- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 1-85-671/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05860-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant prokurorui A. L., gynėjui M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 227 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2016 m. vasario 5 d., apie 14 val. 55 min., Telšių rajone, Rūdupių k., kelio Varniai-Luokė-Upyna-Dirvonėnai 9 km. 200 m., policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „F. D.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą A. Š. vardu, A. Š., kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, jog minėtu automobiliu važiuodamas gyvenvietėje 109 km/h greičiu, 59 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį, išlipęs iš automobilio „F. D.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vadui J. S. tiesiogiai pasiūlė 100 eurų, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, taip pasiūlė kyšį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vadui J. S..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2016 m. vasario 5 d. važiavo iš Telšių, keliu Viešvėnai-Luokė, ir viršijo greitį. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paprašė dokumentų, pasakė, kad jis viršijo greitį. Pareigūnas jam neprisistatė ir nepasakė, kad jų pokalbis bus įrašomas. Pokalbio metu jis pareigūno paprašė nebausti ir paleisti, pasakė, kad labai skubėjo, norėjo, kad protokolo nerašytų. Tačiau pareigūnas pastoviai klausė: „ko nori“, „ką siūlai“, todėl jis pasakė, kad siūlo draugiškai susitarti. Pareigūnas daug kartų klausė „ką siūlai“ ir jis suprato, kad jam reikia ką nors pasiūlyti pinigine išraiška. Jis pasakė, kad turi šimtinę, tačiau realiai nežinojo ar tiek pinigų turėjo. Piniginės nebuvo išsitraukęs, netikrino, ir pačių pinigų nesiūlė, tik žodžiu taip pasakė išprovokuotas pareigūno klausimų. Kai jis įsėdo į tarnybinį automobilį, jam parodė įrašą kiek jis viršijo greitį ir surašė protokolą. Paskui pareigūnas įjungė diktofoną ir pasakė, kad jų pokalbis buvo įrašytas. Jis pripažįsta, kad tai jo balsas ir jo pokalbis, tačiau jis nežinojo, kad buvo daromas garso įrašas ir specialiai buvo provokuojamas. Vėliau policijos komisariate J. S. jam pasakė, kad geriau jis tegu prisipažįsta, nes antraip bus dar blogiau, todėl tyrėjai jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Grįžęs į namus, viską apsvarstė ir suprato, kad buvo provokuojamas. Prašė jį išteisinti.
Liudytojas J. S. paaiškino, kad jis su kolega D. B. patruliavo kelyje Rudūpių kaime. Kaltinamojo vairuojamas automobilis per gyvenvietę viršijo greitį, todėl automobilis buvo sustabdytas. Jis įsijungė diktofoną, įsidėjo į kišenę ir nuėjo prie vairuotojo. Diktofoną naudoja, nes toks yra žodinis Telšių AVPK viršininko nurodymas. Jokio rašytinio įsakymo tuo klausimu nėra priimta. Neprisimena, ar priėjęs pasakė vairuotojui, kad bus daromas garso įrašas, galbūt pamiršo pasakyti. Pažeidėjo neprovokavo, stengėsi kalbėti trumpai. Pasakė vairuotojui, kad jis viršijo greitį ir pasiūlė eiti į tarnybinį automobilį, kur galės įsitikinti kiek viršijo greitį. Vairuotojas delsė, nelipo iš automobilio ir siūlė susitarti. Jis paaiškino, kad už susitarimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tiksliai visų pokalbio aplinkybių nepamena, bet vairuotojas jam vieną kartą pasiūlė 100 eurų kyšį. Vairuotojo neprovokavo. Automobilyje perklausė įrašą, įsitikino, kad siūlymas girdimas, tada iškvietė operatyvinę grupę. Pareigūnas D. B. išlipęs iš automobilio nebuvo ir pokalbio negirdėjo.
