- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- eA-103-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00986-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Bufina LT“
- Pareiškėjas
- UAB „ES security“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ES security“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ES security“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Bufina LT“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ES security“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus (toliau – ir Užimtumo tarnyba, Tarnyba, atsakovas) vedėjo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. SD (19.2)-7150 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gegužės 6 d. pritarė COVID-19 valdymo strategijai, kurios tikslas – tinkamai suvaldyti COVID-19 ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir tinkamai pasirengti naujoms galimoms viruso bangoms ateityje, kad būtų sumažintas jų neigiamas poveikis visuomenės sveikatai, šalies ekonomikai, socialiniam ir kultūriniam gyvenimui. Vyriausybė ėmėsi priemonių ir pritarė naujoms subsidijoms gyventojams ir darbdaviams, taip pat daugiau kaip pusę šalyje veikiančių ūkio subjektų įtraukė į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus. Viena iš subsidijų – subsidija darbo užmokesčiui už darbuotojus, nurodytus darbuotojų sąraše, prastovų laikotarpiu. Šios subsidijos tikslas, kad darbdavys paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino metu darbuotojams išlaikytų darbo vietas, paskelbdamas prastovas, t. y. darbuotojų neatleistų. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – ir Užimtumo įstatymas) buvo įtvirtintos remiamojo įdarbinimo priemonės bei jų įgyvendinimo sąlygos ir tvarka.
3. Pareiškėjas teigė, kad jis 2020 m. birželio 29 d. pateikė atsakovui Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, o atsakovas, įvertinęs pateiktą pasiūlymą, skyrė pareiškėjui subsidiją darbo užmokesčiui. Pareiškėjas pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį teikė atsakovui darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus, dėl to pareiškėjui buvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui už darbuotojus, nurodytus darbuotojų sąraše, prastovų laikotarpiu. Pareiškėjas, negavęs subsidijos už 2020 m. gruodžio mėnesį (nors, pasak pareiškėjo, atsakovui darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus jis siuntė elektroniniu paštu), 2020 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į atsakovą, kuris tvirtino, jog minėtų dokumentų negavo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, jog pareiškėjo buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo UAB „Bufina LT“ dėl žmogiškosios klaidos dokumentus išsiuntė ne elektroniniu laišku, adresu kaunas@uzt.lt, bet klaidingu adresu – kauna@uzt.lt.
4. Pareiškėjo nuomone, jam priklauso subsidija darbo užmokesčiui už 2020 m. gruodžio mėnesį ir jis pagrįstai tikėjosi ją gauti, todėl 2021 m. kovo 12 d. raštu „Dėl paskirtos subsidijos darbo užmokesčiui išmokėjimo“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas atnaujinti terminą pateikti darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus ir išmokėti už šį laikotarpį subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, nurodytus darbuotojų sąraše, prastovų laikotarpiu. Tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo teigimu, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20²⁰ punkte nurodytas terminas, t. y. kad darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikti kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki mėnesio 15 dienos, nėra ir negali būti laikytinas naikinamuoju terminu, nes nėra įtvirtintas draudimas jį atnaujinti.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimų ir principų, Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimas nėra paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis, neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, interesų ir teisėtų lūkesčių.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas negavo subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus, nes, kaip pats pripažino, darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus siuntė Užimtumo tarnybai klaidingu elektroninio pašto adresu, todėl Užimtumo tarnyba jų negavo. Pareiškėjas 2021 m. kovo 12 d. raštu „Dėl paskirtos subsidijos darbo užmokesčiui išmokėjimo“ kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydamas atnaujinti darbo užmokesčio išmokėjimo pagrindžiančių dokumentų pateikimo terminą ir išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus. Taip pat pareiškėjas pateikė informaciją apie tai, jog 2020 m. gruodžio 15 d. Užimtumo tarnybai siųstas laiškas dėl neteisingai nurodyto elektroninio pašto adreso buvo grąžintas siuntėjui.
8. Atsakovas teigė, kad ginčijamu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo, nes subsidija už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus jam negalėjo būti skiriama dėl pavėluotai pateiktų darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, išsiuntęs elektroninį laišką Užimtumo tarnybai, tą pačią dieną gavo automatinį pranešimą, jog laiškas adresato nepasiekė. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas jau tą pačią dieną žinojo, jog dokumentai Užimtumo tarnybai nebuvo pateikti. Jeigu pareiškėjas būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pakankamai laiko pateikti atsakovui darbo užmokesčio išmokėjimą už 2020 m. gruodžio mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog šio įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytu atveju subsidija mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi minėta subsidija nebuvo nutraukta, o tik neišmokėta dėl nurodytų priežasčių, t. y. dėl pareiškėjo pavėluotai pateiktų dokumentų. Atsakovo teigimu, jeigu pareiškėjas darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus už 2020 m. gruodžio mėnesį būtų pateikęs laiku, nebūtų buvę kliūčių subsidijai gauti ir už šį mėnesį.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „ES security“ skundą atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog dokumentai subsidijai gauti už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus Užimtumo tarnybai nebuvo pateikti laiku. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Bufina LT, išsiuntusi elektroninį laišką Užimtumo tarnybai, tą pačią dieną gavo automatinį pranešimą, jog laiškas adresato nepasiekė. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad jau tą pačią dieną buvo žinoma, jog dokumentai Užimtumo tarnybai nebuvo pateikti, todėl pareiškėjas dar turėjo pakankamai laiko pateikti Užimtumo tarnybai darbo užmokesčio išmokėjimą už 2020 m. gruodžio mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus, tačiau to nepadarė, ir tik 2021 m. kovo 12 d. kreipėsi į atsakovą.
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad šioje ginčo situacijoje taikytinas Aprašo 20²¹ papunktis, kuriame nustatyta, jog tais atvejais, kai iš darbdavio pateiktų Aprašo 20²⁰ punkte nurodytų dokumentų nustatoma, kad darbuotojui neišmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už praėjusį mėnesį, subsidija darbo užmokesčiui einamąjį mėnesį nėra mokama iki kol darbdavys pateiks dokumentus, patvirtinančius viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą. Teismas vertino, kad ši norma taikytina, kai darbdavys pateikia darbo užmokesčio išmokėjimą už praėjusį mėnesį įrodančius dokumentus, tačiau Užimtumo tarnyba nustato, jog darbuotojui nėra išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už praėjusį mėnesį ir tokiu būdu darbdaviui suteikiama galimybė ištaisyti trūkumus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, jog 2020 m. gruodžio mėnesį buvo tvarkoma kompiuterinė sistema, todėl apie sugrįžusį iš Užimtumo tarnybos laišką nebuvo žinoma, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė nei 2021 m. kovo 12 d. prašyme Užimtumo tarnybai, nei skunde teismui.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo apie Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje ir Aprašo 20²¹ papunktyje įtvirtintus reikalavimus, jog subsidija darbo užmokesčiui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Teismo nuomone, jeigu pareiškėjas darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus už 2020 m. gruodžio mėnesį būtų pateikęs laiku, nebūtų buvę teisinių kliūčių subsidijai gauti. Tuo tarpu nei Užimtumo įstatymas, nei Aprašas nenumato galimybės atnaujinti dokumentų padavimo terminą.
15. Teismas sprendė, kad ginčijamame Užimtumo tarnybos Sprendime tinkamai nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, jo apskundimo tvarka ir terminai, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
16. Pareiškėjas UAB „ES security“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime sutiko su atsakovo Sprendime bei procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, jog nei Užimtumo įstatymas, nei Aprašas nenumato galimybės atnaujinti dokumentų padavimo terminą, todėl, net jeigu ir pareiškėjui buvo skiriama ir mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta subsidija už ankstesniais 2020 m. mėnesiais dirbusius darbuotojus, kadangi jis teikė dokumentus atsakovui laiku, nereiškia, jog atsakovas privalo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus, kai darbo užmokesčio išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai už 2020 m. gruodžio mėnesį laiku nebuvo pateikti. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka.
18. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog jam buvo skirta ir mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui už darbuotojus, nurodytus darbuotojų sąraše, prastovų laikotarpiu, o būtent, už 2020 metus. Pasak pareiškėjo, ši aplinkybė patvirtina, jog jam priklauso subsidija darbo užmokesčiui už 2020 metus. Be to, atsakovas byloje taip pat patvirtino, jog pareiškėjui ši teisė nėra panaikinta, nes jo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas nutraukti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą 2020 metams.
19. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas skundžiamame sprendime nevertino jo nurodytų argumentų, kad nei Užimtumo įstatymas, nei Aprašas nenumato, jog padarius išimtinai formalų / procedūrinį pažeidimą, t. y. nepateikus dokumentų laiku, būtų iš viso prarandama teisė į subsidiją už praėjusį mėnesį. Nors teismas palaikė atsakovo poziciją, jog subsidija darbo užmokesčiui mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį ir kitokia mokėjimo tvarka šiame įstatyme nėra numatyta, tačiau šios nuostatos, pareiškėjo teigimu, nepaneigia, jog pareiškėjas neturi teisės pateikti dokumentus vėliau ir atsakovas negali pripažinti dokumentų nepateikimo laiku priežasčių objektyviomis. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju dėl procedūrinio pažeidimo jo teisės į subsidiją už 2020 m. gruodžio mėnesį panaikinimas iš esmės prilyginamas šios teisės išnykimui / panaikinimui, nors tam yra visiškai kitos Užimtumo įstatyme įtvirtintos nuostatos.
