Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios S. S. individualios įmonės bankroto administratoriaus S. B. prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi S. S. individualiai įmonei (toliau ? S. S. IĮ) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas S. B. (1 t., b. l. 40–43). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 t., b. l. 122–123). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 11 d.Teisme gautas bankrutavusios S. S. IĮ bankroto administratoriaus S. B. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Nurodė, kad bankroto procedūrų metu įmonės savininkas S. S. (S. S.) pervedė bankroto administratoriui 1 548 Eur sumą kreditorinių reikalavimų tenkinimui, todėl 2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimu 1 544,01 Eur suma buvo pervesta bankrutavusios įmonės vieninteliam kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui. Įmonės savininkas taip pat pervedė 2 500 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti, todėl bankroto procedūrų metu buvo visiškai padengtos administravimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procedūrų metu buvo visiškai atsiskaityta su įmonės kreditoriumi, atlygintos administravimo išlaidos, kad įmonės savininkas neketina vykdyti veiklos, prašo priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Taip pat prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį, kuria bankroto administratoriui leista nukreipti išieškojimą į S. S. (S. S.) nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei panaikinti butui taikytus areštus ir kitus apribojimus (2 t., b. l. 1–2). Kartu su prašymu pateikė prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, likvidavimo aktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (2 t., b. l. 21), kreditorius informuotas išsiunčiant jam pranešimą (2 t., b. l. 22, 23, 24), tačiau įmonės kreditoriaus prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi civilinės bylos Nr. B2-191-440/2018 nagrinėjimas atidėtas, nes hipotekos kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebuvo informuota apie klausimo, dėl hipotekos panaikinimo nagrinėjimą (2 t., b. l. 27–25). Hipotekos kreditorė per teismo nustatytą terminą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorė 2018 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP2-1 dėl priverstinės hipotekos S. S. (S. S.) turtui pabaigos. Duomenys apie hipotekos pabaigą perduoti Hipotekos registrui, todėl 2018 m. sausio 23 d. priverstinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini)buvo išregistruota (2 t., b. l. 32–36).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl galimumo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be kita ko, būtina vertinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (iš lot. preliminariai) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios S. S. IĮ kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 1 544,01 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (1 t., b. l. 76–77). Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 18 d. buvo susitarta su įmonės savininku S. S. (S. S.), kad šis atsiskaitys su įmonės kreditoriumi bei atlygins administravimo išlaidas, kurias sudaro 2 500 Eur (2 t., b. l. 11). Iš mokėjimo pavedimų matyti, kad S. S. (S. S.) pervedė iš viso 4 048 Eur sumą, t. y. 1 548 Eur + 1 250 Eur + 1 250 Eur = 4 048 Eur (2 t., b. l. 13, 14, 17). Likvidavimo aktas patvirtina, bankroto procedūrų metu buvo gauta 4 048 Eur, iš jų 1 544,01 Eur skirta atsiskaityti su kreditoriumi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriumi, 2 280 Eur administratoriaus atlyginimui bei 223,99 Eur administravimo išlaidoms dengti (2 t., b. l. 3–4). Banko išrašas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimu 1 544,01 Eur suma buvo pervesta bankrutavusios S. S. IĮ vieninteliam kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, iš šios sumos 1 482,27 Eur skiriant pagrindinės prievolės įvykdymui ir 61,74 Eur delspinigių sumokėjimui (2 t., b. l.15, 16, 18). Taigi bankroto procedūrų metu buvo visiškai atsiskaityta su kreditoriumi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriumi.Nors bankroto administratorius nepateikė bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, tačiau iš likvidacinio akto, registrų duomenų matyti, kad įmonė neturi turto ir debitorių (2 t., b. l. 3–4, 6, 7, 8, 9), be to, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų S. S. IĮ. Teismui pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugpjūčio 31 d. pažyma patvirtina, kad agentūra neturi pretenzijų dėl S. S. IĮ veiklos pabaigos (2 t., b. l. 5). Be to, įmonės savininkas S. S. (S. S.) raštu patvirtino, kad neketina toliau vykdyti S. S. IĮ veiklos, todėl prašo priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos (2 t., b. l. 12).Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditoriaus reikalavimus, jog nėra pagrindo priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos. Byloje esanti Nekilnojamojo turto registro pažyma patvirtina, kad S. S. (S. S.) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139). Vadovaujantis ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalimi įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi leista bankrutavusios S. S. IĮ administratoriui S. B. nukreipti išieškojimą į S. S. (S. S.) nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. ½ dalį buto (1 t., b. l. 140–142). Vien aplinkybė, kad po minėtos nutarties įsiteisėjimo buvo visiškai atsiskaityta su bankrutavusios įmonės kreditoriumi ir padengtos administravimo išlaidos, tai savaime nesudaro pagrindo naikinti įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės, kad po nutarties priėmimo apmokėtos administravimo išlaidoms ir tenkinti kreditoriaus reikalavimai tik patvirtina, jog nėra teisinio pagrindo priverstine tvarka vykdyti šios nutarties, t. y. nėra teisinio pagrindo realizuoti S. S. (S. S.) priklausančio buto dalies siekiant gautomis lėšomis apmokėti administravimo išlaidas ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau CPK nuostatos nenumato galimybės esant konkrečioms aplinkybėms naikinti nutarties, nors minėta nutartis dėl nurodytų aplinkybių nebeaktuali, t. y. neliko teisinio pagrindo dėl jos perdavimo vykdymui.

Dėl prašymo panaikinti areštus bei kitus apribojimus

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos pasibaigimo pagrindus ir momentą, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, jog hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių prievolių pasibaigimo pagrindų yra CK 6.123 straipsnyje nustatytas pagrindas – prievolės pasibaigimas įvykdymu, pagal kurį prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606-421/2015). Įvykdžius prievolę, kurios užtikrinimui buvo įregistruota hipoteka, priverstinė hipoteka išregistruojama hipotekos kreditoriaus prašymu (CK 4.197 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius kaip skolininko S. S. IĮ atstovas prašo panaikinti visus apribojimus, kurie taikyti S. S. (S. S.) turtui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. (S. S.) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam – ½ daliai buto – nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo taikoma priverstinė hipoteka (Pranešimo dėl hipotekos įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)), nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. ĮAS-6E-271 S. S. (S. S.) priklausantis turtas įkeistas siekiant užtikrinti jo vadovaujamos įmonės, t. y. S. S. IĮ, skolinių įsipareigojimų įvykdymą, hipotekos kreditorius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (1 t., b. l. 75, 139). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorė 2018 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP2-1, kuriuo pripažino, kad priverstinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini)pasibaigė (2 t., b. l. 35). Duomenys apie hipotekos pabaigą perduoti Hipotekos registrui, todėl nuo 2018 m. sausio 23 d. priverstinė hipoteka S. S. (S. S.) turtui išregistruota iš Hipotekos registro (2 t., b. l. 33).Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos kreditorė panaikino priverstinę hipoteką S. S. (S. S.) turtui (Pranešimo dėl hipotekos įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kad byloje nėra duomenų apie kitus suvaržymus taikytus S. S. (S. S.) turtui, todėl prašymas dėl panaikinti apribojimus S. S. (S. S.) turtui atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad S. S. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 303440495, buveinės adresas Respublikos g. 2-29, Naujoji Akmenė, veikla pasibaigė.

Netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties panaikinimo.

Netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl arešto ir kitų suvaržymų panaikinimo S. S. (S. S.) turtui, t. y. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratoriui.