Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-310-876/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-13
Bylos Nr.
1S-310-876/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Daiva Jankauskienė, Judita Sungailaitė
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-310-876/2022Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 95-216 netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. nuteistas:

1.1. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pakeistas 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis ir paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Limburgo teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal BK 260 straipsnį, paskirta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.4. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi subendrintos 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2004 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, nuteistajam V. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis V. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. G. prašo Komisijos 2022 m. kovo 28 d. nutarimą, tuo pačiu ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį, panaikinti ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sąlygiškai nėra maža, tačiau palyginus su atliktos bausmės dalimi (bausmę atlieka nuo 2004 m.) ji nėra didelė. Jis nuo 2019 m. gegužės 15 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Nuo 2019 m. rugsėjo yra gavęs leidimą atlikti bausmę gyvenant bute, su žmona, šalia atvirosios kolonijos. Jis pavyzdingai elgiasi, dirba ir nenusižengia įstatymams bei pataisos namų administracijos taisyklėms. Jis yra 29 kartus paskatintas už gerą elgesį, nuolat aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose, lanko socialinės reabilitacijos kursus. Pataisos namuose įgijo ne vieną specialybę, mokosi, dirba, pagal galimybes dengia turimus civilinius ieškinius. Be to, jis turi senyvo amžiaus vėžiu sergančią mamą, kuria reikia rūpintis.

4.2. Skunde nurodoma, kad pagal OASys metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika klasifikuojama kaip žema (tik 39 balai), o ne „vidutinė“ kaip įvardyta teismo nutartyje, kas įrodo jo tvirtus ketinimus socialiai reabilituotis ir tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Nurodo, kad jam būnant namuose buvo nustatytas 0,15 promilės girtumas, kuris yra itin menkas, galiojančių nuobaudų jis neturi. Dėl šios nuobaudos padarymo jis jau buvo nubaustas du kartus netaikius jam lygtinio paleidimo.

4.3. Skunde teigiama, kad nutartyje minimi kriminogeniniai veiksniai, kurie didina jo nusikalstamą elgesį – informacija apie neigiamą draugų įtaką, neatitinka tikrovės. Šis teiginys yra bendrinio pobūdžio bei nekonkretus, nėra apibūdinta nei pati neigiama įtaka, jos pobūdis, nei konkretūs asmenys, ją neva darantys. Pilnai suvokia ir pripažįsta, kad bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, dėl to patyrė ir tebepatiria tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, bet tolimesnė izoliacija nuo visuomenės jį paveiktų neigiamai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į V. G. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. Įvertinus V. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu 29 kartus skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, V. G. lygtiniam paleidimui nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o ne vidutinė, kaip nurodo apylinkės teismas, tačiau šis netikslumas nesudaro pagrindo naikinti priimtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, neigiama draugų įtaka ir finansiniai įsipareigojimai. Be to, per tokį ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką – 15 metų, nuteistasis išmokėjo tik 1 399,68 Eur iš 39 940,22 Eur iš jo priteistos žalos. Taip pat, nuteistasis bausmės atlikimo metu 10 kartų pažeidė nustatytus įstaigos tvarkos ir rėžimo reikalavimus, iš jų 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą – 2021 m. birželio 4 d., kai padarė administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kriminogeninių veiksnių skaičius ir paskirtos nuobaudos, bei neišmokėtas civilinis ieškinys, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad V. G. deda nepakankamai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktos socialinio tyrimo išvados nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys, o trys. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. G. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai apie stiprią nuteistojo motyvaciją daugiau nebenusikalsti, kuri, būnant laisvėje, padėtų jam greičiau integruotis į visuomenę. Įvertinus minėtas aplinkybes nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jo padarymą iš savanaudiškų paskatų, turtinės naudos siekimą, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis.

11. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, leidžia pagrįstai abejoti, jog nurodytų aplinkybių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis.

12. Pažymėtina, kad V. G. teistas du kartus. Pirmą kartą jis buvo nuteistas Vokietijoje dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, vėliau paskirtos bausmės buvo subendrintos. Kelių skirtingų nusikalstamų veikų skirtingu metu padarymas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai atskleidžia V. G. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Be to, V. G. nors ir yra ne kartą skatintas, tačiau yra pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Šie duomenys rodo, kad teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama, jis yra pastoviai baudžiamas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykdė administracinį nusižengimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejojama ar šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie V. G. teisės pažeidimus yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

13. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2022 m. kovo 28 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Daiva JankauskienėJudita SungailaitėAušra Vingilė