20. Pareiškėjas pažymi, kad Aprašu yra sureguliuotas klausimas, kuomet asmuo, siekiantis gauti subsidiją, pateikia atsakovui dokumentus, tačiau juos pateikia ne visa apimtimi ar su trūkumais (kai nustatoma, kad darbuotojui neišmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už praėjusį mėnesį), ir atsakovas nemoka subsidijos darbo užmokesčiui einamąjį mėnesį iki kol darbdavys pateiks dokumentus, patvirtinančius viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą (Aprašo 20²¹ dalis). Pareiškėjas, analizuodamas Aprašo 20²¹ punkto nuostatas, teigia, kad iš Aprašo tikslų ir lingvistinio bei sisteminio jo nuostatų aiškinimo matyti, jog atsakovui vis dėlto yra suteikiama teisė išmokėti subsidiją ir vėlesniu terminu (priklausomai nuo aplinkybių). Pareiškėjas pastebi, kad Aprašu yra sureguliuotos situacijos, kai klaidas padaro pats atsakovas ir kaip jos taisomos, tačiau nėra nustatytas reglamentavimas dėl besikreipiančių asmenų klaidos padarymo (be minėto Aprašo 20²¹ dalies). Be to, atsakovas niekur nėra nurodęs / paskelbęs informacijos ar įspėjęs, jog tuo atveju, jeigu darbdavys pavėluotai pateiks dokumentus – jam nebus išmokama priklausanti subsidija
21. Pareiškėjo nuomone, nesant įstatymu / poįstatyminiais aktais sureguliuotai situacijai, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių padaro klaidą laiku nepateikdamas dokumentų nustatytais terminais, tačiau juos pateikia vėliau, atsakomybė ir teisinė rizika negali būti perkelta tam asmeniui, nes būtent konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju dėl formalių procedūrinių pažeidimų, esant objektyvioms priežastims, atsisakymas išmokėti teisėtai priklausančią subsidiją vertintinas kaip proporcingumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Atsakovas nurodo, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje imperatyviai nustatyta, jog subsidija darbo užmokesčiui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir kitokia mokėjimo tvarka nei Užimtumo įstatyme, nei Apraše nėra numatyta. Atsakovas teigia, kad nors Užimtumo įstatyme nėra konkrečiai įvardyta, kada darbdaviai, siekiantys gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją, turi pateikti prašymą, tačiau sistemiškai vertinant Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies, taip pat įgyvendinimo tvarką detalizuojančias Aprašo nuostatas, darytina išvada, jog darbdaviai negali prašyti subsidijos už daugiau nei vieną praėjusį mėnesį. Taigi teisės aktai nustato tvarką, be kita ko, ir terminą, nustatantį ir konkretų mėnesį, t. y. už nevėlesnį nei praėjusį mėnesį, už kurį darbdaviams gali būti paskaičiuota ir išmokėta subsidija darbo užmokesčiui. Atitinkamai darbdaviams nustatyta pareiga pateikti dokumentus, kuriais būtų prašoma subsidijos už nevėlesnį nei praėjusį mėnesį.
24. Atsakovas pažymi, kad neginčija fakto, jog pareiškėjui buvo skiriama ir mokama tiek Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje, tiek ir Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta subsidija už ankstesniais 2020 m. mėnesiais dirbusius darbuotojus, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas privalo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus net ir tuo atveju, kai darbo užmokesčio išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai už 2020 m. gruodžio mėnesį buvo pateikti pavėluotai.
25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prieštarauja pats sau, teigdamas, jog dokumentai subsidijai gauti už 2020 m. gruodžio mėnesį buvo pateikti pavėluotai dėl žmogiškosios klaidos (objektyvių priežasčių), nes šiuo atveju dokumentai pateikti pavėluotai dėl subjektyvių priežasčių, priklausančių nuo dokumentus pateikusio asmens (pareiškėjo) valios. Be to, UAB „Bufina LT“, išsiuntusi elektroninį laišką Užimtumo tarnybai, tą pačią dieną gavo automatinį pranešimą, jog laiškas adresato nepasiekė. Taigi jau tą pačią dokumentų išsiuntimo dieną buvo žinoma, jog elektroniniu paštu siųstų dokumentų Užimtumo tarnyba negavo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nesidomėjo tolimesne pateiktų dokumentų eiga ir, jeigu būtų pasidomėjęs tuo anksčiau, o ne beveik po trijų mėnesių nuo dokumentų išsiuntimo, būtų laiku suspėjęs pateikti dokumentus ir būtų gavęs subsidiją už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus. Atsakovas pastebi, kad pats pareiškėjas turėtų prisiimti atsakomybę už pasekmes, atsiradusias dėl pavėluoto dokumentų pateikimo. Atkreipia dėmesį, kad pats dokumentų pateikimo faktas dar nereiškia, jog subsidija bus skiriama ir išmokama, juo labiau, kad dokumentai buvo pateikti pavėluotai, todėl, atsakovo nuomone, nebuvo pagrindo susiformuoti pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams.
26. Atsakovas akcentuoja, kad jis yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Užimtumo įstatyme nesant aiškiai įtvirtintos nuostatos dėl galimybės mokėti subsidiją darbo užmokesčiui daugiau nei už vieną kalendorinį mėnesį, atsakovas, priimdamas pareiškėjo pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SD (19.2)-7150 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui neskyrimo“, kuriuo pareiškėjui UAB „ES security“ neskirta subsidija darbo užmokesčiui už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus, pagrįstumo ir teisėtumo.
28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
30. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 29 d. pateikė Užimtumo tarnybai pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo ir subsidija darbo užmokesčiui pareiškėjui kas mėnesį buvo mokama. Negavęs subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus, pareiškėjas 2021 m. kovo 12 d. raštu „Dėl paskirtos subsidijos darbo užmokesčiui išmokėjimo“ kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydamas atnaujinti darbo užmokesčio išmokėjimo pagrindžiančių dokumentų pateikimo terminą ir išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus. Ginčijamu 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. SD(19.2)-7150 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui neskyrimo“ atsakovas atsisakė skirti pareiškėjui subsidiją už 2020 m. gruodžio mėnesį dirbusius darbuotojus, nurodęs, kad UAB „ES security“ darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus pateikė tik 2021m. kovo 12 d. Be to, nei Užimtumo įstatymas, nei Aprašas Užimtumo tarnybai nesuteikia teisės pratęsti darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams pagrindžiančių dokumentų pateikimo terminus.
32. Pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nustato Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (1 straipsnis). Remiamąjį įdarbinimą reguliuojančio šio įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje numatyta, kad darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusi kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Šios subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo pagrindai numatyti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5² dalyje.
33. Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo akto, Sprendimas nemokėti pareiškėjui subsidijos darbo užmokesčiui nėra grindžiamas nurodytomis Užimtumo įstatymo nuostatomis (pagrindais). Tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo aptartos ir netinkamai aiškintos procedūrinės taisyklės materialiosios teisės į subsidiją darbo užmokesčiui nei sukuria, nei panaikina. Darbo užmokesčio išmokėjimą kiekvienam darbuotojui už atitinkamą laikotarpį pagrindžiančių dokumentų Užimtumo tarnybai pateikimas reikšmingas subsidijos dydžiui nustatyti. Atsakovas pripažįsta, kad 2021 m. kovo 12 d. buvo pateikti duomenys apie darbo užmokesčio išmokėjimą kiekvienam darbuotojui už 2020 metų gruodžio mėn., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas prarado teisę į subsidiją darbo užmokesčiui. Dėl paminėto, atsakovo Sprendimas nemokėti pareiškėjui subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 metų gruodžio mėnesį turi būti panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.
35. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
36. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
37. Pareiškėja prašė priteisti 1 475 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė 1 089 Eur už skundo parengimą, 363 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje ir 23 Eur už sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 98–103).
38. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Už skundo parengimo paslaugą buvo sumokėta 2021 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 3 810,5 Eur. Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti 1 089 Eur išlaidų suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina iš atsakovo.
39. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2021 m. spalio 5 d., jo trukmė – 33 min., todėl laikytina, jog teismo posėdis truko 1 val. Už pasirengimo ir atstovavimo teisme paslaugą pareiškėjas apmokėjo 2021 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 566,4 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už šias paslaugas yra 156,64 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėtos bylos faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjui tikslinga priteisti 156,64 Eur sumą. Pareiškėjui taip pat priteistinas iš atsakovo 23 Eur žyminis mokestis.
41. Pareiškėjas nurodė apeliacinės instancijos teisme patyręs 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 140–144). Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 2,5. Apeliacinio skundo parengimo paslauga apmokėta 2021 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 566,4 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 916 Eur. Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti 605 Eur išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina iš atsakovo. Pareiškėjui taip pat priteistinas 11,25 Eur žyminis mokestis.
42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 1 884,89 Eur suma (1 089 Eur + 156,64 Eur + 23 Eur + 605 Eur + 11,25 Eur) patirtų teismo išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ES security“ apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ES security“ skundą tenkinti.
Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. SD (19.2)-7150 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2² dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui neskyrimo“.
Priteisti pareiškėjui UAB „ES security“ iš atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 884,89 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 89 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.