Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-05 · Administracinė byla Nr. A-756-2989-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
A-756-2989-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-885-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Antanas Ablingis, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Kauno tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Administracinė byla Nr. A756-2989/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-885-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 21.; 15.2.3.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovų atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 35/118 „Dėl suimtojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 35/125 „Dėl suimtojo nubaudimo“; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) ištirti, ar Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 1-89 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo“ ir 2010 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 1-24 „Dėl suimtųjų elgesio taisyklių patvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, ir juos panaikinti; 5) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarimu jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 10 parų. Nuobauda pareiškėjui paskirta už kameroje esančios spintelės sulaužymą. Tačiau kameroje esančią spintelę pareiškėjas sulaužė netyčia. Pareiškėjas 2010 m. birželio 4 d. ir birželio 7 d. kreipėsi į Kauno TI direktorių, prašydamas apskaičiuoti sulaužytos spintelės durų kainą ir sutikdamas apmokėti sugadinto inventoriaus remonto išlaidas, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, o 2010 m. birželio 10 d. skyrė jam nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, minėta nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Skiriant nuobaudą, pareiškėjui nebuvo pareikšta kaltinimo, pagal kurį jis galėtų pateikti atsikirtimą, pareiškėjo gynėjas nedalyvavo, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė gintis įstatymo numatytomis priemonėmis, jam nebuvo leista pasirinkti, ar atlyginti minėtas išlaidas, ar atlikti bausmę drausmės izoliatoriuje. Kauno TI direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 35/125 pareiškėjui 4 savaitėms buvo atimta teisė pirkti maisto produktų. Pastaroji nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad keletą dienų nebuvo pasiruošęs rytiniams ir vakariniams patikrinimams, buvo neapsirengęs, nepasiklojęs lovos. Pareiškėjo nuomone, ši nuobauda jam paskirta taip pat nepagrįstai. Tuo metu, kai į kamerą buvo užėję pareigūnai, jis atlikinėjo religines apeigas, buvo meditacijos pozoje, o lova buvo paklota pagal jo poreikį. Kadangi buvo šilta, pareiškėjas vilkėjo šortais ir marškinėliais. Dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas labai išgyveno, todėl, pareiškėjo nuomone, patirtai neturtinei žalai atlyginti jam priteistina 5 000 000 Lt suma.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašas ir 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintos Suimtųjų elgesio taisyklės prieštarauja Suėmimo vykdymo įstatymui, kuris apibrėžia suimtųjų bei nuteistųjų teises ir pareigas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsnių nuostatas, suimtojo asmens teisės varžomos ne teismo, o pareigūnų sprendimu. Be to, pagal šias įstatymo nuostatas pareigūnų paskirta nuobauda turi būti vykdoma nedelsiant. Tokiu būdu ribojama asmens apskundimo teisė. Todėl, pareiškėjo nuomone, Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pareiškėjui, iki įsiteisės teismo nuosprendis, skirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2010 m. birželio 4 d. rytinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 203, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra suniokota spintelė. Pareiškėjas pripažino, kad šią spintelę netyčia sulaužė, ir įteikė prašymą, kuriame prašė atsiradusius materialinius nuostolius padengti iš jo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Sugadindamas įstaigai priklausantį inventorių, pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų ir Kauno TI direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 4.1 ir 5.13 punktų reikalavimus, tokiu būdu pažeisdamas suėmimo vykdymo režimą. Todėl Kauno TI direktorius, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 35/118 skyrė pareiškėjui nuobaudą – uždarymą į drausmės izoliatorių 10 parų. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, suimtųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija suimtojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Pareiškimo dėl padarytos žalos atlyginimo įteikimo dieną pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo tik vienas litas. Todėl įstaiga negalėjo išieškoti padarytos materialinės žalos atlyginimą motyvuotu direktoriaus nutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos žalos dydis nėra didelis, įstaiga Civilinio kodekso nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo, o apsiribojo tik drausminės nuobaudos skyrimu.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas drausminę nuobaudą izoliatoriuje, toliau piktybiškai pažeidinėjo nustatytą suėmimo vykdymo režimą: 2010 m. birželio 10 d., apie 20 val. 20 min., 2010 m. birželio 11 d., apie 8 val. 20 min. ir 20 val. 20 min., 2010 m. birželio 12 d., apie 8 val. 15 min. ir 20 val. 10 min., 2010 m. birželio 13 d. apie 8 val. 5 min. ir 20 val. 5 min. nebuvo pasiruošęs rytiniams ir vakariniams patikrinimams, buvo neapsirengęs ir nepasiklojęs lovos, į perspėjimus nereagavo, elgėsi įžūliai, demonstratyviai atsikalbinėjo ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Tokiu būdu pareiškėjas trukdė pareigūnams atlikti Laisvės atėmimo vietų instrukcijos 159 punkte numatytą drausmės izoliatoriaus kameros apžiūrą ir pažeidė Kauno TI direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 4.1 - 4.4 punktų, Kauno TI direktoriaus 2009 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo 3, 5, 6 punktų bei Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta raštu pasiaiškinti dėl padarytų nustatyto suėmimo režimo reikalavimų pažeidimų, kaip to reikalauja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 129 punktas. Tačiau pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu. Kauno TI direktorius, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 34, 36 straipsniais ir atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes bei pareiškėjui paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, 2010 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 35/125 skyrė pareiškėjui nuobaudą – teisės pirkti maisto produktus atėmimą 4 savaitėms. Atsakovo nuomone, skundžiami Kauno TI direktoriaus nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsakovas pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Šio įstatymo 4 straipsnis nustato, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, suimtieji privalo vykdyti administracijos reikalavimus ir jiems nustatytas elgesio taisykles. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemones, 5 dalis įpareigoja tardymo izoliatorių direktorius savo įsakymais tvirtinti tardymo izoliatorių vidaus tvarkos aprašus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 1-172,, Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas taip pat įpareigoja tardymo izoliatorių vadovus parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1R-67 patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus nuostatų 9.5 punktą, Kauno TI privalo vykdyti nuteistųjų socialinę reabilitaciją. Įstaigos vadovas, tvirtindamas įvairias vidaus tvarko taisykles, privalo atsižvelgti į įstaigai keliamus uždavinius ir formuoti suimtųjų ir nuteistųjų bendras gyvenimo normas, tai yra diegti visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles (pasikloti miegamąją vietą, būti apsirengus viršutiniais drabužiais, kitiems asmenims įėjus į kamerą atsistoti, sveikintis, būti mandagiais ir t. t). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 167.2 punktas įpareigoja laisvės atėmimo vietos administraciją siekti, kad nuteistieji elgtųsi pagal visuomenei priimtinas elgesio taisykles. Kauno TI direktorius, patvirtindamas Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašą ir Suimtųjų elgesio taisykles, veikė teisėtai, vadovaudamasis įstatymais ir bendrosiomis piliečių bendravimo normomis bei elgesio taisyklėmis.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl Kauno TI direktoriaus 2009 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo ir 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių teisėtumo ištyrimo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, jog už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Kauno TI direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 35/118 pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas 10 parų į drausmės izoliatorių – už tai, kad 2010 m. birželio 4 d. jis padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – apie 8 val. 30 min. rytinio patikrinimo metu kameroje Nr. 203 buvo pastebėta sulaužyta spintelė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. birželio 4 d. rytinio patikrinimo metu kameroje Nr. 203 rastą sulaužytą spintelę sugadino V. K.. Pats pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos tvarkos ir tausoti tardymo izoliatoriaus turtą. Kauno TI direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 4.1 ir 5.13 punktuose nustatyta, kad suimtiesiems įstaigoje draudžiama gadinti kamerose esantį inventorių (laužyti ar kitaip gadinti kibirus, šluotas, lovas, santechnikos ar elektros įrengimus ir t. t., plėšyti ar kitaip gadinti informacinius segtuvus). Netausodamas bei sugadindamas įstaigai priklausantį kameroje esantį inventorių (spintelę), pareiškėjas pažeidė suėmimo vykdymo režimą ir nurodytų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jis prašė atsiradusius materialinius nuostolius padengti iš jo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų (b. l. 46, 50). Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, suimtųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija suimtojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Tačiau iš Kauno TI pažymos matyti, kad pareiškimo dėl padarytos žalos atlyginimo dieną pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo tik 1,11 Lt (b. l. 109). Todėl Kauno TI negalėjo išieškoti padarytos materialinės žalos motyvuotu direktoriaus nutarimu. Kadangi žalos atlyginimo išieškojimas iš pareiškėjo nebuvo galimas, Kauno TI direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas už drausmės pažeidimus baustas 46 kartus (b. l. 52), teisėtai 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 35/118 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – uždarymą į drausmės izoliatorių 10 parų.

