Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-538-919/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
1A-538-919/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-538-919/2020Proceso Nr. 1-01-1-06023-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.1; 2.4.7; 2.4.8
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš VšĮ „Š.V.G.N.“) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš I. P.) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytas G. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) val.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. J. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už tai, kad (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, per nerakintas duris įsibrovė į VšĮ „Š.V.G.N.“ gyvenamąsias patalpas, iš kur pagrobė A. P. priklausančius daiktus: 1) 50 Eur vertės „JBL“ garso kolonėlę, 2) 5 Eur vertės ausines (nenustatyto modelio), 3) 5 Eur vertės ausinukus (nežinomo modelio), 4) 15 Eur vertės mini lazerį, 5) 7 Eur vertės tualetinio vandens ,,Versage“ buteliuką; taip pat A. Š. priklausančius daiktus: 1) 15 Eur vertės ausines, 2) 7 Eur vertės ausinukus, 3) 10 Eur vertės USB atmintuką, 4) 2 Eur vertės suktuką ,,spinerį“; taip pat VšĮ ,,Š.V.G.N.“ priklausančius daiktus: 1) 10 Eur vertės juodos spalvos medžiaginę kuprinę ,,Sport“, 2) 15 Eur vertės mėlynos spalvos džinsines kelnes, 3) 2 Eur vertės vyrišką dušo prausiklį ,,Adidas“, 4) 3 vnt. bendros 9 Eur vertės vyriškus kremus ,,Nivea Men“, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. P. 82 Eur turtinę žalą, A. Š. – 34 Eur turtinę žalą, o VšĮ ,,Š.V.G.N.“ – 36 Eur turtinę žalą Be to, nuteistasis G. J. (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, per nerakintas duris įsibrovė į I. P. priklausantį butą, iš kurio pagrobė ant spintelės padėtą 15 Eur vertės piniginę su jos viduje buvusiais 80 Eur, 5 Eur vertės AB „S.“ banko kortele, išduota I. P. vardu, 500 Eur vertės auksinį žiedą su raudonos spalvos akmeniu, tuo nukentėjusiajai I. P. padarydamas 600 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, tai yra, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, teismui parodė visas šių nusikaltimų padarymo aplinkybes ir paaiškino kaip ir dėl kokios priežasties padarė šiuos nusikaltimus, kas leido bylą išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka. Nuteistasis pažymi, jog po paskutinės laisvės atėmimo bausmės iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas prieš 2 metus ir iki šių metų vasario mėnesio jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Tai ką vėl nuteistasis padarė šių metų vasario mėnesį prieštarauja jo nusiteikimui ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nors nusikaltimai įvykdyti dėl apsvaigimo nuo alkoholio, bet nuteistasis teisiamojo posėdžio metu teismui pasižadėjo daugiau negerti, nes supranta, jog būdamas apsvaigęs nesugeba tinkamai savęs kontroliuoti, ir pridaro tokių „klaidų“ dėl kurių po to būna teisiamas ir turi gailėtis. Teisme taip pat parodė, kad auginu dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuri gyvena su nuteistuoju. Be to, nuteistasis pažymi, jog nukentėjusiesiems visas žalas atlygino ir nukentėjusieji nuteistajam jokių pretenzijų, civilinių ieškinių neturi.

2.2. Nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo galima taikyti ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė kodėl nuteistajam negali būti paskirta švelnesnė bausmė arba bausmės vykdymas atidėtas, atsižvelgus į jo padarytus veiksmus, paaiškinimus, šeimynines aplinkybes.

2.3. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitė BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje teismui suteikta teisė įvertinus visas aplinkybes (padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo šeimynines aplinkybes, žalos atlyginimą) atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Atsiliepimas

3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. A. atsiliepimu į nuteistojo G. J. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir individualizavo bausmę G. J.. Teismas G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. G. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, kadangi nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Skiriant G. J. bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra, į nusikalstamų veikų pobūdį, - padaryti du apysunkiai nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, - nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, - nusikaltimai padarytas iš savanaudiškų paskatų, noro pasipelnyti; į nusikalstamos veikos stadiją, - nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo G. J. asmenybę, į jo socialinį statusą, - teistas, visus kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nėra duomenų, kad sumokėjęs jam paskirtas baudas, nedirba, pačio teigimu yra registras Užimtumo tarnyboje, mokosi, duomenų charakterizuojančių kaltinamąjį kaltintojas nepateikė; į tai, kad byloje nereiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, kaltinamajam G. J. už padarytus nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama G. J. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. J. praeityje devynis kartus teistas, iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas (paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (19 nusikalstamų veikų) laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliko 2018 m. lapkričio 21 d.), teistumas neišnykęs. G. J. buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad G. J. baustas administracine tvarka du kartus už važiavimą visuomeniniu transporto be bilieto, paskirtos baudos nėra sumokėtos (2 t. 21-22 b.l.). Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad G. J. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

8. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijos minimumui. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę G. J. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

T. G. EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė