Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos L. B., kolegijos teisėjų Rositos Patackienės ir Vytauto Zeliankos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto pagal pareiškėjų L. P. ir D. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo pareiškėjai L. P. ir D. P. prašo teismo santuoką tarp L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą 2008-08-23 Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 176, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo L. P. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „Ž.“, D. P. palikti pavardę „P.“. Patvirtinti sutartį tarp sutuoktinių L. P. ir D. P. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Santuoką nutraukti rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Po 2016-01-11 teismo sprendimo gavimo pareiškėja suprato, kad pavardės keitimo tikrąją reikšmę bei iš to kilsiančias pasekmes. Neapgalvotas pavardės keitimas susijęs su pačiu noru skirtis, o ne greičiau grįžti prie mergautinės pavardės. Santuoka paliko didelę reikšmę pareiškėjos gyvenime, santuokinę pavardę pareiškėja nori pasilikti kaip pagarbos ženklą buvusiai santuokai. Pareiškėja nurodo, jog gali būti, kad po kurio laiko norės grįžti prie mergautinės pavardės, tačiau ne dabar. Kadangi santuokos sudarymo metu pareiškėja pasirinko vyro pavardę, vadovaujantis CK 3/69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, todėl pareiškėja renkasi pasilikti santuokoje turėtą pavardę. Įstatymas nenumato kliūčių, dėl kurių pareiškėja negalėtų pasilikti santuokinės pavardės.

Pareiškėjas D. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.

CK 3.51 straipsnis nustato santuokos nutraukimo sąlygas. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 priimtą sprendimą dalyje dėl L. P. pavardės pakeitimo į ikisantuokinę pavardę „Ž.“, priimant naują sprendimą pakeisti į santuokinę pavardę „P.“. Susituokusių asmenų teisė į pavardę ir buvusių sutuoktinių pavardės klausimai nutraukus santuoką reglamentuojami CK 3.31 ir 3.69 straipsniuose. CK 3.31 straipsnis numato, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punktą, civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Remiantis Civilinės metrikacijos taisyklių 83 punktu, santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas įrašant santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimus (Taisyklių 84 p.). Pagal taisyklių 86 punktą, registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams paliekamos atsižvelgiant į jų pageidavimą, jeigu teismas, nutraukdamas santuoką, nenusprendė kitaip.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutikimu, taigi, netaikytina CK 3.69 str. 2 d. numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Teismui pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo L. P. paliekama iki santuokos sudarymo turėta pavardė „Ž.“, o D. P. paliekama pavardė „P.“. Taigi, minėta sutartimi šalys laisva valia išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Iš pareiškėjos teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies nutraukti santuoką, padalinti turtą, bet ginčija teismo patvirtintą sutarties dalį dėl pareiškėjos pavardės po santuokos nutraukimo, kaip neatitinkančią jos interesų ir tikrosios valios. Pareiškėjas D. P. atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą ar prieštaravimo dėl ieškovės reikalavimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad pareiškėja po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo pakeitė savo nuomonę dėl pavardės po santuokos nutraukimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių jos sudarymo metu bei minėtas teismo sprendimas jo priėmimo metu neatitiko pareiškėjos tikrosios valios bei turi būti keičiamas ar naikinamas. Atkeiptinas dėmesys, jog santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygas šalys suderino bendru sutarimu, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo jas keisti vien pareiškėjos iniciatyva, nes šalys teismo nustatytu terminu nepateikė teismui susitarimo dėl santuokos teisinių pasekmių sutarties dalyje dėl pareiškėjos pavardės pakeitimo, pareiškėjas D. P. sutikimo ar kitokio pritarimo teismui taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo, todėl jį atmeta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.