Kauno TI direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 35/125 pareiškėjui už padarytą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. už tai, kad jis nebuvo pasiruošęs rytiniams ir vakariniams patikrinimams, buvo neapsirengęs, nepasiklojęs lovos, jo kamera buvo netvarkinga, jis nereagavo į perspėjimus, elgėsi įžūliai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, buvo atimta teisė 4 savaites pirkti maisto produktus. Pagal Kauno TI direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1 punktą, suimtieji privalo laikytis Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų reikalavimų ir įstaigos direktoriaus nustatytų tvarkų, taisyklių bei dienotvarkės. Suimtieji privalo vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus, įsakymus ir reikalavimus (Taisyklių 4.2 punktas). Bendraudami su įstaigos darbuotojais suimtieji privalo elgtis mandagiai (Taisyklių 4.3 punktas). Suimtieji taip pat privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą, budėti eilės tvarka kamerose (Taisyklių 4.4 punktas). Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkte numatyta, kad pareigūnams, atliekantiems patikrinimą, įėjus į kamerą, suimtieji ir nuteistieji privalo rikiuotis kameroje prie savo miegamųjų vietų arba pareigūnams pareikalavus dėl kameros apžiūros atlikimo, suimtieji ir nuteistieji privalo rikiuotis koridoriuje, šalia kameros durų. Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad patikrinimo metu, pareigūnui užėjus į kamerą, turi būti sutvarkytos ir paklotos miegamosios vietos, nuvalytas stalas, išjungtas radijas, radijo grotuvas, televizorius. Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad patikrinimo metu atliekama ir kameros apžiūra, todėl pareigūnams pareikalavus, suimtasis ar nuteistasis privalo patraukti savo asmeninius daiktus nuo sienų, langų, grotų, lovų ir spintelių, esant reikalui pakelti miegamąjį čiužinį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 10 d., apie 20 val. 20 min., 2010 m. birželio 11 d., apie 8 val. 20 min. ir 20 val. 20 min., 2010 m. birželio 12 d., apie 8 val. 15 min. ir 20 val. 10 min., 2010 m. birželio 13 d. apie 8 val. 5 min. ir 20 val. 5 min. nebuvo pasiruošęs rytiniams ir vakariniams patikrinimams, buvo neapsirengęs, nepasiklojęs lovos, pareiškėjo kamera buvo netvarkinga, į pareigūnų perspėjimus jis nereagavo, elgėsi įžūliai, demonstratyviai atsikalbinėjo ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, grasino skundais, atleidimu iš darbo ir teismais, prašėsi būti sumuštas guminėmis lazdomis taip, kad ant kūno liktų kraujosruvos. Šias įvykio aplinkybes patvirtina tarnybinio tyrimo išvada (b. l. 54-56), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 57-77), liudytojų R. Š., R. K., M. A., V. B., V. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno TI direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 35/125 yra pagrįstas ir teisėtas.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo ginčijamos nuobaudos jam paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Šalies argumentai

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnis numato atvejus, kai pateikiamas abstraktus prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pareiškėjas nepatenka į šiame straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi, ABTĮ 110 straipsnyje nenumatyti subjektai turi teisę kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tik tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašo ištirti, ar konkretūs Kauno TI direktoriaus 2009 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo ir 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių punktai atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių įstatymų ar Vyriausybės nutarimų, kurių nuostatoms, pareiškėjo nuomone, minėti aktai prieštarauja. Pareiškėjo prašymas dėl minėtų aktų teisėtumo ištyrimo grindžiamas abstrakčiais, neišsamiais, neaiškiais, nelogiškais ir nenuosekliais motyvais. Teismas pareiškėjo prašymą dėl norminių aktų ištyrimo priėmė (b. l. 26, 27), todėl, teisminio nagrinėjimu metu nustačius konkrečias aplinkybes, kurios yra procesinė kliūtis pareiškėjo prašomiems norminiams aktams ištirti (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ši administracinė bylos dalis, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I7-04/2007, 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009).

Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat yra nepagrįstas. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodyto įstatymo ar kito teisės akto atitikimo Konstitucijai. Tačiau nagrinėjamu atveju teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl minėtų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai. Pareiškėjas savo prašymo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, jo prašymas yra abstraktaus pobūdžio, teisiškai nemotyvuotas, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas. Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. sausio 3 d. jis išsiuntė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą pateikti teismo 2010 m. lapkričio 25 d. posėdžio stenogramą, kadangi teismo posėdžio protokole buvo užfiksuoti ne visi proceso dalyvių paaiškinimai. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 10 d. raštu Nr. SD-316/11 informavo pareiškėją, kad jo 2011 m. sausio 3 d. prašymas nebus patenkintas. Ši aplinkybė, pareiškėjo nuomone, parodo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, tokia nuobauda, kaip uždarymas į drausmės izoliatorių, gali būti skiriama suimtiesiems tik tuo atveju, kai jie per vienerius metus padaro ne mažiau kaip 3 režimo pažeidimus. Tačiau nagrinėjamu atveju, skiriant pareiškėjui nuobaudą, į šį reikalavimą nebuvo atsižvelgta. Nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais, kurių nuostatos prieštarauja galiojantiems įstatymams. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentą, kad jis siekė atlyginti Kauno TI padarytą žalą, ir nevertino kartu su pareiškėjo skundu pateiktų įrodymų. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atsakovas Kauno tardymo izoliatorius prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti: 1) Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 35/118, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 10 parų; 2) Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 35/125, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas 4 savaitėms. V. K. taip pat prašė priteisti 5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsakovo 2010 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 35/118 nurodyta, kad 2010 m. birželio 4 d. apie 8.30 val. vykusio rytinio patikrinimo metu kameroje Nr. 203, kurioje buvo laikomas V. K., pastebėta sulaužyta spintelė. Pareiškėjas 2010 m. birželio 4 d. pareiškime (b. l. 50) pripažino sugadinęs ,,valdišką inventorių dėl sukilusių aplinkybių“ ir sutiko apmokėti iš asmeninės sąskaitos išlaidas dėl sugadintos spintelės durelių. Aplinkybę, kad minėtoje kameroje rastos spintelės sulaužytos durelės patvirtina ir pareigūno D. P. tarnybinis pranešimas, fotonuotrauka, drausminės komisijos posėdžio protokolo išrašas (b. l. 45-49). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2010 m. birželio 3-16 dienomis V. K. sąskaitoje buvo tik 1,11 Lt (b. l. 95, 198), taigi išieškoti valstybei padarytą žalą tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, kaip tai numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje, galimybės nebuvo. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta suimtųjų pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 5.13 punkte nustatytas draudimas suimtiesiems gadinti kamerose esanti inventorių (laužyti ar kitaip gadinti kibirus, šluotas, lovas, santechnikos ar elektros įrengimus ir t.t. <...>). Suimtieji privalo laikytis Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų reikalavimų ir įstaigos direktoriaus nustatytų tvarkų ir taisyklių bei dienotvarkės (Taisyklių 4.1 p.). Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas minėtas teisės aktų nuostatas pažeidė.

Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio, kuriame nustatytos suimtiesiems skiriamos nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus, 4 punkte numatytas uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suimtieji, kurie per vienus metus padaro ne mažiau kaip tris režimo pažeidimus, taip pat šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu gali būti uždaryti į drausmės izoliatorių iki dešimties parų <...>. Byloje esančioje pažymoje nurodyta, kad V. K. už drausmės režimo pažeidimus baustas 46 kartus, paskutinius du kartus: 2010 m. sausio 29 d. skirtas papeikimas; 2010 m. vasario 17 d. skirtas atėmimas teisės pirkti maisto produktus 4 savaites (b. l. 52). Pažymėtina, kad pareiškėjo elgesys buvo svarstomas ir Kauno tardymo izoliatoriaus drausminės komisijos 2010 m. birželio 10 d. posėdyje, kuriame pareiškėjas elgėsi įžūliai ir iššaukiančiai, reiškė nepagarbą komisijos nariams (b. l. 148). Įvertinusi visas nurodytas aplinkybės teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius priimdamas 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 35/118 skirti V. K. nuobaudą – uždarymą į drausmės izoliatorių 10 parų – teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 35/125 nurodyta, kad suimtasis V. K. 2010 m. birželio 10 d. apie 20.10 val., 2010 m. birželio 11 d. apie 8.20 val. ir 20.20 val., 2010 m. birželio 12 d. apie 8.15 val., 20.10 val., 2010 m. birželio 13 d. apie 8.05 val. ir 20.05 val. nebuvo pasiruošęs rytiniams ir vakariniams patikrinimams: buvo neapsirengęs, nepasiklojęs lovos, netvarkinga kamera. Į perspėjimus nereagavo, elgėsi įžūliai, demonstratyviai atsikalbinėjo ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Už minėtus suėmimo vykdymo režimo pažeidimus pareiškėjui skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktų atėmimas 4 savaites – numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Režimo pažeidimai yra įrodyti bylos duomenimis: pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 57-77), pareigūnų R. Š., R. K., M. A., V. B., V. S. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 122-124). V. K. dėl režimo reikalavimų pažeidinėjimo pasiaiškinti raštu atsisakė (b. l. 78). Be anksčiau nurodytos pareigos laikytis Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų reikalavimų ir įstaigos direktoriaus nustatytų tvarkų ir taisyklių bei dienotvarkės, Kauno tardymo izoliatoriaus Suimtųjų elgesio taisyklėse taip pat nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus, įsakymus ir reikalavimus (4.2 p.); bendraujant su įstaigos darbuotojais suimtieji privalo elgtis mandagiai (4.3 p.); tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą, budėti eilės tvarka kamerose (4.4 p.). Atitinkami reikalavimai suimtiesiems ir nuteistiesiems dėl jų elgesio įėjus į kamerą patikrinimą atliekantiems pareigūnams nustatyti ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarko apraše. Pareigūnams, atliekantiems patikrinimą, įėjus į kamerą, suimtieji ir nuteistieji privalo rikiuotis kameroje prie savo miegamųjų vietų arba pareigūnams pareikalavus dėl kameros apžiūros atlikimo, suimtieji ir nuteistieji privalo rikiuotis koridoriuje, šalia kameros durų (3 p.). Patikrinimo metu, pareigūnams užėjus į kamerą, turi būti sutvarkytos ir paklotos miegamosios vietos, nuvalytas stalas, išjungtas radijas, radijo grotuvas, televizorius (5 p.). Byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė ginčijamame nutarime nurodytus režimo pažeidimus, už ką jam teisėtai ir pagrįstai, teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirta nuobauda.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos ar atskirų jos darbuotojų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius, kad dėl tokių veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais, kurių nuostatos prieštarauja galiojantiems įstatymams. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai teisingai nurodė, kad V. K. neprašė ištirti konkrečių poįstatyminių teisės aktų (minėtų Taisyklių ir Tvarkos aprašo) nuostatų, kurios, jo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Jokių konkrečių įstatymų ir jų nuostatų, kuriems, anot pareiškėjo, prieštarauja poįstatyminių teisės aktų nuostatos, pareiškėjas taip pat nenurodė. Pažymėtina, kad minėti poįstatyminiai aktai buvo priimti Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo pagrindu. Tardymo izoliatoriuose laikomi suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat nepagrindė savo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 34, 36 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas nenurodė konkrečių Suėmimo vykdymo įstatymo 34, 36 straipsnių nuostatų, kurios, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir nepateikė atitinkamų argumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesant abejonių dėl Suėmimo vykdymo įstatymo 34, 36 straipsnių konstitucingumo, pagrįstai netenkino šio pareiškėjo prašymo.

Kaip visiškai nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi netenkino prašymo pateikti jam 2010 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio stenogramą. Pažymėtina, kad pagal bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo rašomas teismo posėdžio protokolas, kaip to reikalavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio nuostatos. Protokolo kopija pareiškėjui buvo išsiųsta, tad jis turėjo galimybę su juo susipažinti. Tuo tarpu daryti posėdžio stenogramą ir ją pateikti proceso šalims įstatymas nenumatė. Posėdžio garso įrašai buvo daromi tik teismo reikmėms, tačiau jie nebuvo teismo posėdžio protokolo sudėtine dalimi. Šios aplinkybės pareiškėjui buvo tinkamai paaiškintos (b. l. 118, 101, 121).

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasVaida Urmonaitė-Maculevičienė