Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam P. J., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl 2008 m. sausio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. J. pagal BK 180 str. 1 d. nubaustas 2 metams laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojus jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Nuosprendžiu Policijos departamentui iš nuteistojo P. J. priteista 4571,3 proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. nuteistas už tai, kad 2002 m. vasario 3 d. apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, prieš kurį byla išskirta į atskirą tyrimą, S. D. gatvėje, Kaune, tikslu užvaldyti svetimą turtą, užpuolęs S. P., stumdydamas ją, ranka uždengęs burną, atėmęs galimybę priešintis, sudavęs ne mažiau nei 3 smūgius, padaręs poodinę kraujosrūvą dešiniame skruoste ir taip nežymiai sutrikdęs sveikatą, užvaldė svetimą 45,45 lt. vertės nukentėjusios turtą – rankinę su joje buvusiomis servetėlėmis, raktais su pakabuku, lūpų dažais, taksofono kortele ir 5,45 lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų, nuosprendis keistinas.

P. J. savo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis netikrinamas ir nevertinamas.

Nukentėjusios S. P. parodymai rodo, kad jai padaryta žala yra laisvanoriškai atlyginta, nes jai apelianto padarytus nuostolius atlygino apelianto motina. BK 59 str. tiek paties kaltininko, tiek ir kitų asmenų kaltininko padarytos žalos laisvanorišką atlyginimą laiko kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 3 p.), tad, nepripažindamas to atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Vadinasi, šioje dalyje apelianto skundas pagrįstas ir nuosprendis keičiamas, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytos žalos atlyginimą savo noru.

Apeliantas nuteistas už apysunkės nusikalstamos veikos padarymą. Nors iki šiuo nuosprendžiu konstatuotos padaryta nusikalstamos veikos padarymą apeliantas teistas ir nebuvo, tačiau usikalstamas veikas darė tiek prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, tiek ir po jos. Dėl nusikalstamų veikų darymo buvo oficialiai įspėtas. Vengdamas atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą, pabėgo ir pasislėpė užsienyje.

Už BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes. Nusikalstamą veiką apeliantas padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę. Savo kaltę pripažino ir gailisi bei laisvanoriškai atlygino padarytą žalą, kas jo atsakomybę lengvina. Esant atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių bei įvertinus jų kiekį ir pobūdį, 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, BK 61 str. įpareigoja teismą, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą yra didesnis nei treji metai laisvės atėmimo, tad, šia nutartimi nustačius papildomos lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą (laisvanorišką padarytos žalos atlyginimą), pagrindo apeliantui paskirtą žymiai mažesnę nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, bausmę, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 str. atidėtas, mažinti, nėra.

BK 38 str. pagrindu bylos nutraukimas kaltinamajam su nukentėjusiuoju susitaikius galimas tik tada, kai kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Duomenys byloje rodo, kad savo kaltę apeliantas pripažįsta ir nukentėjusiai padaryta žala atlyginta (ją atlygino apelianto motina) (t.2, b.l. 84). Teismo posėdyje išsakyta nukentėjusios nuomonė, jog apeliantui ji pretenzijų neturi, jam atleido ir nenori, kad jis būtų baudžiamas (t.2, b.l. 84, 86), gali būti traktuojama kaip susitaikymas su juo. Tačiau vien to BK 38 str. taikymui, nepakanka. Be šios nusikalstamos veikos padarymo, apeliantas yra padaręs ir daugiau nusikaltimų. 2002 m. vasario 6 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas ir atliko bausmę pagal 1961 m. BK 232¹ str. 1 d už nusikalstmą veiką, padarytą 2001 m. gegužės 3 d., o tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 21 d. Prancūzijoje buvo nuteistas už sukčiavimą bei atliko bausmę, neginčijamai patvirtina ekstradicijos metu kartu su apeliantu Lietuvos teisėsaugos institucijai Prancūzijos teisėsaugos institucijos perduoti faktiniai duomenys (t.1, b.l. 160-179). Bylos nagrinėjimo teisme metu tai pripažino ir pats apeliantas (t.2, b.l. 83), tad tai, kad byloje nėra Prancūzijoje priimto nuosprendžio nuorašo, paties jo nuteisimo už sukčiavimą fakto niekiniu nedaro. Duomenys baudžiamojoje byloje rodo, kad apeliantas P. J. iki jo sulaikymo naudojosi 2005 m. gegužės 19 d. jo vardu išduotu pasu Nr. 20706121, kuris, teismui paskyrus jam kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, iš jo buvo paimtas bei prijungtas prie baudžiamosios bylos. Migracijos tarnybai patikrinus apelianto duomenis paaiškėjo, jog realiai apeliantui P. J. išduoto piliečio paso galiojimo laikas pasibaigė 2005 m. liepos 2 d. ir nuo to laiko joks kitas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas jam išduotas nebuvo, o jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktas asmens dokumentas – pasas Nr. 20706121 su jame įrašytais jo anketiniais duomenimis 2005 m. gegužės 19 d. buvo išduotas kitam asmeniui ir nuo 2005 m. birželio 29 d. paskelbtas negaliojančiu. 2008 m. vasario 11 d. poėmio protokolu šis pasas jo ištyrimui iš bylos paimtas tad, pagrindas manyti, jog apeliantas nuo 2005 m. liepos 2 d. iki dabar gyvendamas ir naudodamasis suklastotu pasu, padarė ir BK 300 str. numatytą nusikalstamą veiką, yra (t.2, b.l.6, 92, 93). Visi šie faktiniai duomenys pagrindo manyti, jog apeliantas naujų nusikalstamų veikų nedarys, neduoda, tad teismo padaryta išvada, jog pagrindo apeliantui taikyti BK 38 str., nėra, pagrįsta ir pagrindo skundo tenkinimui šioje dalyje, nėra.

Apeliantas teisus, teigdamas, jog priteisdamas iš jo 4.571,3 lt proceso išlaidų, teismas jų priteisimo įstatymo nustatyta tvarka nemotyvavo. Neginčytina, jog tuo teismas grubiai pažeidė BPK reikalavimus ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, tačiau pagrindo dėl to naikinti nuosprendį, nėra, nes apeliacinio skundo nagrinėjimo metu šis teismo padarytas pažeidimas kolegijos gali būti ištaisytas, išdėstant priteistų proceso išlaidų priteisimo motyvus, tadėl šioje dalyje nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas išdėstant tokius teismo neišdėstytus proceso išlaidų priteisimo motyvus.

BPK 103 str. 6 d. proceso išlaidomis laiko ir kitas išlaidas, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo pripažintas proceso išlaidomis. Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu ekstradicijos išlaidos susidarė apeliantui pasislėpus. Dėl to, 2002 m. balandžio 4 d. nutarimu byloje buvo paskelbta apelianto paieška, kuri, paaiškėjus, jog iš Lietuvos jis išvykęs, tapo tarptautine. Apeliantas slapstėsi ir surastas buvo Prancūzijoje. Jam slapstantis, bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas nebuvo galimas. Apeliantą sulaikius Prancūzijoje, Lietuvos pareigūnai buvo priversti vykti ir pargabenti jį. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju paties apelianto veiksmai ir sąlygojo šios bylos ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam nagrinėjimui būtinas ekstradicijos išlaidas. Vadinasi, šios ekstradicijos išlaidos yra proceso išlaidos, kurios, sutinkamai su BPK 105 str 1 d., išieškotinos iš nuteistojo. Duomenys byloje (t.1, b.l. 160-169) rodo, kad apelianto ekstradicijos procedūra kainavo 4571,3 lt, tad ši suma ir priteistina iš apelianto.

Iš nuosprendžio matyti, kad nuosprendžiu teismas išsprendė ir tai, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į apeliantui paskirtą bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas. Toks teismo sprendimas abstraktus, nesuprantamas ir neteisingas, nes iš jo neaiškus konkretus į bausmės atlikimą įskaitomas laikas. Apelianto teigimu, priimdamas nuosprendį, teismas privalėjo tiksliai ir konkrečiai nurodyti į bausmės atlikimo laiką įskaitomą kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtą laiką bei į bausmės atlikimą įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnius teismo nuosprendžius. Šis apeliacinio skundo teiginys pagrįstas. Duomenys byloje rodo, kad dėl šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos apeliantas sulaikytas buvo 2007 m. spalio 26 d. (t.1, b.l. 170) ir išbuvo kardomajame kalinime iki 2007 m. lapkričio 16 d. (t.1, b.l. 179-180), nes, 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimais jis iš suėmimo buvo paleistas ir įpareigotas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei jam paskirta buvo ir kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Be to, ir Prancūzijoje pagal ekstradiciją apeliantas sulaikytas buvo nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo 2007 m. spalio 7 d. iki 2007 m. spalio 26 d. (t.1, b.l. 160, 166). Vadinasi, visą šį laiką teismas ir privalėjo nurodyti nuosprendyje, tad šioje dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, teismo nuosprendis taip pat keičiamas, nurodant, kad, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į atliktos bausmės laiką turi būti įskaitytas kardomajame kalinime Lietuvoje bei ekstradicijos pagrinduPrancūzijoje išbūtas laikas nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2007 m. spalio 7 d. iki 2007 m. spalio 26 d. bei nuo 2007 m. spalio 26 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d..

Duomenys byloje taip pat rodo, kad šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika yra padaryta prieš priimant 2002 m. vasario 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. Prancūzijos valstybės nuosprendžius. Užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo bei jos atlikimo laiko [apeliantas pagal Prancūzijos valstybės nuosprendį Prancūzijoje bausmę atliko nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki 2007 m. spalio 7 d (t.1, b.l. 162, 168)] įskaitymo į Lietuvos Respublikos nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimą, Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai nenumato, tad šiuo nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę teismas BK 63 str. 9 d. tvarka privalėjo subendrinti su 2002 m. vasario 6 d. nuosprendžiu skirta bausme, tačiau to nepadarė. Bausmės, atliktos pagal ankstesnį teismo nuosprendį įskaitymas į bausmės atlikimą galimas tik skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes subendrinus. 2002 m. vasario 6 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, o šiuo nuosprendžiu – už apysunkio nusikaltimo padarymą ( nusikalstamos veikos padarymo metu ši apelianto padaryta nusikalstama veika atitiko 1961 m. BK 272 str. 2 d. kvalifikaciją ir buvo laikoma sunkiu nusikaltimu), tad abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos pilnai ar iš dalies paskirtas bausmes sudedant. Tokio bausmių subendrinimo pasėkoje, galutinė subendrinta bausmė viršytų šiuo nuosprendžiu apeliantui paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir jam teismo paskirta bausmė, padidėtų. Apeliaciniu skundu pagriežtinti jam paskirtą bausmę, nei apeliantas, nei nukentėjusysis, nei prokuroras, neprašo. Vadinasi, subendrindamas bausmes jas pilnai ar iš dalies sudedant, apeliacinės instancijos teismas pablogintų apelianto padėtį, o tai daryti draudžia baudžiamieji įstatymai. Tokią susidariusią padėtį BPK 362 str. tvarka ištaisyti ir bausmes subendrinti BK 63 str. 9 d. pagrindu bei į bausmės atlikimą įskaityti atliktąją pagal ankstesnį nuosprendį bausmės dalį turės nuosprendį priėmęs teismas priimto nuosprendžio vykdymo eigoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, pakeisti:

Pripažnti P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytos žalos atlyginimą savo noru.

Nustatyti, kad P. J. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į atliktos bausmės laiką turi būti įskaitytas kardomajame kalinime Lietuvoje bei Prancūzijoje išbūtas laikas nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2007 m. spalio 7 d. iki 2007 m. spalio 26 d. ir nuo 2007 m. spalio 26 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d..

Išdėstyti tokius teismo neišdėstytus proceso išlaidų priteisimo motyvus, nurodant, kad „ BPK 103 str. 6 d. proceso išlaidomis laiko ir kitas išlaidas, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo pripažintas proceso išlaidomis. Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu ekstradicijos išlaidos susidarė apeliantui pasislėpus. Dėl to, 2002 m. balandžio 4 d. nutarimu byloje buvo paskelbta apelianto paieška, kuri, paaiškėjus, jog iš Lietuvos jis išvykęs, tapo tarptautine. Apeliantas slapstėsi ir surastas buvo Prancūzijoje. Jam slapstantis, bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas nebuvo galimas. Apeliantą sulaikius Prancūzijoje, Lietuvos pareigūnai buvo priversti vykti ir pargabenti jį. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju paties apelianto veiksmai ir sąlygojo šios bylos ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam nagrinėjimui būtinas ekstradicijos išlaidas. Vadinasi, šios ekstradicijos išlaidos yra proceso išlaidos, kurios, sutinkamai su BPK 105 str 1 d., išieškotinos iš nuteistojo. Duomenys byloje (t.1, b.l. 160-169) rodo, kad apelianto ekstradicijos procedūra kainavo 4571,3 lt, tad ši suma ir priteistina iš apelianto“

Bausmių subendrinimo BK 63 str. 9 d. tvarka bei atliktos bausmės dalies įskaitymo į bausmės atlikimo laiką klausimus palikti spręsti teismui nuosprendžio vykdymo eigoje.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.