Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 36–44) prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-02-08 įsakymą „Dėl socialistinio liaudies fronto mitingo organizavimo“ Nr. A30-246 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2011-02-08 leidimą „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad LR Konstitucijos 36 str. įtvirtina piliečių teisė rinktis į taikius susirinkimus. Siekiant užtikrinti kitų asmenų teises ir laisves, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, šiame straipsnyje įtvirtintos šios teisės įgyvendinimo ribos – įstatyminis ribojimas siekiant apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Institucijos pareigūnų, priimančių sprendimus leisti tam tikroje vietoje, laiku ir forma organizuoti susirinkimus, pareigas detalizuoja LR susirinkimų įstatymas, pagal kurio 11 str. savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs pranešimą apie susirinkimo organizavimą, turi atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Šių aktyvių pareigų atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą ir jo pagrindu išduodama leidimą, nesilaikė. Priimant ginčijamus teisės aktus, leidžiančius trečiajam asmeniui organizuoti susirinkimą prie pareiškėjo gyvenamojo namo, nebuvo įvertinta susirinkimo vieta. Pasirinkimą rengti susirinkimą prie pareiškėjo gyvenamojo namo lemia jo užimamos pareigos UAB „Lietuvos energija“ valdyboje. Taigi, priimant ginčijamus teisės aktus, leidžiančius organizuoti minėtoje vietoje susirinkimą, nebuvo įvertinta, kad susirinkimo vieta kels pavojų pareiškėjui ir jo šeimos saugumui. Susirinkimo organizatorių tikslingai pasirinkta susirinkimui vieta ir organizatorių tikslas – pareikšti poziciją dėl drakoniškų šilumos kainų, rodo, kad organizatoriai susirinkimu siekia įbauginti pareiškėją dėl jo užimamų pareigų, susirinkimo dalyvius kurstyti imtis antikonstitucinių neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką. Atsakovės priimtas įsakymas ir išduotas leidimas, leidžiantys Socialistiniam liaudies frontui organizuoti 2011 m. vasario 10 d. susirinkimą, pažeidžia pareiškėjo teises. Siekiant užtikrinti šiuos konstitucinius reikalavimus, Susirinkimų įstatymo 11 str. numato, kad galima leisti organizuoti susirinkimą tik tokiu atveju, jeigu nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės. Suteikus teisę organizuoti susirinkimą prie pareiškėjo gyvenamojo namo, nebuvo įvertinta pareiškėjo nuosavybei ir asmens būsto neliečiamumui kylanti grėsmė. Paskelbiant 2011 m. vasario 2 d. per visuomenės informavimo priemones apie ginčijamą leidimą rengti trečiajam asmeniui susirinkimą su pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Konstitucijos 22 str. 1 d. nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o šio straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 2.23 str. 1 d. atspindi LR Konstitucijos 22 str., kad fizinis asmuo turi teisę į savo privataus gyvenimo neliečiamumą.