Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Gintautui Nakvosui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, individualios įmonės V. G. parduotuvės savininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., būdama individualios įmonės V. G. parduotuvės savininnkė, šiai įmonei priklausančiame restorane „Kelmynė“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. leido nelegaliai dirbti virtuvės darbuotoja I. D., jos neįdarbindama teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nesudariusi rašytinės darbo sutarties bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtos pilietės įdarbinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G. administracinėn atsakomybėn patraukta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tuo, kad ji 2017 m. vasario 2 d. neužtikrino, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje – restorane „Kelmynė“ – būtų laikomas ir patikrinimo metu pateiktas paskutinis alkoholio produktų inventorizacijos aprašas ir pažeidė 1998 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 660 patirtintų „Alkoholio produktų apskaitos taisyklių“ 28 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. kalta prisipažino ir paaiškino, kad jos įmonei priklausančiame restorane „Kelmynė“ buvo reikalinga virėja. Kadangi I. D. pareiškė norą dirbti šį darbą, tačiau norėjo pasižiūrėti, kaip vyksta darbas restorano virtuvėje, leido jai tai padaryti. Paskambinusi telefonu nurodė, kad I. D. 2017 m. vasario 2 d. galinti ateiti į restorano virtuvę, apsirengti darbiniais rūbais ir susipažinti su darbo procesu, meniu, receptūromis ir pan. 2017 m. vasario 2 d. ji pati nebuvo kavinėje, kokius darbus atliko I. D., pasakyti negali. Ji pripažįsta, kad pažeidė darbo kodekso reikalavimus, tinkamai neįformino I. D. atėjimo į darbą. 2017 m. vasario 2 d. ji buvo išvykusi asmeniniais reikalais, VMI patikrinimo metu kavinėje nebuvo, todėl negalėjusi pateikti alkoholio produktų inventorizacijos aprašo, kuris buvo sudarytas 2017 m. sausio 2 d. Restorano tarnybinėje patalpoje tarp visų įmonės dokumentų alkoholinių gėrimų inventorizacijos aktas buvo, tačiau barmenė nesugebėjusi šio akto surasti ir pateikti patikrinimą atlikusiems VMI pareigūnams. Iškviesta į VMI, ji alkoholinių gėrimų 2017 m. sausio 2 d. inventorizacijos aktą pateikė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta.

Iš institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo paaiškinimo, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimo (b. l. 3), faktų fiksavimo pažymos (b. l. 4-5) matyti, kad 2017 m. vasario 2 d. apie 12 val. kavinėje-restorane „Kelmynė“ virtuvės patalpose rastos dirbančios dvi darbuotojos – virėja R. R. ir pagalbinė darbuotoja I. D.. I. D. vilkėjo darbo rūbais, rišėjo prijuostę, buvo užsidėjusi specialią kepurę, mūvėjo vienkartines pirštines.

Iš informacinės valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės (b. l. 15) matyti, kad 2017 m. vasario 2 d. I. D. V. G. individualioje įmonėje nebuvo įdarbinta.

Liudytoja I. D. parodė, kad 2017 m. vasario 2 d. ryte, iš vakaro susitarusi su V. G., atėjo į restorano „Kelmynė“ virtuvę pasižiūrėti, ar jai tiktų virėjos darbas šioje įstaigoje. Direktorės nurodymu ji apsirengė darbiniais rūbais. Atėjusi į virtuvę, ėmėsi darbo – plovė indus, lupo burokėlius, skuto bulves. Ji tikėjusi, kad vakare, grįžusi iš Klaipėdos, V. G. ją įdarbins.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad V. G. leido įmonei priklausančiame restorane 2017 m. vasario 2 d. dirbti I. D.. I. D. buvo restorano „Kelmynė“ virtuvėje, dėvėjo virtuvės darbuotojų rūbus, atliko darbus – plovė indus, ruošė daržoves, tokiu būdu įmonės naudai vykdė darbinę veiklą, tačiau raštu darbo sutartis su I. D. nebuvo sudaryta, apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai nebuvo pranešta.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. DK 99 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. V. G., būdama individualios įmonės savininkė, privalėjo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis bei laiku apie tai informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą, to nepadariusi įmonės savininkė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už ką jai skirtina nuobauda.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholio produktų apskaitos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 256 redakcija) 28 punkte nurodyta, kad šių Taisyklių 27 punkte nurodyti ūkio subjektai (kurie verčiasi didmenine ir (ar) mažmenine prekyba alkoholio produktais) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį turi atlikti alkoholio produktų inventorizaciją; paskutinės inventorizacijos aprašo egzempliorius turi būti laikomas alkoholio produktų prekybos ir sandėliavimo vietoje. Tačiau šioje byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo pažeistas Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 28 punktas. P. O. patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, 12 punktą, operatyvūs patikrinimai atliekami dalyvaujant mokesčių mokėtojui arba jo atstovui (savininkui, vadovui, darbuotojui). V. G. patikrinimo metu nebuvo restorane „Kelmynė“, priklausančiame jos individualiai įmonei, todėl ji negalėjo fiziškai atlikti veiksmo – pateikti paskutinį inventorizacijos aprašo egzempliorių laikomiems alkoholio produktams. Duomenų, kad įmonės savininkė būtų pavedusi ūkio subjektą (įmonę) atstovauti barmenei, kuri patikrinimo metu dirbo įmonei priklausančiame restorane, byloje nėra. Patikrinimo metu kilus neaiškumams, VMI pareigūnai turėjo kviesti į prekybos vietą įmonės vadovą ir paprašyti jį pateikti alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašą. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G., iškviesta į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją 2017 m. vasario 6 d. (b. l. 7), pateikė tinkamą inventorizacijos aprašą (b. l. 12-14). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimas, kad inventorizacijos aprašas buvo restorane „Kelmynė“ tarnybinėje patalpoje VMI pareigūnų atliekamo patikrinimo metu, nepaneigtas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje ne asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi įrodinėti savo nekaltumą, bet priešingai – kaltinanti valstybės institucija turi pateikti įrodymus, kad buvo padaryta teisės aktais draudžiama veika. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tokių įrodymų byloje nepateikė. Nesant patikimų ir neabejotinų įrodymų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama, todėl administracinė byla dėl šio įvykio V. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertinant nelegalaus darbo, kaip nusižengimo, pobūdį, pažymėtina tai, kad šis įstatymų pažeidimas priskirtinas prie vienų iš pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje V. G. galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, nenustatyta. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, prisipažino ir gailisi nusižengusi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skiriama minimali bauda, numatyta už jos padarytą pažeidimą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 205 straipsnio 1 dalį V. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Kelmės rajono apylinkės teismą.