- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1009-253/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. L., gimusiam 2007 m. kovo 3 d., priteisiant iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad prieš kelis metus, siekdama geresnio finansinio gyvenimo, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas dirbti ir gyventi, kartu pasiimdama ir nepilnamečius vaikus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ieškinys teikiamas Klaipėdos apylinkės teismui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 2 dalį. Ieškovės žiniomis, atsakovas, jei ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir ten negyvena, tačiau dažnai svečiuojasi pas tėvus, kurie gyvena šiuo adresu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti duomenis apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, kad pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Todėl ieškovė, siekdama pagrįsti Klaipėdos apylinkės teismo jurisdikciją turi pateikti duomenis, patvirtinančius atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą Klaipėdoje.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, kartu su prašymu pateikdama VĮ Registrų centro išrašą, pagal kurį atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas turi banko sąskaitą Lietuvoje, iš kurios daro pavedimus ieškovei, mokėdamas nepilnamečio sūnaus išlaikymo periodines išmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Nors atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiuo metu ten gyvena. Minėta nekilnojamąjį turtą atsakovas galėjo išnuomoti ar perduoti naudotis kitiems asmenims, juolab, kad yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Teismas pažymėjo, jog šis butas atsakovo vardu registruotas nuo 2007 m. gruodžio 4 d., t. y. šį nekilnojamąjį turtą atsakovas įsigijo daugiau nei prieš 11 metų. Duomenų apie tai, kad atsakovas pastaruoju metu būtų įsigijęs kokį nors kitą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kas patvirtintų, jog atsakovas galimai savo asmeninius ir turtinius interesus sieja su Lietuva, byloje nėra.
6. Nors ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas naudojasi Lietuvoje registruoto banko – „Swedbank“, AB – banko sąskaita, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškovė taip pat naudojasi to paties banko sąskaita, tačiau jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje – duomenų apie atsakovo darbovietę, mokamus mokesčius valstybei, pavyzdžiui, įmokas už socialinį draudimą, ieškovė nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovės pateikė duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. VĮ Registrų centro išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovui Lietuvoje nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo banko sąskaitos duomenis, iš kurios daro pavedimus į ieškovės sąskaitą mokėdamas periodines įmokas už nepilnamečio sūnaus išlaikymą.
7.2. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad nebuvo įrodyta atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovės vertinimu, buvo pašalinti visi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nurodė, kad pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo gyvenamosios vietos Lietuvoje fakto.
7.3. Gauti ir pateikti duomenis apie atsakovo darbovietę, mokamus mokesčius valstybei iš esmės yra neįmanoma per tokį trumpą laiką. Nors pats galimas faktas apie atsakovo nedarbą ir mokesčių nemokėjimą savaime nepatvirtintų to, kad jis negyvena Lietuvos Respublikoje, kadangi tokių nedirbančių arba nelegalų darbą dirbančių asmenų ir gyvenančių Lietuvoje yra daugybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas.
11. Bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus (nepilnamečio vaiko) įprastinę gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra jokios hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje. Pažymėtina, kad Išlaikymo reglamentas nepateikia įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos, tačiau ji turi būti aiškinama autonomiškai, atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento tikslus ir keliamus uždavinius. Visų pirma siekiama užtikrinti silpnesniosios šalies interesus, garantuojant jai teisę į tinkamą procesą ir teisę būti išklausytai. Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Tačiau reikalavimas dėl išlaikymo gali būti keliamas ir skolininko gyvenamosios vietos valstybėje, jei taip pasirenka kreditorius, taip pat ir skolininkas gali kreiptis dėl sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, modifikavimo jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje, išskyrus tam tikrus apribojimus, t. y. jei teismo sprendimas buvo priimtas ES valstybėje narėje arba 2007 m. Hagos konvencijos susitariančiojoje valstybėje, kurioje kreditorius vis dar turi įprastinę gyvenamąją vietą, tai skolininkas negali pradėti proceso dėl teismo sprendimo keitimo ar naujo priėmimo kitoje valstybėje (Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 1 dalis). Šio apribojimo išimtys nustatytos Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 632-713, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 515-569).
12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tiek šalių nepilnamečio vaiko (kreditoriaus), tiek pačios ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, bet Jungtinėje Karalystėje. Ieškovės vertinimu, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas Lietuvoje (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) bei turima Lietuvoje registruoto banko sąskaita patvirtina jo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentu.
13. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrą atsakovas Lietuvoje nedirbantis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas turi Lietuvoje daugiau kaip prieš 11 metų įsigytą nekilnojamąjį turtą, nepatvirtina jo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje. To negali patvirtinti ir turima sąskaita banke, kuris registruotas Lietuvos Respublikoje. Tuo labiau, kad ir ieškovei priklauso sąskaita tame pačiame banke, nors ji jau ne vienerius metus gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.