- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- 1A-55-72-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- G. J.
- Nukentėjusysis
- D. L.
- Advokatai
- Irutė Čiukšytė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Irutei Čiukšytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės iš dalies pridėta likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė, paskirta 2006-11-24 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -vieneri metai du mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2008-08-18 iki 2008-08-20. Nukentėjusiojo D. L. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš G. J. 650 Lt D. L. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J., 2008 m. rugpjūčio 12 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Daugailių sen., Utenos r., per pravirą keleivio pusės durelių langą, atrakinęs dureles, įsibrovė į gyvenamojo namo kieme stovėjusį D. L. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ištraukęs iš automagnetolos dėtuvės pagrobė 650 Lt vertės D. L. priklausančią automagnetolą „Daewoo DCA 8700T“, DVD su nuotolinio valdymo pulteliu, tuo nukentėjusiajam D. L. padarydamas 650 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis G. J. skundžia apkaltinamąjį nuosprendį ir prašo sušvelninti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Mano, kad teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino. Teismas sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės atlyginti nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos.
Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo G. J. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam bausmę.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįstas. Bausmės skyrimas yra viena svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys - remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai - viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Jų buvimas atspindi nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. J. bausmę, laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo principų, BK 64 str. nuostatų ir jų nepažeidė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į G. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją-nusikaltimo padarymo iš anksto neplanavo ir jam nesiruošė, nusikaltimą padarė susiklosčius tam palankioms aplinkybėms, padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, tiesiogine staiga susiformavusia tyčia. Atsižvelgė į nuteistojo G. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos reikšmingumą - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę- 2006-11-24 teistas Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. (b.l. 48-55), nusikalstamą veiką padarė praėjus trims mėnesiams po lygtinio paleidi iš įkalinimo įstaigos (b.l.56). Tai, kad G. J. naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškų nusikaltimų padarymą, rodo jo nenorą pasitaisyti, keisti gyvenimo būdą ir laikytis įstatymų, jo polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei. G. J. administracine tvarka nebaustas (b.l. 60), Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 62), Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 64), nuo 2008-08-01 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), skerdimo skyriuje, darbininku, tačiau nuo 2008-08-06 be pateisinamos priežasties į darbą neatvyko, o nuo 2008-08-29 buvo atleistas pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu) (b.l. 63). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis G. J. išvadų dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nepadarė, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas skyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-laisvės atėmimą.
Už nusikaltimo įvykdymą teismas G. J. paskyrė vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijos vidurkis, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ją aiškiai per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu G. J. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes bendrinant paskirtas bausmes taikytas nuteistajam palankesnis BK 64 str. galimas, t.y. dalinis bausmių sudėjimo būdas ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti tik trys mėnesiai neatliktos 2006-11-24 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti jos nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas. Remiantis tuo kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.