėl užpuolimo, spontaniškai tai įvyko, jie atėmė, ką nukentėjusysis turėjo, piniginėje buvo kažkiek pinigų, tikslios sumos nežino. Pinigus pasidalino, V. L. jis davė apie 20-30 Eur, apie 30-40 Eur išleido alkoholiui. Kaltinamasis V. L. teisme parodė, kad prie parduotuvės jis stovėjo su nukentėjusiuoju ir jį pasikvietė vyriškis, kuris paskui nukentėjusįjį smaugė. Jis pasiūlė nueiti už parduotuvės, kad ten yra žmonių, kurie nori fotografuotis ir jie ten visi nuėjo. Tas, kuris smaugė, jam su R. R. padavė pinigų. Nieko nesakė, už ką duoda pinigus. Iš tos veiklos jis gavo gal 25 eurus, už kuriuos kartu pirko alkoholio ir maisto. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji nenurodė, kad nukentėjusysis juos ketino apgauti, nesumokėjo pažadėtų pinigų ir pan. Priešingai, įtariamieji nurodė, kad jokių konfliktų su nukentėjusiuoju dėl finansų nekilo, jų santykiai buvo geri. Apie nesutarimus dėl pinigų, kad įtariamiesiems būtų skolingas, nenurodė ir nukentėjusysis K. A.. Taigi kaltinamųjų versija dėl jų išprovokavimo daryti nusikaltimą atsirado tik nagrinėjant bylą teisme. Be to, net jeigu laikant, kad nukentėjusysis vengė sumokėti R. R. 30 Eur, apiplėšimo metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobta žymiai didesnė suma, nei ta, kuria neva jis buvo skolingas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo laikyti nukentėjusiojo K. A. elgesį nagrinėjamos bylos kontekste provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ar pateisinančiu kaltinamųjų veiksmus jo atžvilgiu. Dėl to gynėjų prašymas dėl papildomos atsakomybę švelninačios aplinkybės taikymo, kad kaltinamieji buvo išprovokuoti daryti nusikaltimą, vertintinas kaip siekis sumenkinti jų kaltę.
Taip pat teismas nepripažįsta kaltinamojo V. L. gynėjo nurodytų aplinkybių atsakomybę švelninačiomis, kad V. L. bandė sutrukdyti įvykdyti nusikalstamą veiką, sakydamas R. R. ir kitam asmeniui nedaryti to, kad norėjo atitraukti R. R. nuo nukentėjusiojo bei, kad pinigus V. L. ne pats paėmė iš nukentėjusiojo, o jam davė kitas nenustatytas asmuo, smaugęs nukentėjusįjį, nes šių aplinkybių nepatvirtina nei nukentėjusiojo parodymai, nei kaltinamojo R. R. parodymai. Priešingai, R. R. teisme parodė, kad pinigus V. L. padavė jis (šios aplinkybės V. L. neginčijo), o nukentėjusysis K. A. parodė, kad jį apiplėšė visi trys, tačiau V. L. buvo mažiausiai agresyvus, darė tai, ką jam sakė kiti. Todėl V. L. gynėjo prašymas pripažinti švelninčiomis minėtas aplinkybes laikytinas tik gynybine pozicija, siekiant švelninti kaltinamojo V. L. padėtį.
Kaltinamasis R. R. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika buvo užbaigta, nukentėjusiam padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, tačiau jo sveikatai žala nepadaryta, dalis pagrobtų daiktų rasti ir grąžinti nukentėjusiam, R. R. veikė aktyviai darant nusikalstamą veiką, panaudojo fizinę jėgą ir padėjo palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą, iš nusikalstamos veikos gavo naudos. R. R. nedirba, anksčiau teistas 12 kartų, tame tarpe ir už turtinius nusikaltimus, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo nenorą laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų normų, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl R. R. skirtina padaryto nusikaltimo sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė jos dydį nustatant artimesnį nurodytos bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis).
