- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-358-185-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00065-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-185-2013
Teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00065-2013-2
Procesinio dokumento kategorija 2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. birželio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 ir nubaustas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 15 d., apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) , buto virtuvėje, asmeninio konflikto su sugyventine metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė A. L. į veido sritį, šiai parkritus ant grindų, jis ne mažiau kaip tris kartus delnais sudavė jai dešinį šoną, tuo dėl dešinio skruosto sumušimo, dešinės juosmeninės srities odos nubrozdinimo ir sumušimo, nukentėjusiajai A. L. sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo sutrumpinti skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Apeliantas nurodo, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, sutinka su jos juridiniu įvertinimu, tačiau, jo manymu, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis sugyventinei kumščiu į nosį nesudavė. Šiuos jo parodymus patvirtina ant A. L. kūno specialisto nustatyti sužalojimai (b.l. 20-21). D. G. mano, kad neteisingas nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymas turėjo įtakos bausmės paskyrimui.
Skunde apeliantas nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, jo padarymui įtakos turėjo didelis suvartoto alkoholio kiekis. Prašo atsižvelgti į tai, kad jam nebuvo suteikta galimybė susitaikyti su nukentėjusiąja, kuri posėdžio metu prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Su A. L. augina tris mažamečius vaikus, kuriuos prižiūrėti vienai sugyventinei yra sunku. D. G. nurodo, kad dėl savo elgesio išvadas padarė, žada nevartoti alkoholio ir nekonfliktuoti namuose.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. G. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam teisingą bausmę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo, tačiau tvirtina, jog teismas, neteisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, per griežtai jį nubaudė. Teigia, jog nukentėjusiajai į nosį nesudavė, už tai jis nuteistas nepagrįstai. Šis skundo argumentas atmetamas. Skundžiamame nuosprendyje aprašydamas veikos padarymo būdą, teismas konstatavo, kad D. G. „...tyčia du kartus kumščiu sudavė A. L. į veido sritį, šiai kritus ant grindų, jis ne mažiau kaip tris kartus delnais sudavė jai dešinį šoną...“. Kaip matyti, teismas, aprašydamas įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė du smūgius į veido sritį, nedetalizuodamas veido dalies. Išvadą dėl suduotų smūgių teismas padarė, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais, duomenimis, esančiais įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje bei asmens apžiūros protokoluose. Teisiamojo posėdžio metu A. L. parodė, kad D. G. sudavė į veidą du kartus, nuo smūgių ji griuvo, tada jis sudavė dar tris kartus į šoną. D. G. posėdžio metu taip pat pripažino sudavęs nukentėjusiajai į veidą ir į šoną. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu D. G. papasakojo ir manekeno pagalba parodė, kaip jis ranka nukentėjusiajai sudavė du kartus į veido sritį bei į šoną. Asmens apžiūros protokole pažymėta, kad A. L. dešiniajame skruosto srityje matoma mėlynė, dešinio juosmens srityje yra odos nubrozdinimas 15 cm. ilgio ir mėlynė 8 x 4 cm dydžio. Remdamasis šiais įrodymais, Zarasų rajono apylinkės teismas padarė teisingą išvadą dėl D. G. suduotų nukentėjusiajai smūgių lokalizacijos bei skaičiaus.
Bausmė D. G. paskirta taip pat teisingai, ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės išlaikyta teisinga pusiausvyra. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikaltimas padarytas, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Tai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., teismas pagrįstai recidyvistui paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės dydis individualizuotas taip pat tinkamai. Nors D. G. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau šias aplinkybes nusveria tai, kad teistas keturis kartus, tame tarpe tris kartus - už analogiškus nusikaltimus, padarytus smurtaujant šeimoje. Skirtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, nes, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. G. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra didesnė, nei BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytas jos vidurkis, negali būti laikoma per griežta.
Kaip minėta, D. G. nusikalto, neatlikęs Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu skirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl teismas, vadovaudamasis BK 64 ir 65 straipsniais, šias bausme subendrino. Šiuo atveju baudžiamasis įstatymas suteikia teismui galimybę bendrinti bausmes, jas visiškai ar iš dalies sudedant. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, paskyrė galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri taip pat negali būti laikoma per griežta.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai dėl pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą, nebuvimo. Esminė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju D. G. sistemingas smurtinių nusikaltimų darymas nedavė pirmosios instancijos teismui pagrindo manyti, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Apelianto manymu, paskirta bausmė turėtų būti švelninama dėl to, kad jis gailėjosi padaręs nusikaltimą, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo suvartoto alkoholio kiekis. Tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės įvertintos skiriant bausmę: prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o apsvaigimas nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl keisti bausmę dėl jau tinkamai įvertintų pirmosios instancijos teismo aplinkybių nėra pagrindo.
Skunde nurodoma, kad nuteistajam teismas nesuteikė galimybės susitaikyti su nukentėjusiąja, kuri posėdžio metu prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis suteikia teismui teisę, bet ne pareigą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis susitaiko su nukentėjusiu asmeniu. Šiuo atveju, nesant pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas D. G. atžvilgiu netaikytas.
Nuteistasis teigia, kad su A. L. augina tris mažamečius vaikus, kuriuos prižiūrėti vienai sugyventinei yra sunku. Šiuo skundo argumentu taip pat negali būti švelninama D. G. baudžiamoji atsakomybė, juolab kad girtaujantis bei smurtaujantis šeimoje tėvas negali turėti teigiamą įtaką vaikų vystimuisi bei psichologinei jų aplinkai.
Dėl paminėtų aplinkybių tenkinti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.