Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl notaro veiksmų suinteresuotam asmeniui Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarui E. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro E. S. veiksmų, kuriuo prašo pripažinti 2015-01-02 notaro atsisakymą leisti susipažinti su mirusiojo J. M. paveldėjimo byla neteisėtu ir įpareigoti notarą tokio pobūdžio veiksmą atlikti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. M.. Būdamas mirusiojo J. M. įstatyminis įpėdinis, pareiškimu kreipėsi į notarą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į atsiradusio palikimo dalį. Tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodamas, kad tėvu sudarytu testamentu įpėdine paskirta mirusiojo sutuoktinė. 2014-12-22 kreipėsi į notarą, kad leistų susipažinti su paveldėjimo byla, kadangi mano, jog surašytas testamentas, parašas gali būti suklastotas. Pasitvirtinus tokiems faktams kreiptųsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Notaras E. S. atsisakė leisti susipažinti su byla, kadangi pareiškėjas nėra LR notarų įstatymo išvardintas subjektas. Mano, kad notaro atsisakymas atlikti prašomus veiksmus yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. M.. Pastarasis po savo mirties 1997-09-22 testamentu visą turtą po savo mirties paliko sutuoktinei A. M. (b.l. 15). Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos m. 1 –ojo notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 5). 2013-04-05 Klaipėdos m. 1 –ojo notarų biuro notas E. S. atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodamas, kad J. M. sudarytu testamentu įpėdine paskirta mirusiojo sutuoktinė A. M., todėl pareiškėjas neturi teisės paveldėti likusio mirusio tėvo J. M. turto (b.l. 6). 2014-12-22 pareiškėjas kreipėsi į notarą E. S., prašydamas leisti susipažinti su paveldėjimo byla (b.l. 3). 2015-01-02 notaras E. S. atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su byla (b.l. 4).

Bylų dėl notarų veiksmų nagrinėjimas reglamentuojamas CPK XXXI skyriuje, kuriame nustatyta tvarka gali būti skundžiami notarų procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 511 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl notaro veiksmų, prašydamas pripažinti notaro atsisakymą leisti susipažinti su mirusiojo J. M. paveldėjimo byla neteisėtu ir įpareigoti notarą tokio pobūdžio veiksmą atlikti.

Įstatyme numatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju 1997-09-22 J. M. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį visą turtą po savo mirties paliko savo sutuoktinei A. M..

Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 13 straipsnis). Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsniu, notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Minėtame straipsnyje išvardinti subjektai, kurie turi teisę gauti pažymas apie notarinius veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 14 straipsnį notarui draudžiama pateikti duomenis apie sandorius asmenims, kurie nėra sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ar teisėti atstovai. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, o mirusiojo J. M. vienintelė testamentinė įpėdinė yra A. M., darytina išvada, jog notaras jo veiklą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, pripažinti neteisėtais notaro E. S. veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjas abejodamas testamento tikrumu, manydamas, kad testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios ir pan., gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (CK 5.17 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 511 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo skundo dėl notaro veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.