Tačiau, atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad R. R. nusikalstamas elgesys buvo susijęs su priklausomybe narkotinėms medžiagoms, ką jis pats patvirtino, tačiau po nusikaltimo padarymo ėmėsi priemonių ir nuo 2020-04-27 pradėjo gydytis nuo priklausomybių reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), numatyta gydymosi pabaiga 2021-04-27 (3 t., b. l. 15), registruojasi Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar, kad būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas R. R. gali būti atidėtas, nes teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę taisytis būnant laisvėje, tęsti gydymą reabilitacijoje ir keisti savo gyvenimą pozityvia linkme. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam nustatytini draudimai ir įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. R. pripažino savo kaltę, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. R. iš nusikalstamos veikos gavo 30-40 Eur neteisėtų pajamų, tiksli suma nėra nustatyta, todėl, laikantis principo, kad visi netikslumai ir neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai, mažesnė nurodyta suma - 30 Eur pripažintina nusikalstamos veikos rezultatu ir turi būti konfiskuota, paimant iš kaltinamojo šią sumą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-11-03 05.40 val. iki 2019-11-04 14.57 val. (2 t., b. l. 2, 6), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (2 dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. 2019-11-04 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 34-38) prokuroro 2019-11-11 nutarimu buvo panaikintos, nes R. R. buvo taikomas suėmimas kitame ikiteisminiame tyrime ir nebuvo galimybės paskirtas kardomąsias priemones vykdyti (2 t., b. l. 95). Atsižvelgiant į tai, kad kardomoji priemonė šiuo metu R. R. nepaskirta, todėl, siekiant užtikrinti priimto nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. R. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo (BPK 136 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikė bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis V. L. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika yra užbaigta, nukentėjusiam padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta, tačiau žala sveikatai nebuvo padaryta, dalis pagrobtų daiktų rasti ir grąžinti nukentėjusiam, V. L. buvo pasyvus darant nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo K. A. teigimu, buvo mažiausiai agresyvus ir darė tai, ką sakė bendrininkai, iš nusikalstamos veikos gavo nedidelės naudos. V. L. nedirba, teistas 5 kartus, taip pat ne kartą teistas Vokietijoje 2013-2015 metais už vagystes (1 t., b. l. 162-167), tačiau jo teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo nenorą paklusti įstatymams ir visuomenėje priimtoms normoms, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl V. L. skirtina padaryto nusikaltimo sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė jos dydį nustatant artimesnį tokios bausmės minimaliam dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Skirti V. L. švelnesnę bausmę (areštą) nėra pagrindo, nes nebus pasiekti bausmės tikslai.
Tačiau, atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad V. L. po šio nusikaltimo padarymo ėmėsi priemonių pakeisti savo elgesį, pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), tvarkosi dokumentus ir ketina registruotis Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ir pan., todėl teismas sprendžia, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas V. L. gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę taisytis būnant laisvėje, tęsti ir užbaigti gydymą reabilitacijoje bei keisti savo gyvenimą pozityvia linkme. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam nustatytini draudimai ir įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. L. pripažino savo kaltę, todėl paskirta bausmė jam mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu V. L. nurodė, kad iš nusiklastamos veikos gavo gal 25 eurus neteisėtų pajamų, o R. R. nurodė, kad jis davė V. L. apie 20-30 eurų, tiksli suma nėra nustatyta, todėl, vertinant visus neaiškumus kaltinamojo naudai, mažesnė nurodyta suma - 20 Eur pripažintina nusikalstamos veikos rezultatu ir turi būti konfiskuota, paimant iš kaltinamojo valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-11-03 05.40 val. iki 2019-11-04 13.44 val. (1 t., b. l. 115, 119), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (2 dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. L. 2019-11-04 ir 2019-11-12 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 143, 149-150) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. A. 2019-11-07 pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 204 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69, 70). Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl žalos atlyginimas nukentėjusiam turi būti priteistas. Tačiau pagal bylos duomenis (2019-11-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ir 2019-11-08 apžiūros protokolą) matyti, kad piniginė, kurią nukentėjusysis K. A. civiliniame ieškinyje įvertino 10 Eur, buvo rasta ir grąžinta nukentėjusiajam, piniginė nesuplyšusi, nepažeista. Taip pat nukentėjusiajam buvo grąžintos trys bankų kortelės, kurias jis įvertino bendrai 21 Eur sumai, Azerbaidžiano ir Gruzijos viešojo transporto kortelės, kurias įvertino po 2 Eur, ir asmens tapatybės kortelė, kurią įvertino 15 Eur. Rastų ir grąžintų daiktų vertė sudaro 50 Eur, todėl šia suma civilinis ieškinys mažintinas (204 -50=154) ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina civiliniam ieškovui 154 Eur dydžio žalos atlyginimas (CK 6.6 str., 6.279 str. 1 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) CD laikmena su vaizdo medžiaga, BPC garso įrašu ir telefonų išklotinėmis (1 t., b. l. 175) - paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje; 2) vokas su baltos spalvos milteliais pagal 2019-11-28 Kvitą B Nr. 2PK004000 perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 39, 40) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir užbaigti gydytis priklausomybės ligas reabilitacijos centre, kuriame šiuo metu gydosi.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaityti R. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-11-03 05.40 val. iki 2019-11-04 14.57 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn 30 Eur (trisdešimt eurų) sumą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos be teismo leidimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 1 metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir užbaigti gydytis priklausomybės ligas reabilitacijos centre, kuriame šiuo metu gydosi.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaityti V. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-11-03 05.40 val. iki 2019-11-04 13.44 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn 20 Eur (dvidešimt eurų) sumą.
Kardomąsias priemones V. L. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilini ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. R. ir V. L. civiliniam ieškovui K. A. 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) CD laikmeną su vaizdo medžiaga, BPC garso įrašu ir telefonų išklotinėmis - palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 2) voką su baltos spalvos milteliais, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą, - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.