Iš Telšių AVPK Kelių policijos pareigūnų J. S. ir D. B. tarnybinių pranešimų matyti, kad jie Telšių AVPK viršininką informavo apie tai, kad 2016-02-05 vykdant patruliavimą Telšių r., Rūdupių k., buvo užfiksuotas leistino greičio viršijimas. Automobilis „F. D.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ir vairuotojas A. Š. prašė nefiksuoti padaryto pažeidimo, pasiūlydamas J. S. 100 eurų kyšį. Nurodoma, kad bandymas papirkti pareigūną buvo užfiksuotas diktofono ir vaizdo įrašymo pagalba (5-6 b. l.).
Iš Administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2016-02-05 buvo surašytas protokolas A. Š. pagal LR ATPK 124 str. 6 d.; A. Š. su protokolu sutiko (7-10 b. l.).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016-02-09 J. S. pateikė DVD diską ( 7-8 b. l.).
Iš 2016-02-15 Apžiūros protokolo matyti, kad vyr. tyrėja E. K. protokole rašo, jog į kompiuterio diskų skaitytuvą dedamas diskas, kuriame mato įrašytus failus, viename iš failų girdimas dviejų vyriškių balsų dialogas ir šio pokalbio turinys surašytas protokole; taip pat aprašyti failai su vaizdo ir garso įrašais. Laikmena pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos (19-23 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti ir peržiūrėti garso ir vaizdo įrašai esantys laikmenoje, pateiktoje prie baudžiamosios bylos medžiagos (23 b. l). Išklausius garso įrašą darytina išvada, kad pareigūnas J. S. nepraneša, kad pokalbio su kaltinamuoju metu bus naudojamos specialios techninės priemonės ir daromas garso įrašas. Išklausius įrašą, galima konstatuoti, kad visas įraše esantis pokalbio tekstas yra pažodžiui surašytas 2016-02-15 apžiūros protokole (19-22 b. l.). Iš vaizdo įrašų matyti, kad jie atlikti tarnybiniame automobilyje įmontuota stacionaria vaizdo ir garso įrašymo įranga. Įrašuose matyti, kaip fiksuojama, jog automobilio „F. D.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršija greitį, automobilis pasivejamas ir sustabdomas. Pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie sustojusio automobilio. Automobilio durelės atsidaro; pareigūnas kurį laiką bendrauja su vairuotoju, stovėdamas prie atidarytų automobilio durelių. Paskui pareigūnas eina link tarnybinio automobilio, vairuotojas išlipa iš automobilio ir priėjęs prie pareigūno kažką sako, šypsosi. Pareigūnas ranka rodo link tarnybinio automobilio ir eina link jo, vairuotojas eina iš paskos. Vėliau matyti vaizdas ir girdėti įrašas tarnybinio automobilio viduje, kaip policijos pareigūnas rodo ir komentuoja vairuotojui kuriuo metu jis viršijo greitį, vairuotojas nesiginčija. Iš pokalbių ir garsų galima suprasti, kad pildomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vėliau girdėti, jog yra perklausomas garso įrašas, kurį pareigūnas įrašė lauke pokalbio su vairuotoju metu. Po to, policijos pareigūnas susisiekia su Telšių AVPK ir praneša, kad reikalinga operatyvinė grupė, nes garso įrašu yra užfiksuotas siūlymas papirkti. Proceso dalyviai pastabų dėl garso ir vaizdo įrašų nepareiškė.
Kaltinamasis savo kaltės nepripažino dviem motyvais, teigdamas, kad jo atžvilgiu buvo neteisėtai renkami įrodymai, o įrašytas pokalbis yra provokacija, todėl teismas pasisako dėl šių kaltinamojo argumentų:
Dėl įrodymų gavimo teisėtumo : LR BPK 20 str. 1 d. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. LR BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų įstatymų (pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai. Taigi, jeigu vykdomi teismo ar prokuroro sankcionuoti veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ir reikia darbą tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus pagal BPK normas. Šioje byloje kaip įrodymas, patvirtinantis siūlymo duoti kyši aplinkybes, yra laikmena su garso įrašu, kurį pareigūnas J. S. įrašė diktofonu įvykio vietoje. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9. punktas (Valstybės žinios 2011-07-23, Nr.96-4537) nustato, kad visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Paminėta policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostata leidžia patruliui naudoti vaizdo ir garso įrašymo technines priemones, tačiau nurodo, kad asmenį privalo įspėti apie tai, kad viskas ką jis pasakys gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą, ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje liudytojas J. S. nurodė, kad neprisimena ar perspėjo kaltinamąjį apie tai, kad bus daromas garso įrašas, tačiau iš kaltinamojo parodymų ir iš paties garso įrašo nustatyta, kad apie tai, jog pokalbis bus įrašomas pareigūnas kaltinamojo A. Š. neinformavo. Įrašas buvo daromas slapta, nors šioje byloje nebuvo įstatymų nustatyta tvarka atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, nei nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Tokiu būdu byloje kaip įrodymas pateiktas garso įrašas neatitinka įrodymams baudžiamajame procese keliamų reikalavimų ir teismas juo nesiremia. Pripažinus, kad šis įrodymas gautas neteisėtu būdu, spręstinas klausimas ar pakanka kitų byloje esančių įrodymų, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką.
Dėl provokacijos: kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad kyšio siūlymas buvo išprovokuotas policijos pareigūno, pradedant neteisėtu įrašo darymu, vėliau ilgu pokalbiu, laisva pokalbio maniera, daug kartų pasikartojančiais žodžiais „ko norit“, „ką jūs“, „kaip sakot“, „ką siūlai“, tokiu būdu skatinant kaltinamąjį palaikyti tokia linkme pokalbį, tarsi kaltinamasis turi kažką pasiūlyti pareigūnui. Gynėjo nuomone, pareigūno veiksmai rodo, kad slapta, neteisėtai darydamas įrašą, pareigūnas lenkė pokalbį norima linkme ir tokiu būdu išprovokavo kaltinamąjį.
Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacijos sąvoka taip pat apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001, kurioje nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijoms patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija, kaip veika, gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai.
Teismas pripažino, kad prie baudžiamosios bylos medžiagos pateiktas garso įrašas neatitinka įrodymui baudžiamajame procese keliamų reikalavimų, nes gautas netinkamu būdu, todėl kaip įrodymas negali būti vertinamas šio įrašo turinys. Tačiau vertinant provokacijos galimybę, būtina analizuoti garso įrašo turinį, nes pats kaltinamasis pripažino, kad tai yra jo pokalbis su pareigūnu. Iš pareigūno ir vairuotojo (kaltinamojo) pokalbio trukmės negalima teigti kad pokalbis vyko ilgai, iniciatyvą pokalbyje palaikė vairuotojas, policijos pareigūnas į įvairias paties vairuotojo užuominas: „gal neinam į mašiną“, „tarp keturių akių“, „gal neinam, geriau čia pašnekam“, „o gal tariamės kažkaip“, „susitariam gražiuoju“, „gal šnekamės draugiškai“, „neinam į tą mašiną“ ir pan., atsakydavo trumpais pasikartojančiais paklausimais : „tai ką Jūs norit“, kaip sakot“, ką susitarti“. Nėra jokių duomenų konstatuoti, kad šio neilgo pokalbio metu buvo palaužta vairuotojo valia ir jis buvo įtakotas elgtis nusikalstamai. Todėl teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, leidžiančių policijos pareigūno veiksmus vertinti kaip provokaciją.
Kaip jau buvo paminėta, pripažinus, kad pokalbio tarp pareigūno ir kaltinamojo garso įrašas yra neleistinas įrodymas šioje byloje, spręstinas klausimas ar pakanka kitų byloje esančių įrodymų, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką.
Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už tuos pačius veiksmus siekiant paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad papirkimas objektyviai gali pasireikšti tik pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą, ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Pasiūlyme gali būti apibūdinamas konkretus kyšis, nurodomas jo dydis, perdavimo būdas, laikas, vieta ir pan. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011). Pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013). Šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau faktines aplinkybes pripažino ir patvirtino, kad 2016-02-05 važiuodamas Telšių r., Rūdupių k., viršijo greitį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Suprato, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Paaiškino, kad pokalbio su pareigūnu metu jis siūlė susitarti draugiškai, norėdamas, kad pareigūnas jo nenubaustų ir paleistų. Teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tiesiogiai pasiūlė 100 eurų, tačiau tik dėl to, kad buvo išprovokuotas policijos pareigūno tai pasiūlyti. Kaip jau buvo paminėta, teismas nenustatė, kad policijos pareigūnas atliko provokacinius veiksmus. Policijos pareigūnas J. S. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad vairuotojas, pasiūlius jam lipti iš automobilio, nelipo iš jo, motyvuodamas, kad tarnybiniame automobilyje filmuojama ir siūlė susitarti draugiškai, o vėliau jam pasiūlė šimtą eurų, kaip jis suprato už tai, kad nesurašytų protokolo už greičio viršijimą. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, A. Š. taip pat savo kaltę buvo pripažinęs. Taigi, nesiremiant netinkamai gautu įrodymu - garso įrašu, pakanka kitų duomenų kaltinamojo kaltei pagrįsti: paminėtu paties kaltinamojo paaiškinimu teisminio posėdžio metu ir liudytojo J. S. parodymais; administracinio teisės pažeidimo protokolu (7-10 b. l.), kuris patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje buvo sustabdytas kaltinamojo vairuojamas automobilis ir buvo nustatyta, kad kaltinamasis viršijo greitį; tarnybinio automobilio stacionaraus vaizdo ir garso įrašymo įrenginio įrašais (laikmena 23 b. l.), iš kurių matyti, kaip pareigūnas prieina prie sustabdyto kaltinamojo automobilio, kalbasi prie automobilio, po to kalbasi su vairuotoju lauke; nors pokalbis nėra girdimas, matyti, kad pareigūnas eina link tarnybinio automobilio, moja kaltinamajam eiti, o kaltinamasis neskuba; iš kaltinamojo „kūno kalbos“ - kaltinamasis stovi ranką laikydamas kišenėje, šypsosi, galima daryti išvadą, kad jaučiasi laisvai, šie matomi vaizdai atitinka liudytojo J. S. paaiškinimus, kad kaltinamasis nenorėjo sėsti į tarnybinį automobilį ir savo iniciatyva tęsė pokalbį. Kaltinamasis žinojo, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatytos pakankamai griežtos nuobaudos, prašydamas pareigūną susitarti geruoju, kad jį paleistų, kaltinamasis suvokė, kad reikalauja neteisėtos pareigūno veikos, todėl jo pasiūlymas pareigūnui 100 eurų, suprantamas kaip sąmoningas tyčinis veiksmas, bandant išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip siekiant neteisėto pareigūno neveikimo. Nepriklausomai nuo to, kad realiai kaltinamasis pinigų nepadavė, veika yra įrodyta ir konstatuotina kaip baigtas nusikaltimas. Tokiu būdu, A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 227 str. 2 d., nes jis tiesiogiai pasiūlė kyšį – 100 eurų, valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, todėl jam skirtina bauda (LR BK 54 str., 55 str.).
Daiktinius įrodymus: laikmeną su vaizdo ir garso įrašais (23 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos (LR BPK 94 str. 1 d., 3 p., ).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir paskirti 20 MGL dydžio (753,20 eurų) baudą.
Kaltinamasis A. Š. privalo sumokėti paskirtą baudą (753,20 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6801, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai per antstolį. Nustačius, kad nuteistasis vengia sumokėti baudą, bauda gali būti pakeista į areštą.
Kol nuosprendis įsiteisės, nuteistajam kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.