- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- A15.-368-1002/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00113-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Mantas Liesis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 nusižengimai), 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. 2021 m. vasario 6 d. 10.32 val., (duomenys neskelbtini)., kelyje (duomenys neskelbtini), 6.00 km, vairavo automobilį „V. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)1, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 promilės (girtumo) neblaivumo laipsnis, įvertinus pirmo pūtimo paklaidą nustatytas 1,48 prom. neblaivumo laipsnis, taip pat neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jam neatlikta techninė apžiūra bei automobilis nėra įregistruotas nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2021-02-24 prašyme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė byla nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dėl pažeidimo labai gailisi, nurodo, kad automobiliu naudojosi jis. Prašo skirti viešuosius darbus, nes registruotas užimtumo tarnyboje.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
M. B. kaltė dėl nusižengimų padarymo įrodyta jo prisipažinimu, nurodytu 2021-02-24 prašyme, administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, asmens blaivumo testo pažyma, sprendimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama M. B. padarytų administracinių nusižengimų faktinėms aplinkybėms atskleisti, jų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. B. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, požymius, nes M. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad M. B. vairuotas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl šis pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį. Be to, M. B. vairavo automobilį, kuris nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka ir jam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, tokia M. B. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, požymius. Teismas atkreipia dėmesį, kad M. B. surašant administracinio nusižengimo protokolą, du kartus buvo inkriminuota ANK 415 straipsnio 2 dalis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abu nusižengimai (tai, kad automobilis nebuvo įregistruotas ir jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra) numatyti to paties straipsnio toje pačioje dalyje, abu nusižengimai padaryti vienu metu, teismas tokį pakartotinį kvalifikavimą pripažįsta kaip perteklinį ir iš ANK 415 str. 2 d. ir 415 str. 2 d. perkvalifikuoja į ANK 415 straipsnio 2 dalį. M. B. veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.
Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimus, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. B. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - analogiškas nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 str. nustatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, M. B. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, didesnės nei sankcijos mediana. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu. Bauda į viešuosius darbus nekeičiama, nes kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų, asmuo viešųjų darbų nedirba.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.
Byloje nustatyta, kad automobilis „V. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė/ įrankis. Tačiau minėtas automobilis yra ne pažeidėjo M. B., o L. D. nuosavybė. Apie posėdį ji informuota tinkamai. Į posėdį neatvyko ir paaiškinimų nepateikė.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo.
M. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog M. B. anksčiau baustas už šiurkščius administracius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus) Kelių eismo srityje, tame tarpe ir už vairavimą neturint tam teisės, taip pat vairavimą esant neblaiviam. Tokios aplinkybės, itin neigiamai charakterizuojančios M. B., rodo, kad M. B. anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga - perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, M. B. skiriama administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės „V. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. B. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų šiuos straipsniuose ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį – 80 Eur bauda,
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį – 37 Eur bauda,
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį – 1350 Eur bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą nuobaudą M. B. skirti – 1350 Eur baudą.
M. B. skirti administracinio poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) – automobilio „V. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą. Mokėjimo pavedimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK numerį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS "Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 L. B. AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, prašymą pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.