- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2-13327-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00730-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. R. 72,41 Eur negrąžintos paskolos, 41,99 Eur palūkanų sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei J. R. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai), tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – Vivus.lt sistemą valdančios uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ vartojimo kredito sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties, pranešimo dėl reikalavimo teisės perleidimo ir išrašų – matyti, kad tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ir atsakovės J. R. 2014 m. sausio 31 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9834340001, pagal kurią atsakovei suteiktas 72,41 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovė turėjo grąžinti iki 2014 m. birželio 30 d., numatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma 111,61 procentai, o bendra kredito metinė norma – 190,70 procentai.
2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ perleido reikalavimą į atsakovės J. R. skolą International Risk Manegement OU. Užsienio valstybės uždaroji akcinė bendrovė International Risk Manegement OU 2016 m. kovo 10 d. reikalavimų perleidimo sutartimi šį reikalavimą perleido ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“. 2016 m. gegužės 4 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perėmimą.
CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ sutartį įvykdė tinkamai – atsakovei suteikė 72,41 Eur dydžio kreditą, tačiau atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – vartojimo kredito sutartyje nustatytu laiku vartojimo kredito nesumokėjo ir, ieškovės teigimu, liko skolinga 72,41 Eur negrąžinto kredito sumos. Kadangi, remiantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu už naudojimąsi kreditu, atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti fiksuotas palūkanas, skaičiuojamas nuo kredito išdavimo dienos ir numatytas vartojimo kredito specialiosiose sąlygose (111,61 procentai, o bendra kredito metinė norma – 190,70 procentai), todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. birželio 21 d. paskaičiavo 13,86 Eur dydžio fiksuotą palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino (mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) (111,61 procentų), o už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 22 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. paskaičiavo 28,13 Eur dydžio palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, atsakovei praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą (190,70 procentų), iš viso paskaičiuota 41,99 Eur palūkanų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1684, galiojusi vartojimo kredito sutarties sudarymo metu) nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė, t. y. pažeidė sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus, todėl ieškovės prašomos priteisti palūkanos šiuo atveju nelaikytinos neprotingomis, akivaizdžiai per didelio dydžio (CK 6.73 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ arba reikalavimo teises į ją perėmusiai ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“ 2014 m. sausio 31 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 9834340001 prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo susidariusią skolą, nėra, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio atsakovė nepareiškė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 72,41 Eur negrąžinto kredito ir 41,99 Eur palūkanų sumos pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.258 straipsnis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės taip pat yra pagristas ir tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 2,38 Eur, t. y. mažiau nei trys eurai, todėl ši suma iš atsakovės nepriteistina (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus 41 centą) negrąžintos paskolos sumos, 41,99 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 99 centus) palūkanų sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. rugsėjo 19 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus