Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-11-13 · Civilinė byla Nr. e2S-941-883/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
e2S-941-883/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06491-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
V. K., M. K.
Suinteresuotas asmuo
Luminor Bank AB, G. I., R. N., P. A., L. T., J. U.
Civilinė byla Nr. e2S-941-883/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06491-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.4.; 3.1.14.8.4.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 13 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-13992-776/2018 pagal pareiškėjų V. K. ir M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Luminor Bank AB, G. I., R. N., P. A., L. T., J. U. ir antstolei V. Š. dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Teismas, išnagrinėjęs skundą, nustatė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėjai V. K. ir M. K. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir mokumo plano patvirtinimo, kuriuo prašė iškelti V. K. ir M. K. fizinių asmenų bankroto bylą, taikant supaprastinto bankroto procesą ir nustatant vienerių metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjai nurodė, kad 2017-01-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš laiduotojų V. K. ir M. K. solidariai priteista kreditoriaus Luminor Bank AB naudai 46 031,37 Eur. V. K. skoliniai įsipareigojimai sudaro: 14 481,00 Eur pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį G. I., 20 273,40 Eur pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. N., 25 000,00 Eur pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį P. A., 2 332,39 Eur pagal antstolės V. Š. pateiktą vykdymo išlaidų pažymą. M. K. skoliniai įsipareigojimai sudaro: 20 273,40 Eur pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį J. U., 10 136,70 Eur pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį L. T., 10 000,00 Eur pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį P. A., 2 230,23 Eur pagal antstolės V. Š. pateiktą vykdymo išlaidų pažymą. Pareiškime nurodyta, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjo V. K. įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 84 101,85 Eur, o M. K. įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 65 656,01 Eur. Bendros V. K. ir M. K. skolos kreditoriams sudaro 149 837,86 Eur. 2. Pareiškime nurodoma, kad V. K. turi transporto priemones Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Sharan, taip pat turi įregistruotą nekilnojamąjį turtą: negyvenamoji patalpa – garažas, žemės sklypas su statiniais, pastatas – gyvenamasis namas, kitus inžinerinius statinius – šulinį ir tvorą (duomenys neskelbtini). V. K. taip pat turi kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įregistruoto nekilnojamojo turto – butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas M. K. turi įregistruotą nekilnojamąjį turtą: garažą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), butą, (duomenys neskelbtini). M. K. turi turto, įregistruoto kaip bendroji jungtinė nuosavybė: ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/6 sklypo, (duomenys neskelbtini) ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). 3. Pareiškėjai nurodė, kad jų gaunamos pajamos sudaro: V. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)a“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutiniškai kas mėnesį gauna po 316,99 Eur; M. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur per mėnesį vidutiniškai uždirba 362,60 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. K. ir M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772-2018 buvo atsisakyta supaprastinta tvarka iškelti bankroto bylą pareiškėjas V. K. ir M. K. nusprendus, jog nėra teisinio pagrindo, remiantis pareiškėjų pateiktais įrodymais konstatuoti, kad pareiškėjai yra nemokūs, kad jų finansinė būklė yra kritinė ir jie iš esmės negali visiškai vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, bei nustačius pareiškėjų nesąžiningą elgesį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pakartotino pareiškimo reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir pareiškimas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772/2018, todėl šis pareiškimas laikytinas tapačiu pareiškimui Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772/2018. 5. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas, nors pareiškėjai prašė jiems bankroto bylą iškelti supaprastinta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų prievolei kreditoriui Luminor Bank AB esant solidariai, būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad plano projektui pritarė V. K. kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 55,26 procentus ir M. K. kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 45,56 procentus, t. y., mažiau kaip pusė kreditorių. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje V. K. nėra tinkamai įgaliotas atstovauti M. K., kadangi teismui pateiktas įgaliojimas nėra patvirtintas notarine tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiškėjai V. K. ir M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-13992-776/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti V. K. ir M. K. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 6.1. Nagrinėjant pareiškimo priėmimo klausimą nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, atitinkančios LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str., 4 str. 3 d., 4¹ str. 1d., 2 d., 5 str. 1 d. sąlygas. Teismas tik formaliai konstatavo atsisakymą priimti pareiškimą pagal CPK 137 str. 2 d. 4 p. 6.2. Pareiškėjai kreditorių susirinkimui ir teismui pateiktame pareiškime ir plane paminėjo kreditorinių reikalavimų dydį. Solidarus kreditorius Luminor Bank AB balsavime nedalyvavo, o tik pateikė pranešimą, kad nesutinka su bendra bankroto byla ir su svarstomais klausimais. Nagrinėjant pareiškimo priėmimo klausimą, aplinkybės, atitinkančios FABĮ 9 str. sąlygas nebuvo nagrinėjamos ir nustatytos. 6.3. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kad padengus banko skolą, 2017-01-30 nutartimi Šiaulių apygardos teismas patikslino laiduotojų V. K. ir M. K. solidarią skolą AB DNB bankui, kas sudaro 46 031,37 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, kurios susidarė nuo 2009-12-17 sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo su banku. Pareiškėjai nurodo, kad tai turėjo įtakos jų skolinių įsipareigojimų dinamikos pablogėjimui. 6.4. Pareiškėjai fiziniai asmenys pateikė bendrą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir visi dokumentai yra pasirašyti abiejų asmenų. 6.5. Teismas tik formaliai susipažino su pareiškimu, pateiktais dokumentais ir nesigilino į pareiškimo turinį taip pažeisdamas tiek procesines, tiek materialines teisės normas. Teismas nesuteikė pareiškėjams teisės pašalinti trūkumus ir tik formaliai konstatavo, kad pareiškimas nepriimtas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkintinas. 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Dėl ieškinių tapatumo 8. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai V. K. ir M. K. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir mokumo plano patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą nurodydamas, kad pareiškėjų teikiamas pareiškimas yra tapatus pareiškimui Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772/2018 (CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu). Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo atsisakymą priimti pareiškimą pagal CPK 137 str. 2 d. 4 p. 9. CPK 5 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Vadinasi, teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Tačiau, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. 10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113-114 straipsniai). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumentu forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 str. 1 d.). 11. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 12. Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 26 punktą). 13. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus pareiškimų iškelti fizinio asmens bankroto bylą faktinio pagrindo sutapties aspektas. Fizinio asmens bankroto procesą reguliuoja FABĮ. Šis įstatymas nustato fizinio asmens bankroto procedūrų visumą, įskaitant specialiuosius reikalavimus, kurie yra keliami pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą formai ir turiniui (4 straipsnis), pareiškimo nagrinėjimo teisme tvarką (5 straipsnis), fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas (6 straipsnis) ir t. t. 14. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindai. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad tiek šios įstatymo nuostatos, nustatančios atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindus, tiek kitos įstatymo nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu bankroto byla nebuvo iškelta pagal ankstesnį pareiškimą. Be to, aptariamo įstatymo nuostatos (kitaip negu, pvz., atitinkamais fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos atvejais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas)) nenustato pareiškimo pateikimo laiko aspektu ribojimų, kitaip tariant, nenurodo, kad pareiškimas gali būti pakartotinai pateiktas, tik praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (pvz., Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-695/2017, 17 punktas). Lietuvos A. T. praktikoje taip pat nurodyta, kad fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, arba atsirasti naujos priežastys, sudarančios pagrindą iškelti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos A. T. 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). 15. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, ginčijamoje nutartyje nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772/2018 buvo atsisakyta supaprastinta tvarka iškelti bankroto bylą pareiškėjams V. K. ir M. K., nusprendus, jog nėra teisinio pagrindo, remiantis pareiškėjų pateiktais įrodymais konstatuoti, kad pareiškėjai yra nemokūs, kad jų finansinė būklė yra kritinė ir jie iš esmės negali visiškai vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, bei nustačius pareiškėjų nesąžiningą elgesį. 16. Pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į teismą 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymu dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir mokumo plano patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjų prašymą, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 4 p., atsisakė priimti. 17. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas. Šiuo etapu yra nagrinėjamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo klausimas, t. y. sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas (sąlygos) iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Būtent pirmuoju fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapu, t. y. sprendžiant pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimą, turi būti, be kita ko, patikrinta, ar pakartotinai pateiktas pareiškimas iškelti bankroto bylą savo faktiniu pagrindu nėra tapatus anksčiau pateiktam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 18. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772/2018, kuria buvo atsisakyti iškelti V. K. ir M. K. fizinio asmens bankroto bylą matyti, kad teismas vertino V. K. skolinius įsipareigojimus G. I., R. N., P. A., antstolės V. Š. pateiktą vykdymo išlaidų pažymą, vertino M. K. skolinius įsipareigojimus J. U., L. T., P. A., antstolės V. Š. pateiktą vykdymo išlaidų pažyma. Teismas vertino pareiškėjų nemokumą, jo priežastis ir nustatė, kad pareiškėjai nemokumą iš esmės grindė aplinkybe, jog pagal teismo nustatytą likusį skolos dydį ir pagal visų suinteresuotų asmenų reikalavimus pradelstų įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, todėl jie yra nemokūs. Teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartyje taip pat sprendė, kad pareiškėjų pareiškimo metu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo metu nėra aiškus jų prievolės ir turto santykis ir teismas neturi pagrindo konstatuoti asmenų nemoką FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėjai į bylą pateikė penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurie išrašyti skirtingais terminais, tačiau nė pagal vieną iš jų dar nėra pradėtas ne tik išieškojimas, bet ir teisminis procesas. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjai teismui nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog pareiškėjų turimo turto ir skolinių įsipareigojimų santykis leidžia pareiškėjus pripažinti nemokiais FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą negu nurodo pareiškėjai išvadą, t. y., kad pardavus pareiškėjams priklausantį turtą, atsižvelgiant į rinkos vertę, gautų pinigų sumos galimai pakaktų ir jų skoliniams įsipareigojimams padengti, o skirtumas tarp turimo turto realios vertės ir skolinių įsipareigojimų nebūtų toks, kaip nurodo pareiškėjai, kad jie galėtų būti pripažinti nemokiais FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Teismas, be kita ko, pastebėjo, kad pareiškėjo M. K. vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, o duomenų apie jų vertę byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad pareiškėjai negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 str. 1 d. prasme. 19. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, yra pateiktas pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau tekste – ir Prašymas Nr. 2), kuriame nurodoma, kad V. K. skolinius įsipareigojimus sudaro skolos G. I., R. N., P. A., taip pat skola pagal antstolės V. Š. pateiktą vykdymo išlaidų pažymą. Prašyme Nr. 2 nurodomi M. K. skoliniai įsipareigojimai J. U., L. T., P. A., skola pagal antstolės V. Š. pateiktą vykdymo išlaidų pažymą. Šiame prašyme nurodoma ir solidari V. K. ir M. K. skola Luminor Bank AB naudai – 46 031,37 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad tie patys kreditoriai su tokiais pat skoliniais įsipareigojimais buvo nurodyti ir pareiškėjų 2018 m. sausio 9 d. prašyme dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir mokumo plano patvirtinimo (toliau tekste – ir Prašymas Nr. 1), t. y. ankstesniame pareiškėjų prašyme. 20. Pažymėtina, kad pareiškėjų Prašyme Nr. 1 nurodomos ir tokios pat priežastys, dėl kurių pareiškėjai negali vykdyti kreditorinių reikalavimų. 2018 m. rugsėjo 28 d. prašyme nurodoma mažesnė pareiškėjo V. K. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų suma palyginus su 2018 m. sausio 9 d. prašyta suma – 195,99 Eur/mėn vietoje 235 Eur. M. K. nurodoma būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų sumą praktiškai identiška ankstesniam prašymui – 330,87 Eur, vietoje 335 Eur. 21. Pareiškėjai prašyme taip pat nurodo tokį pat jiems priklausantį įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas V. K. nurodo, kad turi tokio turto: negyvenamoji patalpa – garažas, (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – šulinį, (duomenys neskelbtini) ir tvorą, V. K. taip pat nurodo bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą – butą, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas M. K. nurodė turintis tokio įregistruoto nekilnojamojo turto: garažą, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); butą, (duomenys neskelbtini). M. K. nurodė turtintis ir turto, įregistruoto kaip bendroji jungtinė nuosavybė: ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/6 sklypo, (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjų nurodomas jų turimas turtas toks pat, koks buvo nurodomas ankstesniu prašymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, t. y. pareiškėjai, teikdami naują prašymą, nenurodė jokio nuosavybės teise turimo turto pasikeitimo. 22. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. prašyme pareiškėjas V. K. nurodė, jog jo gaunamos pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro vidutiniškai 316,99 Eur per mėnesį, o M. K. pajamos, gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro vidutiniškai 362,87 Eur. Kaip matyti iš šių duomenų, pareiškėjų nurodomos gaunamos pajamos praktiškai nesikeitė, kadangi 2018 m. sausio 9 d. prašyme pareiškėjai V. K. ir M. K. nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį jie gauna atitinkamai po 292,16 Eur ir 335,29 Eur pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad nesikeitė ir pareiškėjų darbovietės. 23. Kaip minėta, Lietuvos A. T. savo formuojamoje praktikoje nurodo, kad fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, arba atsirasti naujos priežastys, sudarančios pagrindą iškelti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos A. T. 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Apeliantai su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie naują pareiškimo faktinį pagrindą – naujas aplinkybes, kuriomis būtų grindžiamas jų reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Kaip minėta, FABĮ nedraudžia pakartotinai kreiptis su tuo pačiu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu toks klausimas teismo jau buvo spręstas ir bankroto byla fiziniam asmeniui nebuvo iškelta, tačiau įstatymas draudžia teismui priimti nagrinėti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). 24. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismui nagrinėjant jų prašymo priėmimo klausimą nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, atitinkančios LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str., 4 str. 3 d., 4¹ str. 1d., 2 d. sąlygas. Taip pat nurodė, kad teismas nenagrinėjo FABĮ 9 str. nurodytų sąlygų dėl supaprastintos fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo tvarkos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su jų solidariąja skola Luminor Bank AB. Su šuo apeliantų argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip minėta, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas. Šiuo etapu yra nagrinėjamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo klausimas, t. y. sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas (sąlygos) iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų V. K. ir M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas neperėjo į antrąjį bankroto proceso etapą ir nenagrinėjo, ar egzistavo pagrindas iškelti fizinio asmens bankroto bylą. 25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, nes išsamiai įvertino ir išsiaiškino ar pareiškėjai pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2FB-2048-772/2018, ar nurodo naujai atsiradusias esmines aplinkybes, dėl kurių jų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti išnagrinėtas iš naujo. Dėl fizinių asmenų atstovavimo 26. CPK 51 straipsnio dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovų pagal įgaliojimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinio asmens išduotas įgaliojimas turi būti patvirtinamas notarine tvarka. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tai reiškia, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato dvi būtinas sąlygas, norint atstovauti fizinį asmenį teisme: pirmoji sąlyga yra ta, kad asmuo turi atstovauti artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį); antroji – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nesant bent vienos iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų sąlygų, fizinio asmens atstovavimas teisme negalimas. Prašyme teismui nurodoma, kad M. K. yra V. K. sūnus, tačiau giminystės ryšį patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti. Apeliantas teismui taip pat nepateikė duomenų, kad yra įgijęs aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 1dalies 4 punktas). Tai reiškia, jog apeliantas netenkina antrosios CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neturi teisės teisme atstovauti prašyme nurodyto pareiškėjo M. K.. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešinga išvadą apeliantas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. 27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė